Nuo tada, kai vasario 16-ąją buvo suimtas ir įkalintas Katalonijos reperis Pablo Haselis, pagrindiniuose Katalonijos ir kai kuriuose Ispanijos miestuose kasdien vyko dideli protestai. Turbūt didžiausi per visą šalies demokratijos istoriją.
Vakarais į gatves ginti žodžio laisvės ir protestuoti išeina po kelis šimtus žmonių. Dauguma jų – labai jauni. Šie protestai beveik kasdien baigiasi manifestantų ir policininkų susidūrimais. Per dvi savaites suimta keli šimtai žmonių, sužeistųjų yra ir tarp protestuotojų, ir tarp policininkų.
Viena mergina protestų metu dėl į ją iššautos guminės kulkos prarado akį.
Barselonoje, kur protestai aršiausi, nuniokota daugybė parduotuvių, sudeginti šiukšlių konteineriai, nukentėjo ir istorinio Muzikos rūmų pastato fasadas. Barselonos miesto seniūnija tvirtina, kad per protestus buvo padaryta milijonus eurų siekianti žala. Tokio pobūdžio kasdienių protestų Ispanija iki šiol nebuvo mačiusi.
Grasino ir įžeidinėjo
Į kalėjimą P.Haselis buvo pasodintas 9 mėnesiams už dainos žodžius, kuriais įžeidinėjo Ispanijos karūną ir šlovino terorizmą.
Buvusį Ispanijos karalių Juaną Carlosą jis išvadino mafijos vadu bei girtu tironu, linkėjo mirties jo dukroms ir socialistų politikams.
„Patxi Lopezo (socialistų veikėjas. – Aut.) automobilis yra vertas bombos“, „Mirties bausmė juokingoms princesėms, kurios švaisto mūsų pinigus estetinėms operacijoms“, – tokius ir kitus žodžius reperis skyrė monarchijos institucijai ir Ispanijos politikams.
Savaitgalį prieš jo suėmimą P.Haselis užsidarė Leridos miesto universitete provokuodamas policiją ir sakydamas, kad jei nori jį suimti, tegu laužia universiteto duris.
Vasario 16-ąją policija suėmė reperį, ir nuo tada Ispaniją siaubia jaunimo protestai.
Ispanijos miestuose pulsuojantys vakariniai protestai yra šioks toks termometras visuomenės temperatūrai pamatuoti.
O šios šalies jaunimas karščiuoja dėl įvairių priežasčių.
Pirmas jų skundas – žodžio laisvės Ispanijoje stoka. „Repas – ne nusikaltimas“, „Cenzūra – tai tironija“, „Mūsų neužčiaupsite“, „Mes rėkiame, nes jūs mus mindote“.
Tokie plakatai kartu su laužo liepsnomis kasnakt mirgėjo įvairių Katalonijos ir Ispanijos miestų gatvėse.
Reperiai – už grotų
33 metų P.Haselis – ne pirmas dainininkas, kurį Ispanijos teisėsauga nuteisia laisvės atėmimo bausme.
Ispanija yra viena iš nedaugelio demokratinių valstybių, kuriose už meninę raišką Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmes.
Beveik prieš trejus metus Balearų salų reperis Valtonyc į Belgiją pabėgo nuo Ispanijos teisėsaugos todėl, kad jam už jo dainų žodžius Ispanijos teisėjai skyrė trejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę.
Priežastys tos pačios – reperis buvo nuteistas už terorizmo šlovinimą, mirties linkėjimą karaliui ir jo šeimos nariams.
Šių metų birželį Ispanijos aukščiausiasis teismas dėl tos pačios priežasties pusei metų kalėjimo nuteisė dar vieną repo grupę „Insurgencia“.
Jaunimas ant krizės ribos
Tad P.Haselio įkalinimas – tiktai paskutinė kibirkštis, įplieskusi jau seniai rusenančią ugnį.
Bendra situacija Ispanijoje taip pat nepadeda jaunimo gerovei – karantinas dėl COVID-19 tęsiasi jau beveik metus, šalį pradeda smaugti ekonominė krizė, o vyriausybės tvarkymasis su pandemija visuomenei dažnai atrodo pilnas prieštaravimų.
Štai Katalonijoje barai ir restoranai nuo spalio gali būti atidaryti tiktai kelias valandas per dieną ir dar visai neseniai buvo negalima išvažiuoti iš už savivaldybės ribų.
Tačiau prieš dvi savaites krašte buvo surengti rinkimai į regiono vyriausybę, kuriems dėl saugumo priemonių buvo skirta milžiniška suma iš biudžeto.
Toks vyriausybės sprendimas Katalonijoje sukėlė milžinišką visuomenės pasipiktinimą.
Pareiga – protestuoti
Nors žymiųjų protestų protagonistai yra jaunimas, daugybė suaugusiųjų remia jų elgesį sakydami, kad atėjo laikas protestams, kol teisėsauga galutinai visų neužčiaupė.
