Ispanija taps šešta šalimi pasaulyje, kurioje bus legalizuota eutanazija.
Dabar ji yra įteisinta Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje.
„Viršų ima žmogiškumas“, – gruodį sakė tuometis Ispanijos sveikatos ministras Salvadoras Illa, kai Kongreso žemieji rūmai priėmė įstatymą dėl eutanazijos legalizavimo šalyje. 202 deputatai balsavo už, 141 – prieš, 2 susilaikė.
Įstatymas galutinai patvirtintas praėjusią savaitę ir įsigalios birželį.
Numatė visus žingsnius
Nepagydomai sergantis žmogus, kuriam liga sukelia nepakenčiamus psichinius ir fizinius skausmus ar negalią, galės prašyti medikų pagalbos numirti.
Tai ligonis turės padaryti net keturis kartus ir su skirtingais specialistais, kurie privalės išsamiai įvertinti jo būklę ir suteikti informaciją apie visas galimas slaugos paslaugas.
Jei sergantysis ir po šių keturių žingsnių bus įsitikinęs, kad renkasi mirtį, jo atvejis bus perduotas garantijų komisijai, kuri galutinai įvertins kiekvieną situaciją.
Visas procesas užtruks porą mėnesių. Kiekvienas Ispanijos autonominis regionas turės savo garantijų komisiją, kurią sudarys įvairių sričių specialistai – gydytojai, psichologai, teisininkai. Ligonis galės pasirinkti, ar pats išgers mirtiną dozę, ar jam tai padės padaryti medikai.
Prašantys eutanazijos testamente galės įrašyti savo norą mirti, kad jį medikai įvykdytų tuo atveju, jeigu žmogus nebebus sąmoningas. Pagal įstatymą, eutanaziją bus galima atlikti ir prieš ligonio artimųjų valią.
Eutanazijai nepritariantys medikai turės teisę atsisakyti tai daryti.
Ispanijoje teisės mirti galės prašyti šios šalies piliečiai arba daugiau nei metus gyvenamąją vietą čia deklaravę žmonės iš kitų valstybių.
Dramatiškos istorijos
Nuomonių apklausos Ispanijoje bylojo – didžiulė dalis visuomenės remia eutanazijos legalizavimą: iki 84 proc. ispanų norėjo, kad sunkus ligonis galėtų apsispręsti dėl savo likimo.
Apie eutanaziją Ispanijoje pradėta plačiai kalbėti prieš porą dešimtmečių.
Pirmas konkretus atvejis plačiai nuaidėjo 1998-aisiais, kai po avarijos nuo kaklo iki kojų paralyžiuotas Ramonas Sampedro, ilgai kovojęs už teisę mirti eutanazijos būdu, padedamas draugų nusižudė.
Ši istorija 2004 m. įkvėpė Alejandrą Amenabarą sukurti daugybę laurų nuskynusį kino filmą „Jūros viduje“.
2019-aisiais Ispanijos piliečiai surinko daugiau nei milijoną parašų prašydami vyriausybės legalizuoti eutanaziją.
„Visuomenė jau seniai ir nuolat remia eutanaziją, pozicija laikui bėgant nesikeičia. Šis požiūris nepriklauso nuo ideologijų. Vienintelis sluoksnis, kuris priešinasi eutanazijai, yra Katalikų bažnyčia. Tai reiškia, kad visuomenė yra subrandinusi šią mintį ir nori gauti teisę išeiti“, – sakė socialinių mokslų tyrėjas Rafaelis Serrano.
Ispanijos žiniasklaida debatus apie teisę į gyvenimą yra pakrikštijusi „įėjimo“ ir „išėjimo“ vardais.
„Daugybę metų moterys kovojo už teisę į abortą – galimybę pasirinkti dėl gyvybės atėjimo į šį pasaulį.
Eutanazija yra kita šios monetos pusė – tai teisė į išėjimą“, – kalbėjo R.Serrano.
