„Už „Pfizer“, – džiaugsmingai sušunka padavėja ir nuskuba prie kito staliuko sausakimšoje miesto gatvėje, kur girdisi smagūs tostai. – L'chaim!“
Pastarasis tostas ypač tinkamas dabartinei Izraelio kasdienybei apibūdinti – „L'Chaim“ hebrajų kalboje reiškia „už gyvenimą“, kurio laisve praėjus mažiau nei mėnesiui po oficialios karantino pabaigos šalis vis dar džiaugiasi.
Vakcina pasirodė esanti veiksminga apsaugant pagyvenusius žmones, ypač pažeidžiamiems koronaviruso, tad šalies valdžia nebesijaudina dėl ligoninių apkrovos ir šalies medicinos pajėgumų.
Beveik 90 procentų izraeliečių, vyresnių nei 50 metų, yra pilnai paskiepyti abejomis „Pfizer“ dozėmis. Izraelis, kuriame gyvena apie 9 milijonus žmonių, tapo natūralia vakcinos bandymų laboratorija pasauliui.
Maždaug 4,6 milijono gyventojų jau yra gavę bent vieną vakcinos dozę, o daugiau nei 3,3 milijono yra pilnai paskiepyti nuo pasaulį sukausčiusio koronaviruso.
„Pfizer“ garantavo nuolatinį vakcinos dozių tiekimą mainais už prieigą prie anonimizuotų duomenų iš suskaitmenintos medicinos sistemos, kuriame saugomi beveik kiekvieno izraeliečio įrašai. Šie duomenys leido universitetų, sveikatos ministerijos ir „Pfizer“ mokslininkams precedento neturinčiu greičiu stebėti vakcinos poveikį.
Dėl tokio spartaus vakcinavimo Izraelis paniro į taip trokštamą laisvą gyvenimą – restoranai visiškai rezervuoti, barai sausakimši, eismas vėl grįžo į liūdnai pagarsėjusį lėtą tempą, o metus buvęs niūrus ir gąsdinantis gyvenimas grįžta į savas vėžes.
Didžiajai daliai pasaulio tai atrodo kaip nerealistiniai vaizdai iš kitos planetos arba iš ilgai lauktos ateities – apsikabinę draugai, besibučiuojantys įsimylėjėliai, ilgai nenaudoti sidabriniai įrankiai ir staltiesės prabangiuose restoranuose, vaikai, žaidžiantys su seneliais, ir nepažįstami žmonės, šnekučiuojantys gatvėje ir rūkantys taip čia pamėgtą tabaką.
Izraelio atsistatymo greitis žadina viltis likusiam pasauliui. „Gyvenimas jūsų laukia“, – sako 72 metų Susannah Cohen, kikendama kaip moksleivė su draugais viename iš Tel Avivo restoranų.
Aplinkui restorane matyti tik tos kaukės, kurias dėvi padavėjai, troškę grįžti į darbą ir laukiantys patenkintų lankytojų arbatpinigių. Tiesa, kitur jas nešioti oficialiai dar vis privaloma.
„Gera būti užimtam, – nedaugžodžiavo vienas padavėjų. – „jauties normalu.“
Tačiau miestuose dar vis matomi buvusio karantino randai – užkalti parduotuvių fasadai, elgetos prie šviesoforų ir pašėlusi darbo paieška, vyriausybės nedarbo išmokoms pasibaigus.
Šalyje nuo COVID-19 mirė beveik 6 tūkst. ligonių, o pandemijos piko metu vienas iš trijų izraeliečių buvo be darbo. Kadangi okupuoto Vakarų Kranto ligoninės dar pilnos, palestiniečių teritorijos išlieka pandemijos gniaužtuose, tačiau ir čia šiomis dienomis vyksta aktyvi skiepijimo programa.
Izraelis iš viso karantine praleido 139 dienas, o praėjusį rudenį čia buvo fiksuojami didžiausi susirgimų skaičiai visame pasaulyje.
