Žinomame aštuntojo dešimtmečio grupės „The Buggles“ kūrinyje dainuojama, kad „vaizdo įrašai nužudė radijo žvaigždę“, bet iš tiesų radijui pavyko išlikti gyvam ir populiariam dar ne vieną dešimtmetį.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vaizdas ir tokie socialiniai tinklai kaip „YouTube“ ir „TikTok“ tampa dar svarbesni, imama ir vėl pranašauti radijo mirtį. Bet nemaža dalis žmonių teigia, kad radijas nemiršta – tik keičiasi.
Viešojoje erdvėje dabar dažnai galima išgirsti žodį „tinklalaidės“ ir dvi grupes, kalbančias apie jas: tinklalaidžių kūrėjus ir gerbėjus bei skeptikus, teigiančius, kad dabar pakalbėti ir rengti radijo laidas sugeba visi.
Ši žiniasklaidos priemonė, sparčiai populiarėjanti pasaulyje, atsirado visai neseniai. Net ir angliškas žodis „podcast“, kuris buvo sukurtas sujungus žodžius „iPod“ ir „broadcast“, gerai atspindi pastarųjų dešimtmečių realybę ir buvo sugalvotas šiek tiek mažiau nei prieš 20 metų.
Išpopuliarėjo gana greit
2004 metais žurnalistas Benas Hammersley, rašydamas straipsnį apie naują garso technologiją laikraščiui „The Guardian“, redaktoriaus prašymu turėjo pridėti dar vieną sakinį, kad tekstas užpildytų jam skirtą vietą.
„Tačiau kaip tai vadinti? Audiotinklaraščiais? Tinklalaidėmis? Partizanine medija?“ – rašė jis. Būtent antrasis jo sugalvotas žodis ir prigijo.
„Aš tiesiog sugalvojau bet kokį sakinį, nesąmonę, – praėjus ne vieniems metams teigė B.Hammersley. – Tiesą sakant, net negaliu prisiminti, kad tai dariau.“
Nuo to laiko, kai prieš 17 metų B.Hammersley sugalvojo šį žodį, tinklalaidžių ėmė rastis vis daugiau. Teigiama, kad 2019 metais apie 62 mln. amerikiečių kiekvieną savaitę klausėsi tinklalaidžių ir šis skaičius nuolatos auga. 2013 m. tinklalaides klausančių žmonių skaičius siekė vos 19 mln.
Pasaulyje yra daugiau nei 800 tūkst. aktyvių tiklalaidžių ir daugiau nei 54 mln. laidų, kurių galima klausytis.
Troško savarankiškumo
Susikūrimo pradžioje tinklalaidės buvo labai panašios į tinklaraščius. Šių dviejų pasaulių kūrybinė dvasia buvo pagrįsta tikėjimu, kad internetas gali padėti demokratizuoti žodį, ir noru kurti savarankiškai, kliaunantis vien savo laiko terminais bei norais.
Bet pirmosios tinklalaidės dažniausiai buvo paprasti, draugiški pokalbiai, įrašyti neturint tinkamos technikos ir net nesuredaguoti.
Viena svarbiausių veikėjų, padėjusių išpopuliarinti tinklalaides, tapo kompanija „Apple“, kuri įtraukė tinklalaides į multimedijų grotuvą „iTunes“. Tai tapo esmine tinklalaidžių plėtros priežastimi, o „Apple“ pavyko tapti dominuojančia tinklalaidžių platintoja.
Prireikė vos dešimties metų po to, kai buvo sukurtas žodis tinklalaidėms apibūdinti, kad jų populiarumas šautų į viršų.
Tinklalaides pradėjo rengti visi – nuo žymių žiniasklaidos kompanijų iki paprasčiausių žmonių.
Nuo to neatsiliko ir didžiosios turinio platinimo kompanijos, tokios kaip „Amazon“ ar „Spotify“.
Iš žiniasklaidos pakraščių tinklalaidės ėmė žengti į populiariąją žiniasklaidą, uždirbti vis daugiau pinigų ir po truputį artėti prie to, ko vengdami tinklalaidžių pradininkai ir ėmė jas kurti.