Artimieji švenčia pergalę
Ispanijoje žinoma daugybė filmo vertų istorijų, kai artimieji paaukojo laisvę norėdami padėti ramiai numirti kenčiantiems mylimiems žmonėms. Nenuilstanti jų kova taip pat nulėmė tokį Kongreso sprendimą.
„Mes labai patenkinti. Esame vieni pirmųjų Europoje“, – sakė Txema Lorente, kurio žmona, sirgusi Alzheimerio liga, norėjo numirti tuomet, kai jau nebegalėjo atpažinti savo vyro ir vaikų.
2006-aisiais moteris išdėstė savo valią laiške, tačiau šeimai taip ir nepavyko padėti jai oriai palikti šį pasaulį: ligonė buvo priversta tiesiog ištverti viską, ko norėjo išvengti.
„Pagaliau. Mums lengviau. Bet kartu ir liūdna, kad Maribel negalėjo pasinaudoti šiuo įstatymu“, – kalbėjo T.Lorente.
Padėjo žmonai numirti
Dar vienas kovos už eutanaziją veidų – Angelis Hernandezas, 2019-aisiais padėjęs nusižudyti išsėtine skleroze sirgusiai savo žmonai Mariai Jose Carrasco.
„Mano žmona seniai troško numirti. Ji nebegalėjo nei vaikščioti, nei kalbėti, jai buvo sunku kvėpuoti, ji nebeįstengė nuryti net skysčių. Buvau pasiryžęs jai padėti, bet vis laukėme, kol eutanazija bus legalizuota, nes Maria nenorėjo, kad aš turėčiau problemų su teisėsauga.
Vis dėlto kai supratome, kad Kongresas dar nepriims tokio įstatymo, pasiryžau šiam lemtingam žingsniui“, – po žmonos mirties 2019-aisiais aiškino vyras.
A.Hernandezo istorija sugraudino ir sukrėtė Ispaniją.
Nuodų gyvenimo draugei sugirdęs vyras paskambino greitajai pagalbai ir pasakė: „Aš ką tik padėjau savo žmonai numirti.“
Iš karto po to A.Hernandezas turėjo vykti į policijos nuovadą duoti parodymų.
„Jis negalėjo net ramiai gedėti ką tik mirusios žmonos“, – pasipylė komentarai Ispanijos žiniasklaidoje.
Nuteistas gydytojas
Kitas žymus su eutanazijos tema susijęs žmogus – gydytojas Marcosas Arielis Hurmaanas.
Jis yra vienintelis daktaras, Ispanijoje nuteistas dėl eutanazijos vykdymo.
Tai įvyko 2005-aisiais, kai į ligoninę atvežtai itin sunkios būklės moteriai, kuri prašė gydytojo padėti numirti, M.A.Hurmaanas suleido mirtiną vaistų dozę ir tai pats įrašė diagnozėje.
M.A.Hurmaanas buvo išmestas iš ligoninės ir nuteistas metus kalėti.
Toks poelgis pavertė gydytojo gyvenimą tikru pragaru.
Jis išvyko į Angliją, kur dirbo mediku, kol dienraštis „Sun“ parašė straipsnį apie jo istoriją su antrašte „Gydytojas žudikas“.
Tada M.A.Hurmaanas grįžo į Ispaniją, įsidarbino mažoje draudimo bendrovėje, o 2019-aisiais tapo pagrindiniu veikėju spektaklyje „Švęsiu savo mirtį“.
Scenoje M.A.Hurmaanas pasakoja apie tai, kas nutiko 2005 m. kovo 28-ąją, kai jis budėjo ligoninėje, kur buvo atvežta vėžiu serganti infarkto ištikta pacientė su vidiniu kraujavimu.
„Ji man pasakė, kad nebenori daugiau kankintis, ir aš pasielgiau humaniškai“, – prisimena tą lemtingą dieną daktaras.
