Švedijos išsišokėlis įrodinėja savo tiesą dėl viruso: netiki, kad vakcina išgelbės

Prieštaringai vertinamas Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis šalių uždarymus dėl koronaviruso prilygino musės mušimui plaktuku. Ar gali būti, kad mažėjant užsikrėtimų skaičiui Švedijoje jis galiausiai bus teisus?

Prieštaringai vertinamas A.Tegnellis neleido uždaryti žmonių namuose. Dėl to Švedijoje mirštamumo rodikliai buvo vieni didžiausių. Nors situacija pasikeitė, epidemiologo pozicija kelia pasipiktinimą.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Prieštaringai vertinamas A.Tegnellis neleido uždaryti žmonių namuose. Dėl to Švedijoje mirštamumo rodikliai buvo vieni didžiausių. Nors situacija pasikeitė, epidemiologo pozicija kelia pasipiktinimą.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Prieštaringai vertinamas A.Tegnellis neleido uždaryti žmonių namuose. Dėl to Švedijoje mirštamumo rodikliai buvo vieni didžiausių. Nors situacija pasikeitė, epidemiologo pozicija kelia pasipiktinimą.<br>„TT News Agency“/„Scanpix“ nuotr.
Prieštaringai vertinamas A.Tegnellis neleido uždaryti žmonių namuose. Dėl to Švedijoje mirštamumo rodikliai buvo vieni didžiausių. Nors situacija pasikeitė, epidemiologo pozicija kelia pasipiktinimą.<br>„TT News Agency“/„Scanpix“ nuotr.
 Gyvenimas Švedijoje COVID-19 pandemijos metu skiriasi nuo to, kaip elgiamasi daugelyje kitų šalių.<br> TT News Agency/Scanpix nuotr.
 Gyvenimas Švedijoje COVID-19 pandemijos metu skiriasi nuo to, kaip elgiamasi daugelyje kitų šalių.<br> TT News Agency/Scanpix nuotr.
 Gyvenimas Švedijoje COVID-19 pandemijos metu skiriasi nuo to, kaip elgiamasi daugelyje kitų šalių.<br> TT News Agency/Scanpix nuotr.
 Gyvenimas Švedijoje COVID-19 pandemijos metu skiriasi nuo to, kaip elgiamasi daugelyje kitų šalių.<br> TT News Agency/Scanpix nuotr.
Koronavirusas pasaulyje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Koronavirusas pasaulyje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Koronavirusas pasaulyje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Koronavirusas pasaulyje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Koronavirusas pasaulyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Koronavirusas pasaulyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Koronavirusas pasaulyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Koronavirusas pasaulyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Koronavirusas pasaulyje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Koronavirusas pasaulyje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Koronavirusas pasaulyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Koronavirusas pasaulyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2020-09-27 20:13

Metų pradžioje A.Tegnellis buvo paprastas nematomas dešimties milijonų gyventojų šalies biurokratas, vadovaujantis Visuomenės sveikatos statistikos analizės departamentui.

Šiandien jis tapo vienu žinomiausių ir prieštaringiausiai vertinamų asmenybių pasaulinės koronaviruso krizės akivaizdoje.

Išsišokėlis kelia susižavėjimą

64 metų Švedijos gydytojas 2020 m. planavo praleisti padėdamas Somaliui sukurti valstybinę sveikatos agentūrą, taip pat išplatinti švedams apklausą apie įvairiausius gerovės aspektus.

Bet visos pasaulio šalys susidūrė su didžiulio masto pandemija, o Švedija atsigręžė į A.Tegnellį.

Jo sprendimas dėl COVID-19 neuždaryti mokyklų, restoranų, sporto klubų ir šalies sienų ir nesekti Kinijos, kuri formaliai uždarė viską, pavyzdžiu netikėtai pavertė švedą kontroversiška figūra šiais susiskaldymo laikais.

Daugybei švedų atrodė, kad jų vyriausiasis epidemiologas įkūnijo racionalų požiūrį, kai kitos šalys tarsi pasidavė emocijoms.

„Tai, kaip jis gynė savo tiesą, kai visas pasaulis elgėsi kitaip, kelia susižavėjimą“, – sakė vienas Švedijos verslininkas.

Visuomenės parama A.Tegnelliui išliko stipri per visą šį laikotarpį, kai gyvenimas Švedijoje tekėjo gerokai įprastesne vaga nei daugybėje kitų šalių, nors tikrai nebuvo normalus.

