Kiekviena revoliucija turi savo didvyrių – žmonių, kurie šturmuoja rūmus, apsipila benzinu, viešai sako drąsias kalbas. Baltarusijos revoliucija turi N.Bahinskają.
Moteris protestų metu buvo suimta, iš jos rankų ne kartą buvo išplėšta istorinė Baltarusijos vėliava.
Spalio mėnesį net pats A.Lukašenka vyriausybės susitikime paskelbė, kad N.Bahinskajos sulaikyti negalima, bet praėjusią savaitę į jos namus įsiveržė specialiosios pajėgos ir atliko kratą.
„Baltarusijos protestų piko veidas“, – taip ją pavadino Vokietijos visuomeninio televizijos kanalo ARD informacinės laidos žurnalistė ir vedėja Caren Miosga.
„Opozicijos ikona“, – N.Bahinskają įvardijo nacionalinis Jungtinės Karalystės transliuotojas BBC.
JAV laikraštis „The New York Post“ rašė: „Prosenelė, kimbanti į atlapus milicininkams.“
Pasaulio įžymybe N.Bahinskaja tapo po trumpo vaizdo įrašo.
Rugpjūtį dešimtys tūkstančių baltarusių protestavo prieš A.Lukašenkos suklastotus rinkimus.
Tuo metu, kai Minske specialiosios paskirties daliniai grūdo žmones į autobusiukus, N.Bahinskaja stovėjo ant nedidelio tilto, esančio netoli Nepriklausomybės rūmų. Moteris laikė baltos-raudonos-baltos spalvų opozicijos vėliavą. Du milicininkai, kurių veidus dengė juodos balaklavos, užtvėrė jai kelią.
„Einu pasivaikščioti“, – ramiai sakė N.Bahinskaja.
155 cm ūgio moteris prasiveržė pro milicininkus, perėjo tiltą ir išskleidė savo vėliavą.
Socialinių tinklų žvaigždė
Nuo to laiko, kai pasirodė šis vaizdo įrašas, per demonstracijas Baltarusijoje žmonės šaukė: „Einame pasivaikščioti!“ ir skandavo: „Nina, Nina!“
Į socialinius tinklus įkeliama vis daugiau vaizdo įrašų, kur Nina užsimaskavusiems pareigūnams nuo veido nuplėšia kaukę, pastoja kelią automobiliui, gabenančiam suimtuosius, spiria milicininkui į blauzdikaulį.
Po kelių dienų A.Lukašenkai per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu reikėjo pasiaiškinti, kas dedasi jo šalyje. Tuomet Baltarusijos diktatorius sakė: „Mes išvalome Minsko dalį, kad žmonės, kai to nori, galėtų pramankštinti kojas.“
Rugsėjo pabaigoje N.Bahinskaja buvo suimta, bet vėliau paleista. Po dviejų dienų jos nedideliame namelyje, esančiame 30 kilometrų į rytus Baltarusijos sostinės Minsko, apsilankė JAV kompanijos „Netflix“ komanda.
N.Bahinskaja pakvietė atvykėlius į kambarį, užverstą sugedusiais spausdintuvais ir mikrobangų krosnelėmis, kurias remontuoja jos sūnus 43-ejų Pavelas. Su juo kambaryje moteris ir gyvena.
Kaimyniniame – jos keturmetis proanūkis Liovuška ir jo mama 23-ejų Jana, buvusi medicinos studentė.
„Prisėskite ant kėdės arba lovos“, – pakvietė N.Bahinskaja.
Jos lova – lenta, uždėta ant keturių kelmų, užtiesta mėlyna antklode, išsiuvinėta žuvytėmis ir varlytėmis.
Moteris nebijo diktatoriaus
Su „Netflix“ komanda N.Bahinskaja vėl turėjo kalbėti apie jį, A.Lukašenką, Baltarusijai vadovaujantį nuo 1994-ųjų, tarsi Berlyne niekada nebūtų griuvusi mūrinė siena.
