Rumunija daugeliui yra lyg neatrastas perlas. Ne ką mažesnius iššūkius nei lietuviai išgyvenę rumunai dideliais žingsniais žengia į priekį.
Šalis yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o jos ekonomika nuolatos stiebiasi į viršų. Tiesa, kaip ir kitų šalių, taip ir Rumunijos pažangą šiais metais sustabdė koronaviruso pandemija.
Kovodama su užkratu šalis pasitinka ir Didžiąją Vienybės dieną. Šia proga Rumunijos ambasadorius Lietuvoje Cosmin George Dinescu sutiko su „Lietuvos rytu“ pasikalbėti apie šalies laimėjimus ir iššūkius.
– Kokiomis nuotaikomis Rumunija pasitinka Didžiąją Vienybės dieną? Kokia yra šios šventės reikšmė Rumunijos žmonėms?
– Gruodžio 1-oji yra labai brangi visiems rumunams, kad ir kur jie būtų. Prieš 102 metus Alba Julijoje Transilvanijoje, Banate ir kitose buvusios Austrijos-Vengrijos imperijos teritorijose gyvenę rumunai paskelbė apie savo susijungimą su Rumunijos Karalyste. Šis sprendimas žymėjo pabaigą proceso, kurio metu visos teritorijos, kuriose gyveno rumunai, buvo suvienytos vienoje valstybėje.
Šis procesas prasidėjo 1859 metais sukūrus vadinamąją Mažąją sąjungą tarp Valakijos ir Moldovos kunigaikštysčių ir truko iki 1918 metų susijungus dar dviem istorinėms provincijoms – Besarabijai ir Bukovinai.
Šiomis dienomis Rumunija yra išdidi ES narė ir NATO sąjungininkė. Skatiname demokratijos ir teisinės valstybės viršenybės principų laikymąsi tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje. Džiaugiamės nuolatos augančia ekonomika.
Tai pasiekėme eidami modernizacijos keliu, kuriuo pasukome po šalies suvienijimo. Tai buvo vingiuotas kelias, su kliūtimis ir tarpekliais. Bet mes nesustojome tikėdamiesi galų gale rasti savo vietą Europos šeimoje – ir mums tai pavyko.
Šiais metais savo nacionalinę dieną švenčiame ypatingomis sąlygomis. Gruodžio 1 d. sutampa su pavojinga situacija, kurią sukėlė COVID-19 krizė.
Nors gruodžio 1 dienos svarba jokiu būdu nesumažėja, šventinę nuotaiką šįmet pakyli solidarumas, kurį matėme visus pastaruosius metus.
Mūsų mintys krypsta ne tiktai į tuos, kurie leido pasiekti didelius laimėjimus praeityje, bet ir į dabartį – tuos žmones, kurie kenčia dėl pandemijos, nebylius herojus, kurie kovoja ir gelbėja kitų žmonių gyvybę, ir mus visus apskritai, nes tik bendromis pastangomis galime įveikti šią krizę.
– Kaip Rumunijai sekasi kovoti su koronaviruso pandemija? Šalyje lapkričio pradžioje buvo paskelbtas lengvos formos karantinas – kokių veiksmų buvo imtasi? Koks yra planas siekiant sugrįžti prie normalaus gyvenimo?
– Deja, šiuo metu pasaulyje matome galingą vadinamosios antrosios pandemijos bangos pakilimą. Rumunija nėra išimtis. Po griežto karantino pavasarį, kurio metu visoje šalyje buvo nustatyti judėjimo apribojimai, vasarą šalis buvo labiau atsipalaidavusi, o rudens pradžioje atvejų skaičius vėl pradėjo didėti.
Dabar kasdien užfiksuojama iki 10 tūkst. naujų atvejų. Rumunija pagal naujų užsikrėtimų skaičių 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites yra Europos statistikos viduryje.
Rumunijos valdžios institucijos, siekdamos išvengti naujų atvejų skaičiaus augimo, kuris gali priblokšti sveikatos apsaugos sistemą, ėmėsi būtinų prevencinių priemonių.
Buvo įvesta komendanto valanda nuo 23 iki 5 valandos – žmonės namus gali palikti tik dėl rimtos priežasties. Šalyje buvo uždarytos mokyklos ir pereita prie nuotolinio mokymosi. Draudžiami vieši renginiai, o viešose vietose privaloma dėvėti kaukę.
Planas grįžti į normalų gyvenimą priklauso nuo vakcinos – to nekantriai laukia visas pasaulis.
Rumunijos valdžios institucijos jau yra parengusios nacionalinį skiepijimo planą ir nustačiusios grupes žmonių, kurioms pirmiausia bus suteikta galimybė pasiskiepyti. Tai bus medikai ir svarbiausi darbuotojai, o vėliau – rizikos grupėje esantys asmenys.