Švedijoje epidemiologas yra taip aukštinamas, kad yra žmonių, išsitatuiravusių jo akiniuotą veidą, o kai kurie amerikiečiai ir britai A.Tegnellį vertina kaip kovotoją už laisves, kurių, kaip jiems atrodo, žmonės neteko izoliacijos laikotarpiu. Tačiau daugumai užsienyje ir mažumai šalies viduje A.Tegnellis atrodo gerokai sudėtingesnė figūra.

Populistinė Švedijos demokratų partija (SD) reikalavo jo atsistatydinimo po to, kai globos namuose mirė tūkstančiai senolių. Dėl to Švedija statistiškai vis dar užima penktą vietą Europoje pagal mirčių skaičių proporcingai gyventojų skaičiui.

Čia mirė devynis kartus daugiau žmonių nei kaimyninėje Danijoje ir beveik dvidešimt kartų daugiau negu Norvegijoje ir Suomijoje.

„A.Tegnellis žinomas dėl savo užsispyrimo. Įdomu, kaip viskas būtų atrodę, jeigu šalies sveikatos agentūrai būtų vadovavęs kas nors kitas“, – kalbėjo vienas Švedijos epidemiologas, kritikuojantis A.Tegnellio sprendimus.

Dar aštriau pareiškė tarptautinė spauda: „The New York Times“ Švediją išvadino „atstumta valstybe“ ir „pamokoma istorija pasauliui“.

Atvejų sumažėjo tik dabar

Taip garbinamas ir smerkiamas vyras dirba pilkame pastate, nukištame į šiaurinį Stokholmo priemiestį netoli didžiausios sostinės ligoninės. A.Tegnellis iš Sveikatos agentūros valgyklos atėjo šypsodamasis, vilkėdamas mėlynus polo marškinėlius trumpomis rankovėmis.

Jis atrodė pailsėjęs ir įdegęs. Susėdęs su „Financial Times“ korespondentu jis kalbėjo kaip visada ryžtingai gindamas Švedijos sprendimus ir švelniai priekaištaudamas kitiems.

„Pradžioje daug kalbėjome apie tvarumą ir, manau, mums pavyko jį išlaikyti. Taip pat apie tai, kad reikia vengti trumpalaikių sprendimų, reikia suprasti, kad tai nebus lengva, tai netruks trumpai, to neišspręs kokia nors viena priemonė.

Tai liga, su kuria dar ilgai turėsime reikalų ateityje, todėl turime sukurti tam tikras sistemas“, – klabėjo A.Tegnellis.

Atrodo, kad pagaliau reikalai Švedijoje pasisuko geresne linkme. Tik dabar koronaviruso atvejų skaičius Švedijoje pagaliau mažėja.

Proporcingas gyventojų skaičiui ligos atvejų skaičius, lyginant su birželio pabaiga, sumažėjo 90 procentų.

Šis rodiklis pirmą kartą per penkis mėnesius yra mažesnis nei Norvegijoje ir Danijoje.

Dar pavasarį A.Tegnellis sakė, kad reikia sulaukti rudens, kad pamatytume, kaip sėkmingai ar ne su pandemija tvarkėsi kiekviena šalis.

Sugebėjimas apginti savo įsitikinimus, kai visas pasaulis užsidarė, buvo įspūdingas.

Plaukti palei srovę būtų buvę daug lengviau.

„Taip, žinoma, tačiau aš šioje kovoje nesu vienas“, – sakė A.Tegnellis, paminėdamas 500 viešosios sveikatos agentūros darbuotojų bei Švedijos vyriausybę ir gyventojus.

Akivaizdu, jog jis priešiškai žiūri į visišką šalies užsidarymą.

„Tai tas pat, kas musę mušti plaktuku“, – tikino švedas.

Jo strategija turėtų veikti daugybę metų, jei to prireiktų: „Mes nematome perspektyvos tokiuose drastiškuose uždarymuose, atidarymuose ir vėl uždarymuose. Tu negali uždarinėti ir atidarinėti mokyklų. Tai pavirs chaosu. Greičiausiai neįmanoma per daug kartų uždarinėti restoranų ir kito verslo. Gal vieną ar du kartus, bet po to žmonės pavargs, o verslai nukentės daugiau, nei juos uždarius visam laikui.“

Ateiviai nepajustų pandemijos

Švedijos metodas buvo paremtas veikiančia sveikatos apsaugos sistema, bet taip pat svarbus buvo ir platesnis požiūris į visuomenės sveikatą, o ne bandymas kiek įmanoma sumažinti mirčių nuo COVID-19 skaičių.

