Vietiniai prisimena, kad kai gruodį išgirdo šią žinią, karštligiškai stengėsi pasinaudoti pasiūlymu. 750 rupijų yra dvigubai didesnė suma, nei šalyje galima uždirbti už dieną sunkaus darbo. Be to, daugybė žmonių negavo jokio darbo per pandemiją.
„Jie mums sakė, kad tai skiepai nuo koronaviruso ir kad turėtume pasiskiepyti, kad nesusirgtume“, – pasakoja namų šeimininkė iš Bopalo Yashoda Bai Yadav. Ji dalyvavo bandymuose kartu su vyru.
Žmonės pasakoja, kad vėliau iš vietinių aktyvistų sužinojo, kad jiems nebuvo suleista patvirtinta vakcina ir kad jie iš tiesų ne savo noru sudalyvavo klinikiniame indiškos „Covaxin“ trečiosios fazės tyrime. Tik pusė dalyvių apskritai gavo vakciną – kitai pusei buvo suleistas placebas.
Placebas yra įprastas dalykas klinikiniuose tyrimuose, tačiau dauguma dalyvių šiame bandyme Bopalo lūšnyne to nežinojo. Viena iš dalyvių, vardu Radha Aherwar apie tai, kad galėjo gauti placebą, sužinojo tik kalbėdamasi su CNN žurnalistais.
„Nežinojau, kad jie gali tau suleisti vandens“, – sakė ji.
Iš Bopalo gyventojų pasakojimų galima nuspėti, kad už tyrimą atsakinga komanda iš Liaudies ligoninės jiems nepaaiškino, kad jie dalyvauja tyrime ir kad ne visi bus iš tikrųjų paskiepyti. Toks elgesys yra draudžiamas Indijos klinikinių bandymų taisykles, kurios reikalauja informuoto sutikimo iš visų dalyvių.
Tai taip pat verčia kelti klausimus dėl šio tyrimo duomenų kokybės. Ekspertai nerimauja, kad šis įvykis gali paskatinti dvejones dėl vakcinavimo Indijoje, šalyje, kurią koronaviruso atvejų skaičiumi pasaulyje lenkia tik JAV.
„Covaxin“ trečiosios fazės tyrime, remiamame šios vakcinos kūrėjos Indijos biotechnologijų kompanijos „Bharat Biotech“ Indijos medicininių tyrimų tarybos (ICMR), dalyvauja beveik 26 tūkst. žmonių iš 26 vietovių. Daugiau, nei 1,7 tūkst. dalyvių buvo rasti Bopale, vietoje, kurioje įvyko viena didžiausių pasaulyje pramonės katastrofų.
Šankar Nagaro lūšnynas, kuriame ir gyvena dauguma tyrimo dalyvių, yra vos už 3.7 km nuo apleisto „Union Carbide“ pesticidų fabriko, kuriame 1984 metais įvyko nelaimė, dėl kurios virš pusės milijonų žmonių nukentėjo nuo nuodingų dujų debesies. Apie 4 tūkst. žmonių mirė beveik iškart, mažiausiai 10 tūkst. mirė vėliau dėl nelaimės sukeltų pasekmių, ir daugiau, nei 100 tūkst. liko visam laikui sužaloti.
Net ir praėjus dešimtmečiams po to katastrofos, daug šios teritorijos gyventojų kenčia nuo jos sukeltų sveikatos problemų. Tai verčia vietines nevyriausybines organizacijas kelti klausimą, ar šios vietovės gyventojams galima dalyvauti vakcinų bandymuose.
Bent du bioetikos ekspertai, vienas viešojo sektoriaus sveikatos eksperas ir keturios nevyriausybinės organizacijos iškėlė etinius klausimus dėl bandymų Bopale, kuriuos vykdo Liaudies ligoninė ir su ja susijęs Liaudies medicinos mokslų koledžas ir tyrimų centras. Taip pat sausio 14 daugiau, nei 40 organizacijų bei 180 asmenų išreiškė savo nuogąstavimus jungtiniame pareiškime.
Beveik dvi dešimtys Bopalo bandymo dalyvių pripažino CNN, kad jie nežinojo, jog dalyvauja klinikiniame tyrime. Keturi teigė, jog žinojo, kad tai yra tyrimas, bet nesuprato, kas tai yra.
„Bharat Biotech“, ICMR ir Liaudies ligoninė neigia bet kokius pažeidimus. Jie teigia, kad bandymai atitinka studijų protokolus, reguliacinius nurodymus bei gaires, ir kad jie stengiasi surinkti aukštos kokybės duomenis ir jokiu būdu nerizikuotų pacientų sveikata.
Jie tvirtina, kad dalyviai davė informuotą sutikimą ir neigia, kad piniginis atlygis galėjo suveikti kaip paskata dalyvauti.
Indijos vaistų reguliavimo agentūra, sveikatos ministerija ir Bopalo bandymus prižiūrintis komitetas atsisakė komentuoti.
Paskatos stumti į priekį „Covaxin“ yra stipriai susiję su šalyje vyraujančia vizija, kad Indija – kuri jau šiuo metu yra viena iš pasaulio skiepų gamybos lyderių – turėdama savo koronaviruso vakciną galės ne tik pradėti ambicingą vakcinaciją šalies viduje, bet ir naudoti indiškas vakcinas diplomatijos tikslais.
Sausio 16 Indijos premjeras Narendra Modis pareškė, kad pasaulio pasitikėjimas Indijos mokslininkais ir jų patirtimi kuriant skiepus bus tik sustiprintas, kai bus sukurtos „Pagaminta Indijoje“ ženklu žymimos koronaviruso vakcinos.