„Per mažai sudegintų konteinerių“, – taip savo komentarą centriniame Katalonijos dienraštyje „Regio7“ pavadino Manresos universiteto Sveikatos mokslų katedros dekanė Carlota Riera.
„Lietuvos rytui“ dekanė sakė, kad ji jaudintųsi, jei jaunimas nedegintų konteinerių ir neprotestuotų prieš žodžio laisvės gniaužimą.
„Skųstis reikia, tai daryti būtina. Jaunimas yra pavargęs, nusivylęs, jo protestai labai reikalingi.
Man visai negaila šiukšlių konteinerių, už juos mes visi sumokame mokėdami mokesčius. Aš mieliau sutinku mokėti už konteinerius nei už buvusio karaliaus kokteilius Saudo Arabijoje ar už garsiąsias jo dramblių medžiokles, – nepasitenkinimą reiškė C.Riera. – Remiu jaunimo protestus ir suprantu, kad jie negali būti visiškai pacifistiniai, nes jau seniai visiems aišku, kad pacifistinės manifestacijos niekam nerūpi.
Ne veltui viename proteste Barselonoje legendinis tapo plakatas, kuriame buvo užrašyta: „Jūs mus išmokėte, kad iš pacifizmo nėra jokios naudos.“
Pasak C.Rieros, ji neremia vandalizmo aktų ir smurto, tačiau supranta, kad per protestus jaunimas išreiškia savo pyktį ir neviltį.
„Mano galva, mes visi turėtume protestuoti, ne tik jaunimas. Bet jeigu dėl to, kad menininkai uždaromi į kalėjimą dėl savo darbų, neprotestuotų net jaunimas, tai jau būtų labai blogas ženklas Ispanijos demokratijai“, – sakė dekanė.
Anot moters, Ispanijoje viskas vyksta atvirkščiai: „Policija šaudo į akis jaunimui, kuris protestuoja dėl žodžio laisvės, o štai nacizmą ir fašizmą šlovinantys žmonės gali laisvai manifestacijų metu įžeidinėti kitus.“
„Ispanija turi rimtų demokratijos problemų, man labai gėda, kad mano šalis įkalintų menininkų skaičiumi pralenkia Turkiją ar Kiniją.
Perėjimas į demokratinę santvarką Ispanijoje įvyko taip, kad dabar dėl to vis dar kenčiama.
Ką jau kalbėti apie korumpuotą ir skandalais apipintą karūną, o štai už jos įžeidinėjimą dainos žodžiuose vis dar gresia kalėjimas. Kaip neprotestuoti prieš tokią neteisybę?“ – piktinosi jaunimo protestus palaikanti dekanė.
Nusiaubė policijos komisariatą
Pastarosiomis savaitėmis Katalonijoje vyko daugybė nematytų dalykų.
Pavyzdžiui, Viko mieste protestuotojų grupė nusiaubė policijos komisariatą. Buvo sudaužyti stiklai, sugadinti baldai.
Viduje buvę policininkai nebuvo pasiruošę puolimui, nes jie dirbo administracinį darbą.
„Tai buvo pirmas kartas per visą Ispanijos demokratijos istoriją, kai policininkams teko aktyvuoti ypatingo pavojaus kodą.
Trūko labai nedaug, kad protestuotojai užimtų policijos komisariatą. Policininkai tam nebuvo pasiruošę, komisariate buvo ir civilių žmonių, jiems kilo pavojus“, – rašė vieno didžiausių Katalonijos dienraščių „La Vanguardia“ analitikas Jordi Molet.
Ispanijoje dabar vyksta aršūs debatai, kur baigiasi teisė protestuoti ir prasideda vandalizmo aktai. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad P.Haselio įkalinimas prasilenkia su brandžios demokratijos principais, tačiau protestų pobūdis gąsdina ne vieną.
„Akivaizdu, kad P.Haselio įkalinimas nesuderinamas su demokratijos principais ir kad mūsų valstybė, lyginant su kitų Europos šalių teisinėmis sistemomis, turi problemų. Bet tai jokiais būdais nepateisina smurtinio elgesio, kurį mes išgyvename šiomis dienomis ir kuris dar sykį parodo, kad kažkas yra ne taip.
Vis dėlto niokoti miestą, deginti konteinerius arba pulti policijos komisariatą, kaip ir šaudyti žmonėms į akis, yra netoleruotini veiksmai ir jų neturėtų būti“, – komentare rašė J.Molet.
Susiskaldžiusi ir vyriausybė
Protestai prieš P.Haselio įkalinimą vyksta ne tik gatvėse – štai Ispanijos Karalystės Deputatų Rūmuose per savo kalbą po reperio įkalinimo vienas kairiosios katalonų partijos narys išsitraukė iš kišenės mobilųjį telefoną ir per tribūnos mikrofoną paleido dainą, dėl kurios reperis atsidūrė kalėjime.
