J. Bidenas ir Artimieji Rytai: kokią geopolitinę viziją pasiūlys naujasis JAV prezidentas?

J.R. Bidenas jaunesnysis išrinktas naujuoju JAV prezidentu. Jis – tikrai ne naujokas užsienio politikos srityje. J.Bidenas ne tik ėjo B.Obamos administracijos viceprezidento pareigas 2009–2017 m., bet ir ilgą laiką dirbo senatoriumi, 2000 m. pradžioje pirmininkavusiu Senato Užsienio santykių komitetui. Taigi, kalbant apie tarptautinius santykius, prezidentas J.Bidenas bus „ant savo žemės.“

Ar JAV pozicija Artimųjų Rytų klausimais keisis?<br> AFP/Scanpix nuotr.
Ar JAV pozicija Artimųjų Rytų klausimais keisis?<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Sebastianas Rejakas, Amerikos žydų komiteto Centrinės Europos biuro direktorius

Nov 21, 2020, 4:58 PM

Pirmasis ir svarbiausias klausimas – politika Irano atžvilgiu ir vadinamasis bendras išsamus veiksmų planas (JCPOA arba Irano branduolinis susitarimas). D.Trumpo administracija 2018 m. gegužę pasitraukė iš susitarimo motyvuodama tuo, kad tai palengvino Iranui galimybes vystyti agresiją regione, o jo karinius branduolinius pajėgumus tik nukėlė vėlesniam laikui.

Į Baltuosius rūmus įžengus J.Bidenui, JAV tikriausiai imsis priemonių prisijungti prie JCPOA, kaip ir yra sakęs pats išrinktasis prezidentas. Tai, beje, neturėtų stebinti, nes jis, būdamas viceprezidentu, sunkiai dirbo, kad Kongresas patvirtintų susitarimą 2015 m.

Ar tai bus sprendimas paprasčiausiai grįžti į status quo ante – kokia buvo JCPOA prieš JAV išstojimą? Sklando nepatvirtintos žinios, kad J.Bidenas žino apie pradinio susitarimo trūkumus ir išreiškė viltį, kad gali bendradarbiauti su JAV sąjungininkais, kad susitarimas „būtų tvaresnis ir stipresnis.“

Be to, ir Demokratų partijos užsienio politikos kryptys numato, kad „Bendras išsamus veiksmų planas tebėra geriausia priemonė, norint patikrinti Irano kelią į branduolinę bombą“, teigiama, kad „branduolinis susitarimas visada buvo turėjo būti mūsų diplomatijos su Iranu pradžia, o ne pabaiga „.

Kitas problema, susijusi su Iranu – grėsmė, kurią Europai kelia jo globotinė „Hezbollah“, JAV įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą. Šią problemą teks spręsti rimtai. J.Bidenas gali pasinaudoti Europos sajungos (ES) poreikiu dėl JAV saugumo indėlio žemyne – tam, kad padėtų pačiai ES suprasti, jog didelė jos saugumo dalis priklauso nuo jos pačios sprendimo visiškai uždrausti „Hezbollah.“

Vis daugiau ES valstybių narių tai jau padarė naudodamosi vidaus teisės priemonėmis. Lietuva tai padarė pirmoji Vidurio Europoje. Amerikos žydų komitetas palankiai įvertino šį drąsų žingsnį, tikėdamasis, kad tai paskatins ir Briuselį pagaliau visą „Hezbollah“ paskelbti teroristine grupe. Juk dabar tokia paskelbtas tik vadinamasis karinis jos sparnas.

Naujai JAV administracijai formuojant savo politiką Artimųjų Rytų atžvilgiu, suprantama, yra itin svarbūs JAV santykiai su Izraeliu. J.Bidenas seniai pažįsta dabartinį Izraelio ministrą pirmininką B.Netanyahu.

Reikia tikėtis, kad naujosios administracijos santykiai su Izraeliu bus ne mažiau intensyvūs ar draugiški nei tie, kuriuos matėme per pastaruosius ketverius metus. Tačiau turint omenyje, kad D.Trumpą daugelis matė kaip labiausiai Izraelį palaikantį prezidentą Amerikos istorijoje, tai gali būti nelengva užduotis J.Bidenui.

