Praėjusią savaitę Čekija įteikė kategorišką reikalavimą Lenkijai, kad ji dalį tarpvalstybinės sienos paverstų mūrine. Taip Praha norėtų apsisaugoti ne nuo nelegalių atvykėlių, bet nuo pasienyje esančios Turuvo anglių kasyklos ir Turuvo šiluminės elektrinės daromos žalos.
Prahos manymu, pasienyje sukastas ir apmūrytas aukštas pylimas su ant jo tankiai susodintais spygliuočiais medžiais sumažintų kenksmingų dulkių ir dūmų patekimą į Čekiją.
Be to, Praha dar pareikalavo, kad Varšuva įsipareigotų nutiesti alternatyvius vandens šaltinius Turuvo prieigose ir išmokėtų kompensacijas savo šuliniuose vandenį praradusiems čekams.
Tokie įsipareigojimai Lenkijai atsieitų 170 mln. zlotų (37,66 mln. eurų). Priešingu atveju Praha pagrasino skųstis Europos Sąjungos teisingumo teismui (ESTT), kad jis sustabdytų Turuvo anglių kasyklos plėtrą.
Tokį reikalavimą Praha Varšuvai įteikė praėjusią savaitę. Nesulaukdama skubaus atsako Čekijos vyriausybė vasario 22 d. pranešė, kad nusprendė apskųsti Lenkiją ESTT.
„Kasykla turi neigiamą poveikį dešimtims tūkstančių Čekijos pasienio gyventojų. Ilgą laiką bandėme problemą spręsti nesikreipdami į teismą, bet susitarti nepavyko“, – pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministras Tomašas Petričekas.
Visai arti Čekijos ir Vokietijos pasienio esanti Turuvo šiluminė elektrinė buvo pastatyta 1962 metais, o 2005 metais modernizuota. Elektrinė gamina per 8 proc. Lenkijoje suvartojamos elektros ir priklauso valstybinei įmonei PGE.
Dabartinį konfliktą sukėlė Lenkijos sprendimas plėsti elektrinę – pastatyti dar vieną bloką. Kartu nuspręsta 25 metams pratęsti leidimą išgauti akmens anglis Turuvo kasykloje, gilinti ją ir praplėsti minėtos kasyklos teritoriją. Kasyklų teritorija taps tolygi septyniems šimtams futbolo aikščių, o anglys bus kasamos nebe 200, o 300 metrų gylyje.
Čekijos vyriausybė teigia, kad Lenkija pažeidė ES direktyvas nederindama sprendimų su Praha ir nesidomėdama, kokį poveikį kasyklų praplėtimas padarys gamtai ir Čekijos gyventojams.
Čekijos geologai pranešė ilgamečiais tyrimais nustatę, kad vanduo pasienio gyventojų šuliniuose senka ir dingsta būtent dėl Turuvo kasyklos poveikio. Nustatyta, kad dėl kasyklos į žemę grimzta ir pastatai.
Skundą Europos Komisijai nusiuntė ir Vokietijos Saksonijos žemės Citau miesto vadovai.
Jie irgi skundžiasi, kad dėl Turuvo kasyklų senka vanduo šuliniuose, grimzta pastatai, o dirbamoji žemė tampa rūgšti ir ne tokia derlinga.
Savo ruožtu Lenkijos miesto Bogatynios, šalia kurio yra tiek Turuvo elektrinė, tiek kasykla, vadovai nusiuntė laišką į Briuselį gindami sprendimą plėsti kasyklas. Jos esą yra modernios, neteršiančios aplinkos ir suteikia darbą tūkstančiams žmonių.
Bogatynia yra vienas turtingiausių miestų Lenkijoje, nes pelnosi iš mokesčių, kuriuos miestui moka Turuvo elektrinė ir anglių kasykla. Tačiau ekologai tvirtina, kad Bogatynia yra vienas labiausiai užterštų miestų, dėl to čia kai kuriomis ligomis sergama gerokai dažniau.