Taip pat norėčiau pasakyti kelis žodžius kitos svarbios pandemijos sukeltos problemos – ekonominės krizės – tema. Pasaulio šalims šiemet dažnai reikėjo priimti sprendimus ir balansuoti tarp visuomenės saugumo ir ekonomikos išsaugojimo.
Atsižvelgdamas į tai sakyčiau, kad Rumunija padarė gerą darbą – šalies ekonomikos perspektyvos yra geresnės negu pandemijos pradžioje.
Šiais metais EK yra numačiusi 5,2 proc. Rumunijos ekonomikos susitraukimą – tai kur kas mažiau už bendrą ES vidurkį, kuris siekia 7,8 proc. Kitais metais prognozuojamas 3,3 proc. Rumunijos ekonomikos augimas. Mums pavyko išsaugoti darbo vietas remiant įmones.
Nedarbo lygis šalyje siekia apie 5,9 proc. ir yra vienas žemiausių tarp ES šalių. Žinoma, didelį vaidmenį gaivinant ekonomiką suvaidins ES dotacijos ir paskolos.
– Gruodžio 6 dieną Rumunijoje vyks Parlamento rinkimai. Kokios nuotaikos šalyje vyrauja prieš artėjantį balsavimą? Ko žmonės tikisi iš būsimos valdžios?
– Rinkimai vyksta COVID-19 pandemijos sąlygomis, tad nenuostabu, kad apie tai buvo kalbama per rinkimų kampaniją. Buvo paliesti visi žmonių gyvenimo aspektai, kuriems įtaką padarė pandemija, – sveikata, saugumas, ekonomika.
Naujasis Parlamentas ir vyriausybė turės užbaigti krizės valdymą, kovoti su krizės padariniais ir vėl pastatyti Rumunijos ekonomiką į augimo trajektoriją.
Žmonių lūkesčiai šiuo atžvilgiu dideli. Bet dėl vieno dalyko galime būti tikri: pagrindiniai Rumunijos užsienio politikos bruožai išliks nepasikeitę – mes ir toliau bandysime būti aktyvūs ir atsakingi veikėjai Europos ir tarptautinėje arenoje.
– Kokia Rumunijos pozicija teisės viršenybės klausimu, kuris šiuo metu yra padalijęs Europą?
– Rumunijai teisės viršenybė, demokratija ir žmogaus teisės yra fundamentalios vertybės, kurios sudaro Bendrijos branduolį.
Rumunija teikia didelę reikšmę teisinės valstybės principo laikymuisi, nes tai yra esminė Europos projekto dalis, ir veikia visiškai laikydamasi šių vertybių. Rumunija nuolat rėmė visą ES apimančio teisinės valstybės mechanizmo sukūrimą su vienodais kriterijais ir procedūromis, skirtomis teisinei valstybės situacijai visose Bendrijos narėse stebėti.
Neseniai dialogas šia tema buvo pradėtas visos ES lygiu. Mes tikimės, kad šalių narių lygiateisiškumu grindžiamas dialogas ES Tarybos lygiu suteiks daugiau pasitikėjimo ir suvienys šalis nares teisės viršenybės klausimu.
Europos biudžeto apsaugai užtikrinti skirtas mechanizmas yra mūsų pasižadėjimas gerbti teisinės valstybės viršenybės principus ES lygiu. Mes manome, kad mechanizmas, dėl kurio sutarė pirmininkaujanti Vokietija ir Europos Parlamentas, visiškai atitinka tai, dėl ko ES valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė šių metų liepą.
Mums reikia susitarimo dėl kitų metų biudžeto, ypač žvelgiant į situaciją, kurią sukėlė sanitarinė krizė. Manau, kad visos valstybės puikiai supranta šią skubą.
– Iššūkių kyla Europos vienybei, NATO taip pat sulaukia kritikos. Kokią šių susivienijimų ateitį mato Rumunija?
– Mums kalbant tiek NATO, tiek ES vyksta dideli veiklos pertvarkymo procesai, kurie skirti šių organizacijų prisitaikymui prie naujos tarptautinės tikrovės palengvinti.
Rumunija nuolat rėmė ES vaidmens saugumo srityje didėjimą, kuris papildytų NATO. Mes reikšmingai prisidedame prie ES misijų ir operacijų, skirtų Europos pajėgumų plėtrai užtikrinti, pavyzdžiui, nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo srityje. Kariuomenės mobilumo ir kibernetinio saugumo projektuose bendradarbiaujame su Lietuva.
Mes tai vertiname kaip natūralų ES projekto plėtojimą ir būtinybę, atsižvelgiant į tarptautinio saugumo padėties sudėtingumą ir į pridėtinę vertę, kurią ES gali suteikti sprendžiant esamas krizes ir užkertant kelią naujoms.