Spektaklio pabaigoje žiūrovai turėjo galimybę paskelbti buvusiam gydytojui savo nuosprendį dėl jo elgesio.
Anot M.A.Hurmaano, ši patirtis teatre jam suteikė progą išsisakyti: „Eutanazijos klausimu visuomenė aplenkia politikus, žmonės nori patys apsispręsti dėl savo mirties.“
Tiesa, bylą dėl nelegaliai įvykdytos eutanazijos M.A.Hurmaanui iškėlė ligoninė, kurioje jis dirbo.
O mirusiosios artimieji teisme paskelbė, kad jie jaučiasi dėkingi ligonei išeiti padėjusiam gydytojui: „Jis išpildė mūsų motinos valią. Ji kentėjo, ir mes troškome, kad jos kančios baigtųsi.“
Nors M.A.Hurmaanas – vienintelis gydytojas Ispanijoje, nuteistas už eutanaziją, jis anaiptol yra ne vienintelis tai daręs.
Asociacijos už teisę oriai mirti prezidentas Fernando Marinas sakė, kad šalyje eutanazija buvo atliekama slaptai.
„Ispanijoje iki šiol kasdien buvo daromos keturios ar penkios eutanazijos, tačiau gydytojai mirties diagnozėje niekada to neįrašydavo. Mūsų duomenimis, šalyse, kuriose eutanazija yra nelegali, 0,4 proc. mirčių sukelia patys gydytojai“, – tvirtino F.Marinas.
Konservatoriai ir Bažnyčia – prieš
Eutanazijos įstatymui pritarė visos Ispanijos Kongreso partijos, išskyrus dešiniuosius liaudininkus ir ekstremalius dešiniuosius „Vox“. Pasak konservatorių, naujas įstatymas rašys „mirties nuosprendžius“ ir leis „valstybei žudyti“.
„Vox“ partijos įsitikinimu, dabar prieš mirtį slaugą galės gauti tik tie, kurie galės už ją susimokėti, o kiti „bus priversti mirti“. „Šis įstatymas yra tikras nusikaltimas, jis įves Ispanijoje mirties pramonę“, – tvirtino „Vox“ partijos nariai, apskundę įstatymą Aukščiausiajam teismui.
Liaudies partijos deputatas Kongrese Jose Ignacio Echaniasas įspėjo dėl rizikos, kad Ispanija pritrauks „eutanazinį turizmą“. Pasak jo, padėti mirti prašantys pacientai visada serga depresija ir todėl nėra visiškai sąmoningi: „Kai tokiems žmonėms suteikiama reikiama pagalba, noras mirti dingsta.“
Labiausiai eutanazijos įstatymui priešinasi Ispanijos katalikų bažnyčia. Pasak vyskupų atstovo Luiso Arguello, savavališkas išėjimas iš gyvenimo yra „labai didelė nuodėmė“, o eutanazijos įstatymas – „bloga žinia“.
Bažnyčia kreipėsi į ispanus prašydama, kad žmonės savo testamentuose aiškiai išreikštų priešiškumą eutanazijai, taip pat paragino gydytojus atsisakyti vykdyti eutanaziją savo pacientams.
Pavadino žmogiškumo instrumentu
Ispanijoje įteisinti eutanaziją pasiūlė buvusi socialistų sveikatos ministrė Maria Liosa Carcedo.
„Šiame įstatyme galvojama apie žmogiškumą, tai yra gyvenimą, bet taip pat ir apie skausmą bei mirtį. Eutanazija yra geras žmogiškumo instrumentas. Tai teisė, kuri duoda mums laisvę“, – sakė M.L.Carcedo.
Buvusi ministrė perskaitė šonine amiotrofine skleroze sirgusio ispano Fernando Cuestos, kuris buvo priverstas vykti dėl eutanazijos į Šveicariją, žodžius: „Kas nori gyventi, tegu gyvena, bet tegu leidžia mums oriai numirti.“ Juos Kongrese palydėjo ovacijos.
