Skandalus kėlė abi galingiausios pasaulio valstybės. Vašingtonas, kilus konfliktui su Teheranu, jau pirmosiomis šių metų dienomis vos nesukėlė rimto karo, kuris būtų įtraukęs ne vieną valstybę.
O Kremlius liūdnai pagarsėjo toliau mėgindamas savo rimčiausią oponentą užčiaupti nuodais, kuriuos naudoja ne vieną dešimtmetį.
Šiais metais netrūko ir protestų. Vieni kilo dėl pareigūnų smurto ir rasinės nelygybės, antri – dėl griežtų ir nežmoniškų valdžios sprendimų, trečius sukėlė valdžios aplaidumas ir tragedijos, kurias prisiminsime dar ilgus metus.
Išgąsdino dėl galimo karo
Metai prasidėjo nejaukia gaida – sausio mėnesį kilus konfliktui tarp JAV ir Irano žmonės nejučia ėmė kraupiai juokauti, kad galima sulaukti ir Trečiojo pasaulinio karo.
Konfliktas prasidėjo dar praėjusiais metais, kai gruodžio pabaigoje Irako sostinėje Bagdade keli tūkstančiai protestuotojų apsupo JAV ambasadą ir pro išorinę sieną prasiveržė iki jos komplekso.
Protestuotojai prie ambasados susirinko dėl šalyje surengtų amerikiečių aviacijos smūgių, dėl kurių žuvo 25 sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ nariai.
Tinklas yra apmokomas ir ginkluojamas kaimyninio Irano, o demonstrantai jam išreiškė palaikymą.
Netrukus, sausio 3 d., per JAV bepiločio orlaivio antskrydį buvo nukautas įtakingas Irano generolas Qasemas Soleimani. Jis vadovavo slaptoms Irano operacijoms Sirijoje, Libane ir Irake.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas tvirtino, kad generolas kaltas dėl šimtų amerikiečių mirčių, todėl Vašingtonas „ėmėsi veiksmų norėdamas sustabdyti karą ir didesnį kraujo praliejimą“.
Atsakydamas į lyderio žūtį Iranas sausio 8 dieną paleido 22 balistines raketas į dvi JAV karines bazes Irake. Buvo sužalota 11 asmenų.
Tą pačią naktį įvyko ir kitas šiurpus įvykis – Ukrainos keleivinio orlaivio katastrofa Teherane. Visi „Ukraine International Airlines“ lėktuvu skridę 176 žmonės žuvo. Tik vėliau Iranas prisipažino, kad laineris buvo palaikytas sparnuotąja raketa ir netyčia numuštas.
Tačiau dėl netinkamai vykdomo Irano tyrimo į daug klausimų dėl lėktuvo katastrofos iki šiol išlieka neatsakyta, todėl Kanada, kurios 85 piliečiai skrido lėktuvu, tikina, kad nenurims, kol nebus išsiaiškinta visa tiesa.
Laiko save aukščiau įstatymo
D.Trumpo pavardė skambėjo ir kitų skandalų kontekste.
Šių metų pradžioje viso pasaulio akys buvo nukreiptos į Vašingtoną, kur tęsėsi JAV prezidento apkaltos procesas.
Prezidentas buvo kaltinamas piktnaudžiavimu savo galia, kai buvo sulaikęs karinę paramą Ukrainai mainais už tai, kad Kijevas pradėtų jo politinio oponento Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklos tyrimą. Atstovų Rūmai prezidentui pareiškė ir antrą kaltinimą dėl trukdymo atlikti darbą.
D.Trumpas po balsavimų džiūgavo – respublikonų kontroliuojamas Senatas išteisino jį dėl abiejų kaltinimų, pagal kuriuos Atstovų Rūmai dar 2019-ųjų gruodį jį buvo pripažinę kaltu.
Kitą rytą prezidentas spaudos konferencijoje išdidžiai laikė „The Washington Post“ laikraštį, skelbiantį – „Trumpas išteisintas“.
Tačiau D.Trumpo apkaltos metu netikėtumą pateikė respublikonas Mittas Romney, kuris vienintelis iš savo partijos senatorių balsavo už tai, kad prezidentas viršijo savo įgaliojimus sulaikydamas karinę paramą Ukrainai.
„Aš suprantu, kad mano sprendimas nepašalins prezidento iš pareigų, tačiau šie Senato sprendimai bus apskųsti aukštesniajam teismui – Amerikos žmonių“, – kalbėjo Jutos valstijai atstovaujantis senatorius M.Romney.