Pernai vienas žymiausių tinklalaidžių kūrėjų Joe Roganas savo laidą perkėlė į „Spotify“ ir, anot šaltinių, pasirašė daugiau negu 100 mln. dolerių vertės sutartį.
Muzikantas ir kritikas Tedas Gioia pastebėjo, kad muzikantui „Spotify“ platformoje reikėtų sulaukti 23 mlrd. perklausų, kad uždirbtų tiek, kiek jie moka J.Roganui.
„Jie nori, kad daryčiau tai, ką dariau iki šiol, – teigė J.Roganas. – Tai tiktai sutartis dėl licencijos, todėl „Spotify“ neturės jokios kūrybinės galios.“
Tinka ne kiekvienam
„Vien dėl to, kad tai J.Roganas daro gerai, nereiškia, kad tai gali daryti ir bet kuris kitas paprastas Joe“, – „The New York Times“ teigia CBC prodiuseris ir savo tinklalaidžių kompaniją „Pacific Content“ turintis Steve’as Prattas.
Savo klientus jis nuolat ragina nepradėti kurti tinklalaidžių, kurios yra interviu formato.
„Žmonės mano, kad tinklalaidės – tai du žmonės, kalbantys po dvi, tris valandas“, – kalbėjo jis.
Tačiau jis primena, kad įprastai žmonėms prireikia kiek mažiau nei pusvalandžio, kad nuvyktų į darbą ar grįžtų namo, todėl reikia gerbti jų laiką.
„Kai kurios tinklalaidės galėtų būti geresnės, jei iškirptų nuobodžias dalis, – sakė S.Prattas. – Svarbiausia – įsijausti į klausytojo vaidmenį. Ir tai daryti nuolat.“
Kol kas nėra jokių duomenų, lyginančių tinklalaidžių formatą, pavyzdžiui, kiek yra interviu laidų ir kiek pasakojamosios žurnalistikos.
Tačiau įvairūs analitikai teigia, kad tinklalaidės, kuriose valandą ar daugiau kalbasi vedėjas ir svečiai, sudaro didžiąją dalį naujos produkcijos.
Kinta ir derinasi prie norų
Nors tinklalaidės vis populiaresnės, atsiranda ir atvirkščias efektas – kai kurie žmonės pavargsta vien nuo kalbų apie jas.
Net jei kokybiškos laidos ir toliau išlieka populiarios, pažįstamų žmonių, norinčių rengti tinklalaides ir tikinčių, kad kiekvienas, turintis telefoną, gali sukurti dėmesio vertą laidą, postringavimai verčia vartyti akis.
„Visi gali jas kurti, todėl bet kuris žmogus, tikintis, kad gali tai daryti, ir imsis to“, – sakė naujienlaiškio „Hot Pod“ vadovas Nicholas Quah.
Tačiau kad ir kokio požiūrio būtų laikomasi, akivaizdu, kad tinklalaidžių gausės ir toliau.
Prie to prisideda įvairovė – kiekvienam pomėgiui galima atrasti atskirą specifinę tinklalaidę ar net kelias.
Ir nors tinklalaidžių pradžia – radijas, dabar šios žiniasklaidos formos kūrėjai išmoko daryti tai, ko, regis, iki šiol nemokėjo kiti.
Dabar tinklalaidės idėjas skolinasi iš romanų, filmų, straipsnių ir televizijos.
