Nesvarbu, ar esi Kongreso narys, ar eilinis turistas, bandantis įpiršti restorano vadybininkui pinigų už galimybę papietauti prie šio stalo, – atsakymas būdavo „ne“.
Žiūrint iš praktinės pusės, restoranas norėjo apsidrausti, kad neužrūstintų JAV prezidento, jeigu jis netikėtai pasirodytų.
Bet ši vieta taip pat įgijo kažkokios mistikos. Praėjusius ketverius metus tai buvo kruopščiai apgalvota „Trump Show“ scena.
Viskas pagal instrukciją
Kai žvaigždė pasirodydavo, reikėdavo laikytis scenarijaus. Dokumente, pavadintame „Standartinė veiksmų procedūra“, kurį gavo leidinio „Washingtonian“ redakcija, nuosekliai išdėstyta, ką reikėjo daryti ir ką kalbėti kaskart, kai D.Trumpas pietaudavo savo viešbučio restorane „BLT Prime“.
Vos tik JAV prezidentas atsisėsdavo, padavėjas privalėdavo „nepastebimai pateikti“ mažą flakoną rankų dezinfekanto „Purell“ (atkreipkite dėmesį, taip buvo daroma dar iki koronaviruso pandemijos).
Po to privalomas dialogas: „Labas (rytas, diena, vakaras – pagal paros laiką), pone prezidente. Pageidautumėte „Diet Coke“ su ledu ar be?“ Blizgantis padėklas su atšaldytais buteliukais ir aukštomis stiklinėmis jau buvo paruoštas bet kokiam atsakymui.
Gaiviųjų gėrimų išpilstymo procesas buvo išdėstytas ne mažiau kaip septynių žingsnių instrukcijoje ir iliustruotas keturiomis nuotraukomis.
Vyriausiajam germofobų (bakterijų baimė. – Red.) vadui jokiu būdu nebuvo galima atkimšti buteliuko per anksti.
Padavėjas vienoje rankoje privalėjo laikyti atidarytuvą už rankenėlės apatinio trečdalio, o kitoje – „Diet Coke“ butelį taip pat už apatinio jo trečdalio.
Po to, kai gėrimas buvo įpilamas, stiklinę reikėjo padėti prezidento dešinėje.
D.Trumpas visada valgė tą patį: krevečių kokteilį ir visiškai iškeptą jautienos didkepsnį su prancūziškomis bulvytėmis (kartais desertui ir obuolių pyrago arba šokoladinio torto).
Instrukcijoje padavėjui buvo nurodyta stiklinius „Heinz“ kečupo mini buteliukus atidaryti D.Trumpo akivaizdoje, stengiantis, kad jis girdėtų, kaip plyšta apsauginė plėvelė.
Su garnyru reikėjo būti atsargiems. Prezidento žmona Melania Trump sykį grąžino į virtuvę Doverio jūrų liežuvį dėl to, kad ši žuvis buvo patiekta su petražolių ir česnakų padažu. Tai paliudijo buvęs restorano šefas Billas Williamsonas.
Pats D.Trumpas nė karto negrąžino patiekalo, bet jei jis būtų buvęs nuviltas, galima lažintis, iškart būtų pasipylę priekaištai. Kaip tą sykį, kai prezidentas paklausė, kodėl kartu pietavęs jo kompanionas gavo didesnį didkepsnį.
„Tai buvo lygiai toks pat didkepsnis. Abu visiškai iškepti. Nebent kokiais 15 gramų sunkesnis“, – sakė B.Williamsonas.
Restorano šefas D.Trumpui visada ruošdavo šonkauliukus arba jautienos medalionus. Paskui ėmėsi kilograminių „Tomahawk“ didkepsnių.
Nuo tada D.Trumpas niekuomet nebesiskundė, kad jam neteko paties geriausio, paties didžiausio ir gražiausio didkepsnio.
Kad nekiltų nesusipratimų, restoranas specialiai užsakydavo milžiniškų krevečių jam vienam ir niekam kitam.