Tai stipriai atsiliepė verslui. Nors, dėka netikėto deimantų eksporto šuolio, bendrasis vidaus produktas 2020 m. sumažėjo tik 2,4 proc., vidinis vartojimas sumažėjo net 10 proc. ir nors aukštųjų technologijų įmonės greitai perėjo prie nuotolinio darbo, maži verslai to nepadarė.
Prie sunkios situacijos prisidėjo ir vyriausybės nesėkmės krizės metu – pradedant susirėmimais su ortodoksine Haredi bendruomene dėl karantino taisyklių, baigiant nesugebėjimu sustabdyti naujų viruso atmainų plitimo ar susitarti dėl ekonomikos stimulo ir pagalbos.
„Tai tarsi buvimas nekaltu žmogumi kalėjime, kai staiga kažkas tau įmeta raktą“, – dabartinę situaciją metafora apibūdino 48 metų Ibrahimas Azizi, glostydamas sūnaus plaukus prie ką tik atidarytos mokyklos Jafoje. „Pradedi nerimauti – o kas, jei tai pokštas? Ką daryti, jei jie tave grąžins į kalėjimą?“
Džiugesys dėl karantino pabaigos turėjo savo pasekmių, koronavirusas ypač paplito tarp jaunų žmonių. Dar prieš oficialiai pasibaigiant žydų šventei „Purim“, kurios tradicijos įpareigoja gausų visuomenės girtumą, šimtai tūkstančių jaunimo užtvindė miestų gatves.
Tel Avivo vakarėlių rajonuose policija dėl koronaviruso apribojimų nesilaikymo greitai pradėjo drausminti šventės dalyvius – džiaugsmingai pypsinčius automobilius nukreipė nuo judriausių gatvių ir stabdė neblaivius vairuotojus.
Teoriškai šalyje vis dar galioja tam tikri apribojimai – leidžiami ne daugiau kaip 20 žmonių susibūrimai patalpose, iki 100 žmonių restoranuose, besilaikančių vadinamosios „žaliųjų pasų“ sistemos. Tačiau pirmosiomis chaotiškomis atsidarymo dienomis buvo nedaug matomų įrodymų, kad būtų bandyta tikrinti žaliuosius pasus, kuriuos galima lengvai padirbti.
Nors nėra griežtai taikomų apribojimų, viruso atsinaujinimo galimybė visada yra galima, tačiau teigiamų žmonių skaičius savaites stabiliai mažėjo iki 3 proc.
Izraelis šiuo metu susiduria su kita problema – paskiepijus vyresnius gyventojus, jauni atsisako savojo skiepo. Jaunimas, neketina skiepytis dėl savo saugumo ir yra įsitikinę, jog jaunas amžius ir tvirta sveikata juos apsaugos.
„Aš jaunas. Aš stiprus. Mano seneliai yra paskiepyti, mano tėvai yra paskiepyti, – savo mintis dėstė 28 metų Yossi, kai Tel Avivo paplūdimyje praktikavo akrobatiką. – Aš tikiu koronavirusu, bet nenoriu vakcinos.“
Viskas ko nori Yossi, tai vėl keliauti, o vyriausybė naudojasi priverstinio karantino grėsme saviems tikslams. Priverstinis karantinas taikomas tik dar nepaskiepytiems keliautojams, taip pat šiuo metu svarstoma priverstinė vakcinacija darbo vietose.
„Galbūt, jei man to reikia mano darbui, – atsakė treneriu dirbantis Yossi paklaustas ar skiepysis jei Izraelyje įsigalios minėta tvarka. – Galbūt“
Kitame etape taip pat numatomas jauniausiųjų skiepijimas. Izraelyje šimtai vaikų nuo 12 iki 16 metų buvo paskiepyti „Pfizer“ skiepu ir neturėjo jokio rimto šalutinio poveikio, dienraščiui „Guardian“ pasakojo vakcinų darbo grupės vadovas Boazas Levas.
„Mes iki šiol imunizavome maždaug 600 vaikų, – praėjusį trečiadienį kalbėjo B.Levas. – Nepastebėjome jokių stiprių šalutinių poveikių; net ir silpnieji yra gana reti. Tai drąsina“.
Parengta pagal „The Financial Times“, „The Guardian“ ir „Washington post“ inf.