Jo slaptoji tarnyba vis dar vadinasi KGB, o jis pats – Batka – tėveliu.
N.Bahinskaja sako, jog tauta pagaliau pabudo ir kovoja su diktatoriumi, teigiančiu, kad rinkimuose surinko daugiau kaip 80 proc. balsų. A.Lukašenka sako, kad Baltarusijai niekada negali vadovauti moteris, o jis geriau būsiąs diktatoriumi nei gėjumi.
Baltarusijos Batka, žinomas kaip paskutinis Europos diktatorius, pozuoja su automatu.
Jo politiniai priešininkai buvo priversti išvykti, suimti arba dingo be žinios.
„Ar bijote?“ – paklausė vienas „Netflix“ komandos narių. „Ne“, – ramiai atsakė N.Bahinskaja.
Jiems išvykus moteris apsivilko odinę striukę, į rankinę įsidėjo vėliavą, pasiėmė sulankstomąją meškerę, saldainių.
Tai buvo 42-oji po Baltarusiją nuvilnijusių protestų diena.
N.Bahinskaja įsėdo į tramvajų, važiuojantį Komarovo turgavietės kryptimi. Ten turėjo prasidėti kas savaitę vykstančios moterų protesto akcijos.
Tą rugsėjo šeštadienį Minskas paskendo baltos-raudonos-baltos spalvų vėliavų jūroje. Gatvės pakraštyje stoviniuojantys kaukėti vyriškiai filmavo moteris.
Supranta Svetos išvykimą
N.Bahinskaja išsitraukia meškerę, ant jos pritvirtina vėliavą. Maždaug 2 tūkst. moterų ir merginų, dauguma jaunos, pradeda maršą. Jos žingsniuoja pro pensininkus, ant šaligatvių pardavinėjančius kukurūzų burbuoles ir česnakus, daugiaaukščius blokinius statinius su A.Lukašenkos armijos plakatu „Mes giname savo tėvynės ramybę“.
Moterų gretose pasigirsta šūksniai: „Nina, Sveta, Maša!“
Maša – Maryja Kalesnikava. 38 metų muzikantė šiais metais vadovavo vieno opozicijos politiko rinkimų kampanijai. Jis buvo suimtas. Kalėjime dabar sėdi ir M.Kalesnikava, nes Baltarusijos saugumiečiams bandant ją išvežti į Ukrainą suplėšė savo pasą.
Sveta – Sviatlana Cichanouskaja. 38 metų anglų kalbos mokytoja ir vertėja tapo A.Lukašenkos varžove per prezidento rinkimus, kai buvo suimtas jos vyras, populiarus tinklaraštininkas Siarhejus Cichanouskis.
Po rinkimų S.Cichanouskaja atvyko į Lietuvą ir paskelbė vaizdo įrašą: „Manau, kad visa ši kampanija mane labai užgrūdino, suteikė tiek jėgų, kad atlaikysiu viską. Tačiau, ko gero, taip ir likau ta silpna moteris, kokia buvau iš pradžių.“
Per rinkimus N.Bahinskaja balsavo už S.Cichanouskają, bet jos išvykimą ji suprantanti.
„Jeigu mano vaikų gyvenimas būtų pavojuje, ir manęs čia nebūtų“, – sako N.Bahinskaja.
Parašė daugybę skundų
Per vieną moterų protesto akcijų N.Bahinskaja buvo suimta. Po valandos, kai ją paleido, moteris jau spaudė milicijos būstinės skambutį: „Čia Bahinskaja, buvo pažadėta grąžinti mano vėliavą.“
„Palaukite“, – pasigirdo atsakymas.
Nina atsakė: „Nebelauksiu, skųsiuosi jūsų ministrui. Jūs, sukčiai, pavogėte mano vėliavą. Grąžinkite, vaikinai!“
N.Bahinskajos tvirtinimu, jai nesunku pasakyti savo nuomonę milicininkui, galinčiam būti jos anūku.
Pastaruoju metu aktyvistė Baltarusijos vidaus reikalų ministrui nusiuntė keturis ranka rašytus skundus.