Iš tiesų rinkėjai jau lapkritį tarė žodį ir prezidentu išrinko J.Bideną, kurio šeimos veiklą Ukrainoje ir prašė tirti D.Trumpas.
Demokratas surinko rinkikų balsų daugumą, o balsavimą šalies mastu laimėjo daugiau kaip 7 mln. balsų skirtumu.
Bet D.Trumpo tai neįtikino, jis nepripažino savo pralaimėjimo, o prezidento teisininkai daugiau kaip pusšimtyje bylų bandė įrodyti, jog rinkimų rezultatai buvo suklastoti, tačiau jiems pavyko nugalėti tik vienoje bylų.
Greičiausiai po trijų savaičių praradęs neliečiamybę D.Trumpas ir pats sulauks šaukimo į teismą. Vykdomas ne vienas tyrimas, kuriame nereikės įveikti respublikonų kontroliuojamo Senato barjero, kad politikas būtų pripažintas kaltu dėl įvykdytų nusižengimų.
Tiesa, prieš palikdamas Baltuosius rūmus D.Trumpas gali mėginti suteikti sau prezidentinę malonę, kuri panaikins jo kaltę dėl visų praeities nusikaltimų.
Tačiau, kai kurių ekspertų teigimu, J.Bidenas taip pat galės šią malonę panaikinti, jeigu teisininkai nustatys, kad toks D.Trumpo žingsnis prieštaravo konstitucijai.
Dar Richardo Nixono apkaltos metu Aukščiausiojo teismo vyriausiasis teisėjas Warrenas Burgeris tvirtino, kad net prezidentas nėra aukščiau įstatymo.
Daugiau nebegalėjo tylėti
Tačiau skandalus JAV kėlė ne tik D.Trumpas. Dėl policininko kaltės žuvęs juodaodis papiktino visas Jungtines Valstijas – ir taip neramiais 2020-aisiais tai buvo paskutinis lašas, perpildęs amerikiečių kantrybės taurę. Į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, reikalaujančių pokyčių.
Gegužės 25 dieną afroamerikietis George’as Floydas buvo sulaikytas Mineapolio mieste dėl padirbto banknoto panaudojimo. Jis mirė po to, kai policijos pareigūnas Derekas Chauvinas keliu prispaudė jam kaklą ir laikė beveik 9 minutes.
Visą šį laiką G.Floydas kartojo, kad negali kvėpuoti, tačiau policijos pareigūnai jo nesiklausė. Incidentas buvo užfiksuotas vaizdo įraše, kuris sparčiai išplito internete. Visi juodaodžio sulaikymo operacijoje dalyvavę pareigūnai vėliau buvo sulaikyti ir jiems pareikšti kaltinimai nužudymu.
Tačiau nuo nelygybės pavargusiems žmonėms to nepakako – būtent šis šiurpus vaizdas ir paskatino amerikiečius sukilti ir pradėti protestus.
Dauguma protestų buvo taikūs – su paprastais prašymais, parašytais ant kartono lakštų: „Gana yra gana“, „Nustokite mus žudyti“, „Teisingumas George’ui Floydui“. Galų gale šie prašymai ėmė skambėti visame pasaulyje.
Prie viso pasaulio prisijungė ir Lietuva. Demonstrantai Vilniuje teigė, kad taip išreiškia solidarumą su rasinę diskriminaciją patiriančiais žmonėmis. Tačiau kitoje Atlanto pusėje vykę protestai sukėlė ir stiprius pilietinius neramumus bei riaušes, JAV nematytas nuo afroamerikiečių pilietinių teisių aktyvisto Martino Lutherio Kingo jaunesniojo nužudymo 1968 metais.
Protestuotojai sudegino policijos nuovadą Mineapolyje, niokojo policijos automobilius kituose miestuose ir beveik visur pareigūnus naktimis apmėtė akmenimis, o patys bandė išvengti ašarinių dujų. Į pagalbą daug kur buvo pasitelktos ir nacionalinės gvardijos pajėgos.
Siatlo mieste kelias savaites protestuotojai buvo užėmę vieną miesto kvartalą ir buvo jį paskelbę Kapitolijaus kalvos autonomine zona. Jie skelbė, kad ši zona bus nepriklausoma nuo policijos ir valdžios, bet galiausiai išsiskirstė.
