Ilga bado streikų istorija Rusijoje: A. Navalno atvejis – ne pirmas, anksčiau būta net mirčių (63)

Įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas neseniai paskelbė, kad jis rengia bado streiką reikalaudamas medicininio gydymo ir nutraukti kankinantį draudimą jam miegoti vienoje garsiausių Rusijos kalėjimų kolonijų.

 O.Sentsovas atsisakė bado streiko po to, kai jo sveikata tapo kritinės būklės, o kalėjimo pareigūnai tariamai grasino jį priverstinai pamaitinti.  <br> AFP/Scanpix nuotr.
 O.Sentsovas atsisakė bado streiko po to, kai jo sveikata tapo kritinės būklės, o kalėjimo pareigūnai tariamai grasino jį priverstinai pamaitinti.  <br> AFP/Scanpix nuotr.
Nadia Tolokonikova paskelbė bado streiką, norėdama protestuoti dėl vergiško darbo sąlygų jos kalėjime.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Nadia Tolokonikova paskelbė bado streiką, norėdama protestuoti dėl vergiško darbo sąlygų jos kalėjime.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 A.Navalno Antikorupcijos fondo teisininkė Liubova Sobol 2019 m. vasarą paskelbė bado streiką, norėdama protestuoti dėl opozicijos kandidatų, įskaitant save, pašalinimo iš Maskvos Dūmos rinkimų.  <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 A.Navalno Antikorupcijos fondo teisininkė Liubova Sobol 2019 m. vasarą paskelbė bado streiką, norėdama protestuoti dėl opozicijos kandidatų, įskaitant save, pašalinimo iš Maskvos Dūmos rinkimų.  <br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kalinamas Rusijos opozicionierius A. Navalnas paskelbė bado streiką.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kalinamas Rusijos opozicionierius A. Navalnas paskelbė bado streiką.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 8, 2021, 9:48 PM, atnaujinta Apr 8, 2021, 9:48 PM

Bado streikai, kaip protesto priemonė, prasidėjo dar sovietmečiu, kai pavieniai disidentai ar net visos kalinių grupės atsisakė valgyti – kartais iki mirties – tikėdamosi pasiekti savo reikalavimus.

Taktika tęsėsi ir dabartinėje Rusijoje, aktyvistams protestuojant prieš elgesį kalėjime ar bandant parodyti politinių problemų mastą visuomenei.

Aleksandras Ginzburgas, 1969 metai

Vienas žymiausių sovietų disidentų Aleksandras Ginzburgas paskelbė 27 dienų bado streiką, kai jam buvo uždrausta tuoktis su sužadėtine, kol jis buvo priverčiamojo darbo stovykloje.

Prieš tapdamas Maskvos Helsinkio grupės steigėju, jis buvo išsiųstas iš Sovietų Sąjungos dėl žmogaus teisių gynimo.

Andrejus Sacharovas, 1974, 1981 ir 1985 metai

Sovietų branduolinės fizikos ekspertas ir žmogaus teisių gynėjas Andrejus Sacharovas bado streiką buvo pradėjęs kelis kartus.

1974 m. jis pradėjo šešių dienų streiką, kurio tikslas buvo spausti JAV prezidentą Richardą Nixoną ir Sovietų Sąjungos lyderį Leonidą Brežnevą spręsti žmogaus teisių problemas, ypač tas, su kuriomis susiduria „sąžinės kaliniai“.

1984 m. ir 1985 m. A.Sacharovas streikavo reikalaudamas leisti žmonai išvykti gydytis į užsienį. Abu kartus jis buvo paguldytas į ligoninę ir, kaip teigiama, maitinamas priverstinai.

Anatolijus Marčenko, 1986 metai

Sovietų disidentas Anatolijus Marčenko per savo gyvenimą bado streiką paskelbė kelis kartus.

Jis mirė kalėjimo ligoninėje būdamas 48 metų amžiaus po trijų mėnesių bado streiko, kuriuo jis reikalavo paleisti visus sovietinius sąžinės kalinius.

Jo mirtis sukėlė pasaulinį pasipiktinimą. Tai galėjo būti pagrindinis veiksnys, lemiantis sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo kitais metais politiniams kaliniams suteiktą masinę amnestiją.

Nadia Tolokonikova ir Maria Aliochina, 2013 metai

2013 m. kovo mėn. „Pussy Riot“ narė Maria Aliochina paskelbė bado streiką dėl teiginių, kad kalėjimo pareigūnai bandė nukreipti prieš ją kitus kalinius.

M.Aliochina buvo nuteista dvejiems metams laisvės atėmimo kolonijoje dėl pankų aktyvistų grupės 2012 m. pasirodymo Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje. Bado streiką ji nutraukė kai jos reikalavimai buvo įgyvendinti.

Tų metų rugsėjį jos kolegė ir kita „Pussy Riot“ narė Nadia Tolokonikova, kalėjusi dėl tų pačių kaltinimų, paskelbė bado streiką, norėdama protestuoti dėl vergiško darbo sąlygų jos kalėjime.

Ji taip pat apkaltino kalėjimo pareigūną grasinimais ją nužudyti. Ji po devynių dienų nutraukė savo streiką dėl pablogėjusios sveikatos.

Nadija Savčenko, 2015–2016 metai

Ukrainos pilotė Nadija Savchenko du kartus paskelbė bado streiką, būdama kalinama Rusijoje.

Ji buvo kaltinama dviejų Rusijos žurnalistų nužudymu Rytų Ukrainos karo metu. Ji šiuos kaltinimus neigė. Pirmasis jos bado streikas kalėjime truko 83 dienas.

Ji paskelbė apie naują bado streiką 2016 m. balandžio mėn. Ji reikalavo, kad ją grąžintų į gimtąją šalį. Po mėnesio ji buvo paleista į belaisvių mainus tarp Rusijos ir Ukrainos.

Olegas Sentsovas, 2018 metai

Ukrainos kino režisierius Olegas Sentsovas Rusijos kalėjime badavo 145 dienas.

Kalėjime jis atlikinėjo 20 metų bausmę pagal terorizmo kaltinimus, kurie, pasak teisių gynėjų, buvo sufabrikuoti.

Režisierius gyveno Kryme, kai 2014 m. Rusija jį aneksavo iš Ukrainos, ir buvo žymus šio elgesio oponentė.

O.Sentsovas atsisakė bado streiko po to, kai jo sveikata tapo kritinės būklės, o kalėjimo pareigūnai tariamai grasino jį priverstinai pamaitinti.

Vėliau jis buvo paleistas per 2019 m. kalinių apsikeitimą su Ukraina.

Liubova Sobol, 2019 metai

A.Navalno Antikorupcijos fondo teisininkė Liubova Sobol 2019 m. vasarą paskelbė bado streiką, norėdama protestuoti dėl opozicijos kandidatų, įskaitant save, pašalinimo iš Maskvos Dūmos rinkimų.

Mėnesio trukmės streiką ji baigė susirūpinusi vieno iš savo padėjėjų, taip pat paskelbusio bado streiką, sveikata.

Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.