Žinoma, didysis klausimas – kas laukia D.Trumpo plano išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą („Ramybė klestėjimui: vizija pagerinti palestiniečių ir Izraelio žmonių gyvenimą“)? Kaip naujoji administracija su juo elgsis?

Dėl nausėdijų plėtros ir Izraelio suvereniteto Vakarų Krante demokratų nuomonė skiriasi nuo D.Trumpo vizijoje pateiktos linijos. T.Blinkenas, vyresnysis J.Bideno patarėjas užsienio politikos klausimais, šių metų pradžioje sakė, kad demokratų kandidatas į prezidentus nepalaiko „vienašališkos aneksijos“, nes tai prieštarauja „dviejų valstybių“ koncepcijai.

Bet dar svarbiau, kad Palestinos vadovybė atmetė planą iškart po jo paskelbimo. Bet kokiu atveju, negalima atmesti galimybės, kad, valdant J.Bidenui, JAV finansinė pagalba Palestinos savivaldai bus atkurta ir jo administracija gali svarstyti atnaujinti Palestinos misiją Vašingtone.

Kas tikrai nepasikeis Amerikos santykiuose su Izraeliu? Pirmas dalykas yra JAV įsipareigojimas, įtvirtintas prezidento B.Obamos, remti žydų valstybę teikiant 3,8 mlrd. USD metinę pagalbą, kuri yra didžiausia kada nors teikta karinė JAV parama. D.Trumpo sprendimas perkelti Amerikos ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę greičiausiai nebus atšauktas.

Nors visi prezidentai iki D.Trumpo nesiryžo to padaryti , šis sprendimas tiesiog įgyvendino 1995 m. Kongreso priimtą Jeruzalės ambasados ​​aktą. Be to, kadangi JAV jau seniai deda pastangas užmegzti gerus santykius su kai kuriomis arabų šalimis (Egiptu, Saudo Arabija), naujoji administracija, be abejo, ir toliau palaikys neseniai užmegztus Izraelio diplomatinius santykius su Jungtiniais Arabų Emyratais, Bahreinu ir Sudanu.

Šie nauji santykiai yra naudingi ne tik Izraeliui, bet ir atitinka ekonominius tų arabų tautų interesus. Bet ne mažiau svarbu, kad jie labai prisidės prie visų Artimųjų Rytų stabilizavimo. Vis dėlto reikia pridurti, kad demokratų administracijos santykiai su kai kuriomis arabų valstybėmis, ypač su Saudo Arabija ir Egiptu, gali nebūti rožėmis kloti.

Juk demokratai greičiausiai nesusilaikys nuo kritikos dėl žmogaus teisių padėties tose šalyse. Dar didesniu iššūkiu tikriausiai taps ir Jungtinių Valstijų santykiai su Turkija.

Nors prezidentas D.Trumpas palaikė gana gerus santykius su Turkijos vadovu R.Erdoğanu, išrinktasis prezidentas J.Bidenas kritiškai vertino kai kuriuos Ankaros sprendimus, turinčius įtakos regionui, ypač – karinę intervenciją į Sirijos šiaurę. Ir jei J.Bidenas norės sustiprinti ryšius su Sirijos kurdais, Turkija gali reaguoti nervingai.

Tuo tarpu Amerikos žydų komitetas toliau rems atsakingą ir subalansuotą JAV įsitraukimą į Artimuosius Rytus, ypač kai reikia padėti izraeliečiams ir palestiniečiams rasti taikos susitarimą, priimtiną abiem pusėms. Komitetas sieks užtikrinti, kad, jei bus koks nors naujas susitarimas su Iranu, jis turės pašalinti 2015 m. susitarimo trūkumus ir pažaboti Irano balistinių raketų programą, agresyvią veiklą regione ir užtikrinti, kad būtų intensyviau ir patikimiau prižiūrima, kaip Iranas laikosi savo įsipareigojimų.

Parengė Vytautas Bruveris

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.