Ilgisi nematytų laikų
„Esu nacionalistė“, – sako N.Bahinskaja.
Ji ilgisi šalies, kurioje niekada negyveno, – Baltarusijos Liaudies Respublikos. Ji egzistavo tik devynis mėnesius – tarp carinės imperijos ir Sovietų Sąjungos.
1918-aisiais, Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, pilietinio karo viduryje, bet ji buvo nepriklausoma. Iš to laiko liko baltos-raudonos-baltos spalvų vėliava.
Kai Ninai buvo 45-eri, subyrėjo Sovietų Sąjunga, Baltarusija tapo nepriklausoma. Paskui prezidentu tapo A.Lukašenka. Jis sugrąžino sovietinę vėliavą – raudonos ir žalios spalvų, leidęs pašalinti tik kūjį ir pjautuvą.
A.Lukašenka įvedė rusų kalbą kaip antrą oficialią, baltarusių buvo pašalinta iš mokymosi planų.
„Noriu, kad mūsų vaikai žaistų su baltarusiškomis šiaudinėmis lėlėmis, o ne su rusiškomis matrioškomis“, – sako N.Bahinskaja.
Kartais ji įsivaizduoja, kaip kitaip būtų galėjęs pakrypti jos gyvenimas. Mokykloje Nina pasiekė gerų rezultatų dviračių lenktynėse, treneris gyrė jos gebėjimus.
Nina važiavo vis greičiau, buvo priimta į tuometės Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos jaunimo komandą.
Nukritusi nuo dviračio devyniolikametė Nina ilgai buvo komos būklės ir niekada daugiau dviračiu greitai nebevažiavo.
Atima pusę pensijos
Moteris studijavo geologiją, ieškojo naftos Baltarusijoje, ištekėjo už buvusio trenerio. Jie susilaukė dviejų vaikų. Būdamas 53-ejų sutuoktinis susirgo lėtine sąnarių liga – osteoartritu, kuris itin pažeidė nugarą.
Nina slaugė sutuoktinį, savo motiną, trečią kartą pastojo. „Privalai pasidaryti abortą“, – sakė vyras. Visą kelią iki klinikos ir paskui – grįždama namo – Nina verkė.
Pastaraisiais metais moteris jaučia kritimo nuo dviračio pasekmes – ją ištinka priepuoliai.
Tuomet galvos smegenys gauna per mažai deguonies, ji negali nieko prisiminti. Kartais atsipeikėja ant grindų.
Ant dešinės rankos trūksta pusės vidurinio piršto. Jo neteko vasarą, dar iki prezidento rinkimų, kai negalėjo pasijudinti stovėdama prie viryklės esant atvirai liepsnai.
N.Bahinskaja neturi dantų, nešioja protezą. Ji sako, kad mielai valgytų minkštus bananus, bet to negali sau leisti.
Valstybei aktyvistė skolinga daugiau negu 14 tūkst. eurų – už dalyvavimą praėjusių trijų dešimtmečių protesto demonstracijose.
N.Bahinskaja niekada nemoka baudų, todėl valstybė nurėžia pusę jos pensijos. Per mėnesį ji gauna 200 baltarusiškų rublių – 65 eurus.
Valstybė mėgino atimti iš jos nedidelį namuką. Per varžytynes N.Bahinskaja su savo vėliava protestavo prie Minsko savivaldybės. Jos namelio niekas nepirko.
N.Bahinskajos sklypas priklauso gyvenvietei „Geologas“.
Ją supa kaimynai, kurie, nepritardami jos protestams, į daržą mėto tuščius degtinės butelius. Visi jie priklauso sovietinių žmonių kartai, kuri didžiavosi kosmonautais, nors neturėjo tualetinio popieriaus.
Dabar jie dėkingi už gatves, kurias nutiesė A.Lukašenka.
Šių žmonių N.Bahinskajai gaila. Ji sako niekada nebuvusi sovietinė ir jai nereikia jokio Batkos.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