Dar kai kas: nepamirškite užkandžių.
Padėklas greitojo maisto privalėjo būti per kiekvieną D.Trumpo apsilankymą: bulvių traškučių „Lay’s“ (grietinės ir svogūnų skonio), šokoladukų „Snickers“, „Milky Way“, granolos batonėlių, „Tic Tac“ dražė, guminukų, įvairiausių sausainių, razinų šokolade ir spragėsių.
Viešbutį bando parduoti
Visa „Standartinė veiksmų procedūra“ atrodo pritaikyta bet kuriai ryškiausiai popžvaigždei priimti.
Tai visiškai atitinka vietą, kuri buvo pagrindinė scena D.Trumpo ir visų jo personažų dramai.
Tačiau dabar Vašingtone esantis „Trump Hotel“ ruošiasi kitam veiksmui. 2019 m. „Trump Organization“ pradėjo jį pardavinėti už 500 mln. dolerių (412 mln. eurų) – sumą, kuri nekilnojamojo turto profesionalams atrodė nereali dar prieš tai, kai pandemija nusiaubė svetingumo verslą.
Po D.Trumpo pralaimėjimo JAV prezidento rinkimuose ir riaušių Kapitolijuje viešbučio prestižas dar labiau smuko. Finansinės ataskaitos rodo, kad 2020-aisiais jo pelnas sumenko 63 proc.
Jei viešbutis galiausiai bus parduotas, naujasis savininkas tikriausiai viską pradės nuo nulio. O žmonėms, kurie atidarinėjo kečupo buteliukus ir nešiojo patiekalus be garnyro, tai reikš, kad jų darbas baigtas. Puikus darbas.
Svečiai – labai įnoringi
Bet palaukite, tai vis dėlto buvo pašėlusi kelionė!
Dabar šios vietos veteranai pasakoja, kas iš tikrųjų dėjosi „Amerikos svetainės“ užkulisiuose, kur su dešiniųjų politikais buvo elgiamasi kaip su žvaigždėmis, o politinė galia lemdavo, kas kur sėdės.
Jeigu neužsiėmei verslu „Padarykime Ameriką vėl didžią“ („Make America Great Again“ buvo D.Trumpo šūkis. – Red.), tuomet, brangusis, tu greitai išmokai apsimesti. Darbas „Trump Hotel“ Vašingtone reiškė kiekvieną vakarą rengti pasirodymus – iki guminukų ir spragėsių.
Pirmiausia visada pasiruoškite vakaro VIP svečiams – asmenims, kurių eilė buvo tokia ilga ir nuolat besikeičianti kaip ir paties prezidento lojalistų sąrašas.
„Senatoriai, ministrų kabineto nariai, visi jų bendradarbiai ir prezidento bendradarbiai, svarbūs Respublikonų partijos nariai, aukštieji dvasininkai, net žmogus iš pagalvių kompanijos „MyPillow“, – kalbėjo kitas virtuvės šefas Shawnas Matijevichius. – Jeigu jie būtų apsistoję viešbutyje, mes kasdien būtume gavę knygą su jų fotografijomis, vardais, pareigomis.“
Turėjai žinoti, kam pataikauti ir įtikti. Tai ne visada lengva, turint galvoje prezidento sąjungininkų ratą.
Kartą, dar prieš pasitraukdamas iš D.Trumpo stovyklos, advokatas Michaelas Cohenas pamėgino gauti stalą „BLT Prime“ restorane.
Vadybininkas nežinojo, kas jis toks, ir prašymo nepatenkino – viskas baigėsi tuo, kad viešbučio direktorius iškoneveikė nesupratingo darbuotojo vadovą.
Kitą kartą virtuvė užtruko paruošti tuometės D.Trumpo spaudos atstovės Hope Hicks užsakytą patiekalą.
Moteris išsitraukė vizitinę kortelę, duodama suprasti direktoriui, kad ji – iš Baltųjų rūmų.
Vadybininkas, kuris ten nebedirba, prisimena, kaip smarkiai jos atsiprašinėjo, o paskui restorano sąskaita vaišino viešnią desertais.