Leridos miesto gaisrininkai ant universiteto, kuriame buvo suimtas dainininkas, sienos užkabino didžiulį garsiakalbį ir paleido tas dainas, už kurias reperiui buvo atimta laisvė.
Ispanai juokauja, kad visi į teisėsaugos akiratį patekę reperiai nepaprastai išgarsėjo ne savo meniniais sugebėjimais, o būtent represijomis prieš juos.
Šiaip ar taip, P.Haselio įkalinimas dar sykį išryškino jau seniai į duobę puolusios Ispanijos monarchijos krizę ir eilinį sykį suskaldė Ispanijos vyriausybę.
Ispaniją valdantys socialistai smerkia protestuojantį jaunimą ir teisina policijos elgesį.
Tuo metu kairieji „Podemos“ atsisako pasmerkti protesto aktus, o tai kelia dar didesnę įtampą jau ir taip ant plauko visuomet kybančioje Ispanijos vyriausybėje.
Jaunimo padėtis sudėtinga
Policijos vaidmuo protestuose pastarosiomis dienomis sukėlė itin daug diskusijų.
Į viešumą iškilo nuotraukos, kaip policininkai per automobilių langus šaudo guminėmis kulkomis į protestuotojus. Tai vienai merginai baigėsi akies praradimu.
Katalonijos naujienų agentūros žurnalistė Nia Escola „Lietuvos rytui“ sakė, kad jai gėda dėl to, kaip Katalonijoje policija elgiasi su protestuotojais.
„Mūsų policija smurtauja, o vyriausybė gina jos elgesį. Man tai atrodo neįtikėtina. Esu labai pasipiktinusi“, – „Lietuvos rytui“ sakė žurnalistė.
Anot N.Escolos, valstybinis radijas ir televizija taip pat yra nusiteikę prieš protestuotojus.
„Kodėl tiek mažai kalbama apie tai, kiek žmonių buvo suimta, – juk jų šimtai. Televizija kalba tiktai apie milijoninius nuostolius ir miestams padarytą žalą.
Man tikrai gaila jaunimo. Jo padėtis labai sudėtinga, o dabartinė krizė nieko gero nežada. Prie to dar prisideda didžiulė baimė, nes dabar jaunuoliai yra laikomi nusikaltėliais, o policija su jais elgiasi žiauriai“, – kalbėjo žurnalistė N.Escola.
Jaučiasi nuolat stebimi
„Lietuvos rytui“ pavyko pasikalbėti su Katalonijos policijos „Mossos d’esquadra“ brigadoje dirbančiu S.M.
Anot policininko, pareigūnams pastarosiomis dienomis teko išgyventi didžiulę įtampą.
„Šie protestai – tai ne P.Haselio gynimas, o tiesioginė konfrontacija su policija.
Todėl mums dabar reikia būti ypač atsargiems. Į policiją gatvėje žiūrima priešiškai. Mes dabar esame akylai stebimi ir žurnalistų“, – sakė S.M.
Pasak policininko, daugybė protestuotojų nežino, kad P.Haselis jau anksčiau buvo teistas už grasinimus ir priešinimąsi policijai.
„Kai bausmė mažesnė negu 2 metai, į kalėjimą po pirmojo teismo nuosprendžio nesėdama. Tačiau po antrojo, kuris ir buvo paskelbtas dabar, laisvės atėmimas neišvengiamas“, – tvirtino S.M.
Anot pareigūno, šiuo metu įstatymas yra toks ir jo dabar privalu laikytis, tačiau jis pritaria, kad tokio pobūdžio nusikaltimai neturėtų įeiti į Baudžiamąjį kodeksą.
Policininkas tvirtina, kad tuomet, kai protestuose atsiranda smurto protrūkių, susirinkimas virsta nelegaliu ir policija privalo imtis priemonių.
„Protestų metu susikerta daugybė teisių. Pavyzdžiui, teisė protestuoti ir teisė į privačią valdą, kuri per protestus buvo niokojama. Mums dažnai tenka greitai priimti sprendimą“, – sakė S.M.
Dar kita teisė, kurią, anot policininko, pareigūnai dažnai praranda – teisė į teisingą informaciją.
„Dabar per žinias policininkai visuomet atrodo kaip blogiukai, puolantys taikią minią. Bet niekas nežino, kas minioje vyko iki tol, – žurnalistai dažnai neužfiksuoja provokacijų.
Taip pat ir dėl ginklų – policija smarkiai kritikuojama už šaudymą guminėmis kulkomis. Tačiau yra situacijų, kai minią būtina išvaikyti. Tuo metu protestuotojai gali laisvai naudotis sudaužytais buteliais ar kitokiais improvizuotais ginklais ir jų niekas nekritikuoja“, – kalbėjo kritiškai žiniasklaidos atžvilgiu nusiteikęs pareigūnas.