Taigi toliau vyko vaikų sporto varžybos, pamokos pradinėse mokyklose, jogos treniruotės, pasisėdėjimai su draugais bei apsipirkinėjimas. Dėvėti kaukių šalyje nėra privaloma.

„Jei ateivis nusileistų Švedijoje, sunkiai suprastų, kad pateko į pandemijos epicentrą, o Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje, kur kaukės paplitusios, jie tai iš karto suvoktų“, – rašė „Financial Times“.

Bet A.Tegnellis sako, kad toks požiūris paviršutiniškas. Taip, kaukės viešumoje čia nelabai nešiojamos, bet švedai nustojo keliauti lygiai taip pat kaip kaimyninės šalys.

Viešbučiai ir restoranai gal neužsidarė, bet veikė kitaip ir buvo paliesti. Parduotuvėse yra žymekliai, nurodantys, kur stovėti, o restoranai gavo detalius aprašymus, kiek žmonių gali vienu metu valgyti ir kaip juos aptarnauti.

„Ateiviui reikėtų pabūti šiek tiek ilgiau, kad pamatytų pokyčius, – sakė A.Tegnellis, per keletą mėnesių tapęs žymiausiu švedu tiek šalyje, tiek užsienyje. – Tai ažiotažas, ir tai visiškai siurrealu.“

Jis pasakojo, kad prie jo namų kartą išdygo moteris su sūnumi, atnešę jo portretą, padarytą iš plastikinių karoliukų.

A.Tegnellis bando patikinti, kad ir kitur epidemiologai tapo geriau žinomi, bet sutinka, jog kitų veido niekas nesitatuiruoja ant rankų. Jis sako, kad jo išgarsėjimas yra „problemiškas“, ir tai niekada nebuvo jo tikslas.

Epidemiologas pasisako už žodžio laisvę, bet komentarai, kuriuose jis lyginamas su Hitleriu arba Stalinu, jam nepatinka. A.Tegnelliui teko kreiptis ir į policiją sulaukus grasinimų mirtimi.

„Esu dirbęs ligoninėse. Esu matęs gripo epidemijas, žmones, plūstančius į ligonines.

Aš dirbau su Ebolos virusu Afrikoje. Žinau, ką ligos gali padaryti visuomenei ir sistemai“, – sakė A.Tegnellis.

Formavo gyvenimas svetur

A.Tegnellio švediška vaikystė buvo neišsiskirianti iš kitų tol, kol būdamas 12 metų jis su šeima persikėlė į Etiopiją.

Epidemiologas sakė, kad aplinkos pasikeitimas jį giliai paveikė. Vėliau studijuodamas JAV jis susipažino su savo būsima žmona olande, tada daug keliavo.

Kaip profesionalą jį labiausiai suformavo net ne kova su Ebolos virusu 1995 m. Zaire (dabartinėje Kongo Demokratinėje Respublikoje), bet dar prieš tai darbas su vakcinų programomis Laose kartu su Pasaulio sveikatos organizacija.

„Tuomet tikrai suvokiau plataus požiūrio į visuomenės sveikatą svarbą.

Iš dalies tai yra mūsų strategijos dalis. Dirbame ne tik su užkrečiamosiomis ligomis, bet ir apskritai su visuomenės sveikata“, – sakė A.Tegnellis.

Epidemiologas į mokyklas žiūri ne tik kaip į vietą, kur gali plisti koronavirusas, bet ir kaip į svarbiausią jauno asmens sveikatos dalį.

„Jei seksis mokykloje, gyvensi gerai. Jeigu nesiseks, gyvenimas bus daug blogesnis. Gyvensi trumpiau. Skurdžiau. Ir būtent tai, žinoma, sukasi galvoje, kai pradedi kalbėti apie mokyklų uždarymą“, – sakė A.Tegnellis.

Birželio mėnesį, kai likusi Europa ir Jungtinės Valstijos skubėjo užsidaryti, A.Tegnellis kalbėjo, kad „pasaulis išprotėjo“.

Šiandien jis kalba aptakiau, bet vis dar purto galvą dėl kitų metodų taikymo.

Jo nuomone, kaukės yra „daugiau pareiškimas nei tikra apsaugos priemonė“.