Bet mes nematome, kad tai yra alternatyva NATO ar JAV įsipareigojimams Europoje. Priešingai, mes esame už darnią ir atsparią Europą, kuri veikia papildydama NATO ir glaudžiai bendradarbiaudama su JAV.
Rumunija tiki, kad NATO yra sėkmingiausias politinės sąjungos aljansas istorijoje, kuris nekart parodė ir savo veiksmingumą, ir gebėjimą prisitaikyti.
– Kaip vertintumėte Lietuvos ir Rumunijos dvišalius santykius?
– Rumunija ir Lietuva turi labai gerus dvišalius santykius ir yra aktyvios partnerės NATO ir ES. Mus sieja tos pačios vertybės ir panašūs užsienio politikos tikslai. Mes susiduriame su tais pačiais iššūkiais iš Rytų, tad esame įsipareigoję glaudžiai bendradarbiauti regione stiprinant saugumą ir stabilumą, taip pat skatinti Rytų partnerystės darbotvarkę Europos lygmeniu. Taip pat esame vienodai suinteresuoti prisidėti prie Trijų jūrų iniciatyvos, kuri skirta labiau sujungti regioną ir skatinti čia ekonominį klestėjimą.
Dvišaliuose santykiuose Rumunija ir Lietuva visuomet palaikė dinamišką politinį dialogą, ir nors dabar tiesioginius kontaktus apribojo pandemija, sektorinis bendradarbiavimas tęsiasi, o abi šalys solidariai palaiko viena kitą.
Prieš prasidedant šiai krizei mūsų ambasados pastangos buvo nukreiptos į tai, kad Rumunija būtų labiau matoma Lietuvoje ne tiktai kaip patraukti turizmo vieta, bet ir kaip pasirinkimas investuotojams iš Lietuvos.
Jautėme, kad turime nuveikti daugiau plėtodami ekonominius santykius ir skatindami investuotojus pasinaudoti Rumunijos rinkos teikiamomis galimybėmis ir panaudoti šioje srityje esantį potencialą.
Prieš dvejus metus siekiant sustiprinti abiejų šalių verslo ryšius buvo įkurta Lietuvos ir Rumunijos verslo taryba. Kitas mūsų tikslas yra remtis esamu geru bendradarbiavimu vietos administracijos lygiu ir toliau plėtoti žmonių tarpusavio kontaktą ir universitetų bei kultūrinio bendradarbiavimo ryšius.
– Visi laukia pandemijos pabaigos, kad vėl būtų galima laisvai keliauti. „National Geographic“ Transilvanijos regioną paskelbė viena iš vietų, kuri 2021 m. gali tikėtis populiarumo augimo. Ką patartumėte aplankyti Rumunijoje tai ketinantiems padaryti lietuviams?
– Rumunija yra šalis, kuri gali labai daug pasiūlyti turizmo srityje, – nuo jūros iki kalnų viršūnių, nuo gyvybingų miestelių iki nuošalių vietų. Kaip privalomas pamatyti įvardinčiau Dunojaus deltą – didžiausią deltą ES, žuvų ir paukščių rojų, taip pat Pelešo, Brano ir Huniadų pilis, Moldovos regiono dekoruotus vienuolynus, Maramurešo medines bažnyčias, linksmąsias Sapantos kapines, taip pat Sigišoaros, Sibiu, Brašovo, Klužo-Napokos, Timišoaros, Jasų ir Bukarešto miestus.
Ir tai dar ne viskas – vasarą žmonės gali leistis į žygius po kalnus ir praleisti šiek tiek laiko tradiciniuose rumunų namuose, pasimėgauti tradiciniu rumunišku maistu, pagamintu iš ekologiškų produktų, išbandyti vieną iš vyno kelių ir paragauti rumuniško vyno.
Kelionė Dunojumi plaukiant pro kalnus, o deltoje stebint paukščius taip pat įsimintina. Kaip ir kelionė siauruoju geležinkeliu per Maramurešo ir Transilvanijos kalvas ir kalnus – čia kursuoja daugiau kaip 100 metų senumo garu varomas traukinys. Slidinėjimo mėgėjai žiemą ras gerų trasų Karpatų kalnuose, o jeigu norėsis po to atsipalaiduoti, galima nuvykti į Maramurešo ar Bukovinos regionus ir paklausyti tradiciniais kostiumais apsirengusių vietinių dainų, o gal net prie jų prisidėti.
Patarčiau aplankyti purvo vulkanus Buzeu apskrityje, aukso muziejų Brade, druskų kasyklą Praide, Bikazo tarpeklį, Raudonąjį ežerą arba praleisti šiek tiek laiko keramikos studijoje Horezu, kur galima pasimokyti šio tradicinio amato, įtraukto į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
