Anuomet kanalas buvo tesudarė dalelę dabartinio kelio pločio ir gylio, tad kas 6 kilometrus įrengtose įlankėlėse laivai privalėdavo laukti kol kitos įgulos sėkmingai įveiks siaurą vandens atkarpą.
Įprasta kelionė iš vieno kanalo galo į kitą užtrukdavo 40 valandų, keturis kartus ilgiau nei šiandien.
Tačiau 1870 m. ir laivai buvo lėtesni, ir nebuvo tiek daug žmonių, kurie užsisakytų tiek daug baldų ir kavos iš užsienio. Vandens transportas taip pat buvo daug mažesnis lyginant su šiuo metu pasaulyje išgarsėjusiu „EverGiven“ laivu, kurio svoris siekia 220 000 tonų, o ilgis beveik 400 metrų.
Kodėl buvo pastatytas Sueco kanalas?
Pažvelgus į žemėlapį nesunku pamatyti logiškas priežastis, kurios paskatino Prancūzijos planuotojus tuometinėje Egipto kolonijoje nuspręsti iškasti Sueco kanalą.
Patogiausiame taške Sueco sąsmauka yra tik 121 kilometro ilgio tarp Viduržemio jūros ir Raudonosios jūros ir yra išmarginta ežerais, kurie vėliau buvo įjungti į kanalą. Iki Sueco iškasimo laivai turėdavo keliauti pavojingu keliu aplink Afriką, kad pasiektų Azijos ir Tolimųjų Rytų rinkas.
Tačiau prancūzai ne pirmieji sugalvojo tokio projekto idėją. Dar nuo 1850 m. Pr. Kr. kanalai buvo kasami siekiant susieti slėnius ir ežerus šiame regione, o 332 m. Pr. Kr., kai į kraštą atvyko Aleksandras Didysis, Raudonoji jūra vandens takais jau buvo sujungta su Nilo upe.
Kai po dviejų šimtmečių romėnai atvyko į Egiptą, jie atliko kanalo plėtimo darbus, tačiau, kaip ir anksčiau, jis buvo skirtas palengvinti prekybą ir transportą tarp Nilo deltos ir Raudonosios jūros, o ne sujungti Viduržemio jūrą su anapus esančiu Indijos vandenynu.
Visi kanalai buvo užpilti 775 m., į regioną įžengus Abbasido kalifatui. Nors Venecijos, o vėliau ir Prancūzijos inžinieriai, norėdami įgauti pranašumą prieš Portugaliją, Olandiją ir Angliją diskutavo apie naujo kanalo statybą dar iki XVIII a., tačiau nedaug buvo padaryta.
Idėja įgavo pagreitį tik Napoleono valdymo laiku, kuris Egipte būdamas susidomėjo senovės kanalo liekanomis. Legendinio karvedžio susidomėjimas paskatino atlikti daugiau kanalo tyrimų 1830–1850 m., kol galiausiai 1856 m. tai tapo oficialu – Prancūzijos įmonei „Suec Canal Company“ buvo suteikta 99 metų nuomos sutartis kanalui pastatyti ir eksploatuoti.
Oficialus atidarymas
Statybų pradžioje buvo pasitelkti vietiniai Egipto darbininkai, o vėliau atvyko ir europiečiai. Dėl sudėtingos vietovės kasimo darbai užsitęsė kiek ilgiau nei planuota – projekto įgyvendinimas užtruko visą dešimtmetį.
Galiausiai, 1869 m. Lapkričio 17 d. oficialiai buvo atvertas Sueco kanalas.
Iš pradžių projektas priklausė prancūzams ir tuometiniam Egipto valdovui Saidui Pasha, tačiau praėjus šešeriems metams Egiptas, susidūręs su finansiniais sunkumais, pardavė didelę dalį savosios dalies. Kas gi nedelsdamas išpirko visas Egipto akcijas? Žinoma, Britai.
Egiptas iki pat 1956 m., kai Gamalas Abdelis Nasseris nacionalizavo Sueco kanalą, gaudavo tik nedidelę finansinę naudą už jo teritorijoje nutiestą pelningą vandens kelią.
Kai Sueco krizės metu Izraelis įsiveržė į Sinajų, Didžioji Britanija svarstė galimybę įsiveržti į Egiptą, tačiau Dwighto Eisenhowerio vadovaujamos JAV įtikino to nedaryti. Jis grasino finansiškai nubausti Britaniją, jeigu tik britų kariuomenė įžengs į egiptiečių teritoriją.
Nuo 2015 m. Sueco kanalas yra pagrindinis Abdel Fattah Al-Sisi režimo prioritetas, kuris nuolat skiria pinigų infrastruktūros projektams ir kanalo plėtrai.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