A.Tegnellis priduria: „Kaukės yra lengvas sprendimas, o aš nepasitikiu lengvais sudėtingų problemų sprendimais.“

Vakcina problemos neišspręs

Anksčiau A.Tegnellis , pasitekdamas švedams būdingą posakį, yra pareiškęs, kad „Švedija pilve turėjo ledą, kai kitos šalys elgėsi emocingai“.

Jis aiškina, kad „ledas pilve“ reiškia tvarumą, tikėjimą ilgalaikiu veiksmų efektu ir nepradėjimą per anksti abejoti.

Atrodo, kad A.Tegnellis nedvejoja.

Per pandemijos įkarštį birželį jis buvo sukėlęs sąmyšį, kai pasakė, kad Švedija būtų elgusis griežčiau, jeigu būtų anksčiau žinojusi tai, kas paaiškėjo vėliau. Tačiau šiandien jis purto galvą: būtų buvę gerai žinoti, kaip COVID-19 vystysis toliau, bet ko nors drastiškai tai nebūtų pakeitę.

Pagarsėjęs Švedijos epidemiologas prieš srovę plaukia ir kalbėdamas apie vakciną. Jis nemano, jog tai bus išsigelbėjimas.

„Ir vėl aš nesu didelis sudėtingų problemų greitų sprendimų gerbėjas. Ir tikėjimo, kad kai atsiras skiepai, gyvenimas grįš į savo vėžes.

Manau, tokia žinutė yra pavojinga, nes viskas nebus taip paprasta“, – sakė A.Tegnellis. 

Pasaulis artėja prie antrosios COVID-19 bangos

Užsikrėtimų koronavirusu skaičius pasaulyje penktadienio vakarą viršijo 32,5 mln. Mirė jau 989 tūkst. COVID-19 užsikrėtusių žmonių – greitai bus pasiekta ir milijono aukų riba. Daugelis šalių skelbia, kad prasideda antroji COVID-19 banga.

JAV šią savaitę užfiksuota per 200 tūkst. mirčių nuo koronaviruso. JAV nuo koronaviruso mirė daugiausia žmonių pasaulyje, o prezidento administracija visą pandemijos laikotarpį buvo stipriai kritikuojama dėl nesugebėjimo laiku sureaguoti į iškilusią grėsmingą situaciją. Baiminamasi, kad virusas tikrąją jėgą JAV gali parodyti žiemą, kai vis daugiau žmonių laiką leis patalpose.

Tačiau D.Trumpas šią savaitę dar kartą užsipuolė Kiniją, kurioje ir kilo šio koronaviruso protrūkis: „Atminkite, kad Kinija leido šiam virusui išplisti.“ Kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje antradienį JAV prezidentas reikalavo iš organizacijos imtis veiksmų ir priversti Pekiną atsakyti už „viruso išleidimą iš šalies“.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas paskelbė naujus ribojimus šalies gyventojams matydamas, kad virusas vis grėsmingiau plinta tarp britų. B.Johnsonas antradienį televizijos eteryje kreipėsi į šalies gyventojus teigdamas, kad jei žmonės nesilaikys paskelbtų ribojimų, kurie galios ateinantį pusmetį, ateityje taisyklės gali būti dar labiau sugriežtintos.

Siūloma, kad žmonės Jungtinėje Karalystėje esant galimybei dirbtų iš namų, o restoranų, kavinių ir kitų maitinimo ir pramogų įstaigų darbo laikas būtų ribojamas iki 22 valandos. „Jeigu nesiimsime jokių priemonių, kils dar viena viruso banga. Tai yra kelias, kuriuo turime eiti, o jei to nepadarysime, atsidursime nepavydėtinoje padėtyje“, – kalbėjo Jungtinės Karalystės vyriausybės patarėjas sveikatos klausimais Chrisas Whitty.

Nors šalys imasi vis griežtesnių ribojimų siekdamos pažaboti antrąją koronaviruso bangą, kai kurios valstybės svarsto ir apie karantino priemonių švelninimą. Japonija svarsto nuo spalio mėnesio į šalį ilgesniam laikui leisti atvykti turistams iš užsienio. Pagal naujausią siūlymą, Japonija leistų studentams ir medicinos darbuotojams iš užsienio šalyje būti daugiau nei 3 mėnesius. Tačiau per dieną į šalį atvykti galėtų tik tūkstantis žmonių.

Parengta pagal „Financial Times“, „The Guardian“, BBC ir CNN inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.