Nors šiuo metu situacija ramesnė, manoma, kad kova kol kas nėra pabaigta – vis dar kyla nedidelių protestų, taip pat vis dažniau apie juodaodžių problemas kalbama socialiniuose tinkluose.
Atsikratyti kritiko nepavyko
Skandalų šleifo šiais metais neatsikratė ir Maskva.
Taikiniu 2020-aisiais tapo vienas žymiausių ir aršiausių Vladimiro Putino režimo opozicionierių Aleksejus Navalnas. Tai nebuvo pirmas kartas, kai buvo pasikėsinta į jo gyvybę. 2017-aisiais vyras buvo aplietas briliantine žaluma, o praėjusiais metais – apnuodytas kalėjime.
44-erių Kremliaus kritikas rugpjūčio 20 d. skrydžio iš Tomsko į Maskvą metu neteko sąmonės. Prieš tai jis jautėsi puikiai – oro uoste maloniai bendravo su žmonėmis, fotografavosi su gerbėjais.
Blogai jis pasijuto tiktai pakilus lėktuvui – pradėjo gausiai prakaituoti ir nuėjęs į tualetą neteko sąmonės.
Lėktuvas buvo skubiai nutupdytas Omske. Po kelių dienų, praleistų šio miesto ligoninėje, opozicionierius buvo nugabentas į Berlyną.
Iš pradžių Omsko ligoninės vyriausiasis gydytojas Aleksandras Maruchovskis pareiškė, jog A.Navalno kraujyje paprasčiausiai sumažėjo cukraus kiekis, tačiau Vokietijos ekspertų tyrimai parodė, kad A.Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia „Novičiok“ medžiaga, kuria 2018-aisiais mėginta Jungtinėje Karalystėje nužudyti buvusį dvigubą Rusijos agentą Sergejų Skripalį.
Gruodžio mėnesį istorija šiek tiek pasistūmėjo į priekį.
Kelių žiniasklaidos priemonių atliktame tyrime buvo atskleista, kad A.Navalną nunuodyti bandė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos agentai.
Tyrime taip pat buvo atskleista, kad iki lemtingojo skrydžio rugpjūčio mėnesį opozicionierius buvo sekamas ir stebimas bent kelerius metus.
A.Navalnas dar prieš pasirodant tyrimo išvadoms pats iškvotė vieną jo apnuodijimo operacijoje dalyvavusį žvalgybininką – paskambino jam apsimetęs aukštesnio rango pareigūnu.
Žvalgybininkas A.Navalnui atskleidė visas apnuodijimo operacijos detales ir kitų operacijos dalyvių pavardes, bet nuodų arsenalą savo kritikams užčiaupti dažnai naudojanti Maskva neigia bet kokius jai metamus kaltinimus.
Sprogimo bangos dar aidi
Vienas didžiausių šių metų skandalų kilo Beirute. Rugpjūčio 4-osios vakarą viename uosto sandėlyje kilo gaisras, jį lydėjo galingas sprogimas, suniokojęs didelę dalį Libano sostinės.
Žuvo per 200 žmonių, mažiausiai 300 tūkst. Beiruto gyventojų liko benamiai – sprogimo banga ne tiktai sugriovė daugybę pastatų, bet ir 10 kilometrų spinduliu sudaužė namų langus.
Prieš Naujuosius metus buvo paskelbta, kad JAV Federalinis tyrimų biuras atliko tyrimą dėl incidento Beiruto uoste. FTB paskelbė, kad uoste sprogo 500 tonų amonio nitrato.
Toks kiekis pavojingo ir sprogaus chemikalo netinkamomis sąlygomis buvo laikomas viename Libano uosto sandėlyje.
Manoma, kad liepsnas įžiebti galėjo suvirinimo darbus atlikę darbininkai. Bet vien to neužteko. Tiktai po sprogimo paaiškėjo, kad tame pačiame pastate kaip amonio nitratas buvo laikomi ir fejerverkai.
Badas, riaušės, korupcija, nuolatiniai nesutarimai – tokia Libano kasdienybė. Prie to dar pridėkime ekonominę ir sveikatos krizę.
Vyriausybė po sprogimo atsistatydino, o tvarkytis su sprogimo sukeltais padariniais buvo pavesta kitiems politikams, tačiau įtampa šalyje nerimsta.
Šį gruodį Beirutą vėl drebino milžiniški protestai po to, kai buvo paskelbta, kad vyriausybė panaikins subsidijas būtiniausiems produktams įsigyti, nes kitaip šalis po Naujųjų metų nebeturės iš ko gyventi.