Virtualiame pasaulyje, kuriame taip pasiilgstame tarpusavio kontakto, klausytis žmogaus balso tampa malonu ir naudinga – tinklalaidės tampa nuolatine kompanija, susidedančia iš įdomių žmonių, turinčių ką papasakoti. Tai – gerokai jaukiau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Auditorijos nuomonė kūrėjams – labai svarbi
Komikas ir vienas tinklalaidės „Pralaužk vieną šaltą“ vedėjų bei įkūrėjų Airidas Jankus „Lietuvos rytui“ teigė, kad tinklalaidžių klausosi įvairiausių ir tai daro dėl to, kad gali pats pasirinkti temą, kuria nori pasidomėti, ir jaustis taip, lyg būtų pokalbio dalimi. „Tas pokalbis dažniausiai neįpareigojantis, net jei temos yra rimtos. Net jei praleidi kurią nors pokalbio dalį, gali klausytis toliau, nes suprasi, apie ką kalbama, – teigė jis. – Be to, žmonės greičiausiai šiek tiek pavargo nuo radijo ir televizijos.“
Idėja A.Jankui ir komikui Mantui Grimaliui kilo gana netikėtai. Anksčiau jie net nebuvo labai gerai pažįstami, bet per vieną pokalbį nutarė rengti tinklalaidę – tai tapo tam tikra saviraiškos vieta. „Tuo metu buvo gana mažai erdvės reikštis pradedantiesiems komikams. Kas mėnesį vykdavo mėgėjų pasirodymų vakarai, o daugiau nebuvo ką daryti. Norėjome būti komedijos bendruomenės dalimi, todėl nusprendėme ką nors su tuo padaryti“, – kalbėjo A.Jankus.
Komiko teigimu, pradžia buvo gana sunki. Iššūkiu tapo tiek viešas kalbėjimas, tiek nepasitikėjimas savimi. „Nepasitikėjimas savimi nėra iki šiol visiškai dingęs. Reikėjo daug laiko, kad įveiktume save. Tačiau veikla mums bet kokiu atveju labai patiko, todėl nesustojome, – pasakojo A.Jankus. – Ilgą laiką dirbome nuostolingai, tik dabar gauname tam tikrų pajamų.“
Jis neslepia, kad komikus ir kitus pramogų pasaulyje dirbančius žmones nuolat persekioja baimė, kad vieną rytą jie gali tapti jau nebeaktualūs. A.Jankus tikino, kad net ir tie, kuriems labai sekasi, jaudinasi, kad po metų ar dvejų bus niekam nebeįdomūs. „Reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp to, kiek laikaisi savo principų ir atstovauji publikai, kiek prie jos deriniesi. Tie, kurie sako, kad nesiderina prie publikos, meluoja – jie taip pat daugiau ar mažiau galvoja, kas patiks žmonėms“, – teigė komikas.
Anot A.Jankaus, jaučiasi ir konkurencija, kuri iš dalies ne vieną kartą yra padėjus tinklalaidei patobulėti. Pastebėję, kad kiti daro kokybišką, gerą turinį, komikai suprasdavo, kad reikia ir patiems pasitempti, sugalvoti įdomaus, padaryti naują projektą. „Būna momentų, kai supranti, kad daryti tai, ką darome mes, gali daug kas, ir gal net geriau. Net kyla klausimų ar darai kažką ypatingo ar ne. Tai konkurencija jaučiasi: tinklalaidę dabar pradėjo daryti Justinas Jankevičius, yra „Vėl tie patys“ (Tinklalaidė kurią kuria komikas Mantas Katleris, laidų vedėjas Rolandas Mackevičius ir aktorius Mantas Stonkus – Aut.), Dominyko Klajumo kanalas ir kitų, – pasakojo A.Jankus. – Net ir tas pats Skirmantas Malinauskas, kuris daro kitokio pobūdžio laidas, galėtų būti priskiriamas prie tinklalaidės kūrėjų.“
Komikas pastebi, kad, jei dabar žmogus jau nori kažką pažiūrėti, jis turi iš ko pasirinkti. Anksčiau būdavo galima laiką susiplanuoti, visą turinį peržiūrėti per savaitę, tačiau dabar viskas kitaip. Anot A.Jankaus, tai yra sveika ir naudinga: žiūrovas gali rinktis, o juos tai skatina tobulėti. „Manau, kad Lietuvoje tinklalaidžių kokybė yra gana neblogai. Dabar turbūt galima rasti laidų bet kokia tema, vien mūsų studijoje įrašinėjamos gal 7 skirtingos laidos: kelios skirtingos krepšinio tinklalaidės, tinklalaidė apie pokerį, yra viena net apie mokesčius“, – sakė A.Jankus. Jis taip pat pastebi, Lietuvoje anksčiau labai trūko komedinio turinio, todėl turbūt dėl šios rūšies tinklalaidės yra populiaresnės.