Visgi, ekspertai nėra tuo tikri. Indijos medicinos mokslų žurnalo redaktorius Amaras Jesanis, Bopale gyvenantis bioetikos ekspertas dr. Anantas Bhanas bei bei visuomenės sveikatos ekspertas, Žmonių sveikatos judėjimo Indijos padalinio vienas iš vadovų Amulya Nidhis vieningai tvirtina, kad toks savanorių rinkimo procesas, jei bus patvirtinta, jog tai tiesa, būtų Indijos skiepų tyrimų protokolų pažeidimas.
Tai keltų abejonių dėl tyrimo duomenų kokybės ir galimai pakirstų pasitikėjimą indiška koronaviruso vakcina pasaulio akyse.
„Mes manėme, kad tai vakcina“
Šankar Nagaro lūšnynas Bopale yra pilnas mažų spalvotų namelių, kurių stogai sumeistrauti iš aliuminio plokščių bei brezento gabalų.
Dauguma gyventojų čia yra padieniai darbuotojai. Kiekvieną rytą jie važiuoja pakeleivingomis mašinomis į statybvietes, kur valandų valandas nešioja akmenis ir plytas. Nuo pandemijos pradžios darbo nebuvo daug, todėl daugybei žmonių teko gyventi iš valdžios duodamų maisto davinių. Moterys kartais vaikštinėja po lūšnyną bandydamos parduoti pagalius kūrenimui. Nemažai kas laiką leidžia vartordami alkoholį.
Taigi, kai atvyko minėtasis baltas autobusiukas ir siūlė vakciną, 18 žmonių tai palaikė galimybe greitai gauti pinigų.
„Mano gyvenimas vieną dieną baigsis, – ciniškai kalbėjo trijų vaikų motina Hira Bai. – Aš ten ėjau iš gudulio gauti 750 rupijų, mes visi esame pripratę prie mirties... mano gyvenimas yra bevertis.“
Vietiniai mano, kad autobusiukas priklausė Liaudies ligoninei, privačiai institucijai, esančiai prie pat Šankar Nagaro. Ligoninė neretai siunčia autobusiukus atlikti patikrinimų, tai yra įstaigos vykdomos pagalbos bendruomenei dalis.
„Autobusiukas atvyko ir visi aplinkui mane ėjo, tai aš irgi ėjau“, – prisimena 59 metų amžiaus darbuotojas Kesri Chillaaras, su žmona ir trimis vaikais gyvenantis lūšnyne netoliese.
„Mes manėme, kad tai bus skiepai, tai ir ėjome, – sakė kitame gretiname lūšnyne gyvenanti namų šeimininkė Y.B.Yadav. – Mes nežinojome, kad čia bandymai.“
27-erių metų Chotu Dar Beragis teigė, kad per garsiakalbį buvo pasakyta, jog jei nepasiskiepys dabar, vėliau už vakciną gali tekti mokėti pinigus.
„Pagalvojau, kad šiuo metu vis tiek negaliu dirbti, todėl pasiskiepysiu ir gausiu pinigų, – teigė jis. – Maniau, kad tai bus gera proga gauti lėšų.“
Atvykus į ligoninę, 12 dalyvių turėjo pasirašyti formas, o du dalyviai dokumentus pasirašė tik gavę antrą vakcinos dozę. Tačiau net 8 iš 14 dalyvių sakė, kad jie nemoka skaityti.
Nors 6 žmonės žinojo, kad dalyvauja bandyme, keturi teigė, kad nesuprato, kas yra bandymai ar tokie dalykai kaip placebas.
Tik 2 iš 21 dalyvio, kalbėjusio su CNN, supraso, kad dalyvauja bandyme ir ką tai reiškia.
Tuo metu ligoninė tikina, kad nežino apie jokį autobusiuką ir jo nesiuntė į lūšnyną. Liaudies medicinos mokslų koledžo ir tyrimų centro vadovas Anilas Kumaras Dixitas tikina, kad visiems dalyviams buvo paaiškinta apie bandymus ir kad tik 50% jų gaus tikrą vakciną, o kita dalis – placebą.
Ši ligoninė, vadovavusi vakcinos tyrimams, teigė dalyviams, kad su jais susisieks telefonu ir nuoalt stebės jų būklę, tačiau du dalyviai teigė skambučio nesulaukę, o dar du – nežinantys, ar jiems skambino.
Kitas dalyvis tikino, kad jam skambino pirmą savaitę, tačiau antrą savaitę, kai prasidėjo šalutiniai reikiniai, jam skambinama nebebuvo.
Iki šiol Indijoje į vakcinavimą buvo žiūrima teigiamai, o stipraus prieš vakcinas nusiteikusių asmenų judėjimo nėra, tačiau tai gali pasikeisti, jei šalies valdžia nepasistengs sugrąžinti tikėjimo „Covaxin“.
Jei ir toliau visuomenėje plis įvairūs klausimai dėl šios vakcinos, o bendras nusistatymas prieš vakcinas ims bujoti, tai gali tapti problema vakcinuojant visuomenę tiek „Covaxin“ vakcina, tiek kitomis.
Medikai teigia, kad nenori, kad žmonės prarastų tikėjimą ir pasitikėjimą vakcinacija, nes praradę pasitikėjimą COVID-19 vakcina, jie nepasitikės ir kitomis.
Parengta pagal CNN inf.