Dar buvo atvejis, kai padavėjo prijuostė užkliuvo už privataus vakarienės kambario durų ir jis netyčia išvertė didkepsnio padažą ant Arthuro Schwartzo – Respublikonų partijos veikėjo iš Niujorko, D.Trumpo sūnaus Donaldo bičiulio. Padažo vos neužtiško ir ant prezidento atžalos.
„A.Schwartzas atėjo pas mane ir plūdosi gal dešimt minučių, sakė, kad jis vilki 10 tūkst. dolerių kainuojantį kostiumą, – pasakojo viešbučio generalinis vadybininkas. – Viešbutis apmokėjo valyklos paslaugas.“
Restoranas – tarsi biuras
Turbūt žymiausias svečias buvo R.Giuliani. Buvęs Niujorko meras, vienas artimiausių D.Trumpo žmonių, jo advokatas turėjo mėgstamą stalą apatiniame restorano aukšte.
„Tai buvo beveik jo biuras. Jis ten daugiau dirbo su dokumentais nei valgydavo, – sakė virtuvės šefas B.Williamsonas. – Kartais jis praleisdavo pas mus ištisą dieną.“
Paskui viešbutis pagamino juodos ir aukso spalvų lentelę su užrašu „Rudolpho W.Giuliani privatus biuras“.
Ją restorano darbuotojai visada padėdavo ant stalo prieš svečiui atvykstant.
„Didžiausia rakštis mano užpakalyje buvo R.Giuliani, – prisiminė buvęs restorano vadybininkas, panoręs likti anonimu, kad toks atvirumas jam nepakenktų įsidarbinant kitur. – Jis nuolat sėdėdavo restorane, ir aš dėl to skųsdavausi. Jis ateidavo tikėdamasis, kad stalas dešimčiai žmonių bus parengtas bet kuriuo metu, pavyzdžiui, antrą valandą popiet, kai mes dar neatsidarę ir nesusirinkęs personalas. Bet jis – prezidento advokatas, tad ką man daryti?“
O D.Trumpo vaikai, priešingai, buvo mandagūs. Vienintelė pikantiškesnė detalė susijusi su prezidento dukra Ivanka Trump – kai ji atvyko į restoraną mūvėdama jogos kelnėmis, pasimėgavo vienu kokteiliu „Margarita“ ir išvažiavo.
Kita dukra – Tiffany Trump taip pat retsykiais pasirodydavo restorane vėlyvųjų pusryčių su kokteiliu „Mimoza“ arba su bendramoksliais iš Džordžtauno teisės universiteto. Tiesa, yra buvę, kad ji rezervuodavo kelis stalus vakarienei, bet taip ir nepasirodydavo.
Masalas – solidus uždarbis ir arbatpinigiai
Viešbučio vadybininkų aukštesnysis ešelonas atrodė esą prisiekę D.Trumpo šalininkai, nors dauguma jų geriausiu atveju neturėjo vienareikšmiškos nuomonės apie prezidentą. Jie pirmiausia dirbo todėl, kad „Trump Hotel“ gerai mokėjo. Labai gerai.
Viešbučio fojė bare dirbęs barmenas Michelis Rivera sakė, kad per metus su arbatpinigiais uždirbdavo per 100 tūkst. dolerių (82 tūkst. eurų) – bent 25 tūkst. dolerių daugiau, nei prieš tai gaudavo Niujorke.
Barmenas pripažino, kad tai buvo geriausiai apmokamas darbas per visą jo 25 metų karjerą.
„Žmonės prieidavo, duodavo 100 dolerių ir sakydavo: „Tu tikriausiai geriausias barmenas pasaulyje, jeigu čia dirbi“, – pasakojo M.Rivera. – Užsukdavo trijų keturių vaikinų būrelis, ir aš be vargo galėdavau parduoti jiems gėrimų už 1000 dolerių (apie 800 eurų).“
Parengta pagal „Washingtonian“ inf.