Iškart po sprogimo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas surengė konferenciją, kurios metu donorai Libanui pažadėjo 250 mln. eurų paramą.
Tačiau tokia suma yra faktiškai niekas. Pamažu šalis juda link dar vieno pilietinio karo, kuris neduos naudos nei šalies gyventojams, nei Vidurinių Rytų regionui, nei visam pasauliui.
Atgimė seni nesutarimai
Šiais metais kulkos itin intensyviai zvimbė ir sprogmenys aidėjo Pietų Kaukazo regione.
Rugsėjo 27-ąją tarp Armėnijos ir Azerbaidžano kilo kruvini susirėmimai, vėl įplieskę ilgai rusenusį konfliktą, prasidėjusį prieš kelis dešimtmečius.
Azerbaidžano gynybos ministerija sakė pradėjusi kontrpuolimą savo gyventojams apsaugoti. Tuo metu Kalnų Karabacho valdžia tvirtino, kad ji pirmo šūvio neiššovė, o Baku pajėgos subombardavo regiono sostinę Stepanakertą.
Armėnijos vyriausybės vadovas Nikolas Pašinianas ir Kalnų Karabacho valdžia paskelbė karo padėtį ir mobilizaciją. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas taip pat paskelbė karo padėtį ir įvedė komendanto valandą.
Kautynės truko daugiau nei šešias savaites, tik po to, tarpininkaujant Rusijai, Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė nutraukti karo veiksmus. Skaičiuojama, kad konflikto metu žuvo daugiau kaip 11 tūkst. karių ir civilių abiejose pusėse. Bet kol viena pusė džiaugėsi, kita sutikti su šiuo sprendimu nenorėjo.
Galiausiai dešimtmečius armėnų kontroliuotos teritorijos buvo perduotos Azerbaidžanui. Tiesa, Baku pajėgos perėmė ne viso Kalnų Karabacho regiono kontrolę.
Praėjus vos kelioms minutėms po to, kai N.Pašinianas pasirašė susitarimą užbaigti konfliktą Kalnų Karabache, Armėnijoje kilo politinė krizė. Sielvarto ir nusivylimo slegiami žmonės išėjo į gatves ir ėmė protestuoti prieš susitarimą ir premjerą.
Nuotaikos Azerbaidžane buvo visiškai kitokios. Šalies sostinėje Baku žmonių minios šoko, mojavo vėliavomis ir skandavo įvairius džiaugsmingus šūkius, tačiau akivaizdu, kad tolesnio karo grėsmės taikos susitarimas nepašalino.
Kova už moterų teises
Metų pabaigoje milžiniški protestai kilo ir Lenkijoje. Juos sukėlė valdžios sprendimas sugriežtinti abortus reguliuojantį įstatymą.
Lenkijoje egzistuojantis abortų įstatymas jau dabar yra vienas griežčiausių Europos Sąjungoje, abortus leidžia daryti tik trimis atvejais – po išprievartavimo, gresiant moters gyvybei ir dėl vaisiaus apsigimimo.
Tačiau Bažnyčia ir dešinieji radikalai reikalauja tai uždrausti, teigdami, kad net jei kūdikis gims be smegenų ar mirs po keliolikos minučių, moterys neturi teisės darytis aborto.
Tai papiktino moteris ir jų pasirinkimo teisę palaikančius vyrus. Į gatves Varšuvoje ir kituose miestuose ne kartą rinkosi tūkstančiai žmonių.
Bet į gatves ėjo ir abortų griežtinimo šalininkai. Susipriešinusios demonstrantų grupės viena į kitą mėtė petardas, kiaušinius, butelius ir akmenis.
Po daugiau kaip savaitės protestų valdžia laikinai sustabdė abortų įstatymo sugriežtinimo įgyvendinimą, bet neramumai Lietuvos pašonėje tęsiasi po šiai dienai.
Protestuotojai reikalauja ne tik visiškai atsisakyti planų sugriežtinti abortus ribojantį įstatymą, bet ir nutraukti Bažnyčios finansavimą iš valstybės biudžeto.
Įtūžę žmonės nori atstatydinti ir dabartinę valdžią.
Skandalai šiais metais liepsnojo kaip ir miškai bei krūmynai nuo Australijos iki Kalifornijos, o daugybės šįmet kilusių istorinių įvykių ugnis rusens ir ateinančiais metais.
