Šiaurės Airijoje vėl liejasi kraujas ir griaudėja sprogimai: kaltina valdžios veidmainystę ir „Brexit“

Penkiuose Šiaurės Airijos miestuose ir miesteliuose jau daugiau nei savaitę vyksta riaušės. Buvo užgrobti ir sudeginti automobiliai bei autobusas, jaunuoliai į policiją mėtė benzinines bombas, iš viso sužeisti mažiausiai 74 pareigūnai.

 Neramumai Šiaurės Airijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Neramumai Šiaurės Airijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Neramumai Šiaurės Airijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Neramumai Šiaurės Airijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Neramumai Šiaurės Airijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Neramumai Šiaurės Airijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Neramumai Šiaurės Airijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Neramumai Šiaurės Airijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Neramumai Šiaurės Airijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Neramumai Šiaurės Airijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 13, 2021, 9:25 PM, atnaujinta Apr 13, 2021, 9:25 PM

Stiprėjantys neramumai gali pakenkti trapiai regiono taikai tarp probritiškų lojalistų, norinčių likti Jungtinės Karalystės dalimi, ir proairiškų nacionalistų, kurie norėtų, kad Šiaurės Airija priklausytų Airijos Respublikai.

Kovo 29 d. Derio (Londonderio) mieste, kuriame vyrauja nacionalistinės nuotaikos, policijos pareigūnai bandė išvaikyti maždaug 40 žmonių minią, tačiau tapo benzininių užtaisų išpuolio aukomi. Penkias naktis mieste vyko panašūs susirėmimai.

Penktadienį, balandžio 2 d., neramumai išplito į pietų Belfastą, kur nedidelis protestas peraugo į išpuolį prieš policiją lojalistiniame Sandy Row rajone, kurio metu 15 policijos pareigūnų buvo nudegė, patyrė galvos ir kojų sužeidimus.

Belfasto apygardos vyriausiasis vyskupas Simonas Wallsas sakė, kad pareigūnai „patyrė nuolatinį riaušininkų puolimą, į policiją buvo mėtomi įvairūs daiktai, įskaitant metalinius strypus, fejerverkus ir šulinių dangčius.“

Įtampą sukėlė valdžios sprendimai

Pirmosios neramumų dienos prasidėjo tą pačią savaitę, kai valdžios institucijos pareiškė, kad nekels baudžiamosios bylos nacionalistų partijos „Sinn Fein“ lyderiams už tai, kad jie praėjusią vasarą sulaužė COVID-19 reikalavimus ir dalyvavo Bobby Storey, buvusio aukšto rango IRA, sukarintos grupuotės, dešimtmečius vadovavusios nepriklausomos ir suvienytos Airijos kampanijai, laidotuvėse.

B. Storey laidotuvėse dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių.

Lojalistų bendruomenės apkaltino valdžios institucijas šališka veidmainyste dėl šio sprendimo, teigdamos, kad praėjusią vasarą dėl COVID-19 ribojimų priėmė sprendimą atšaukti tradicinius liepos dvyliktosios paradus. Taip pat dėl to, kad patys laikėsi šių apribojimų, praleido įvairius renginius ir nedalyvavo artimųjų laidotuvėse.

Tačiau daugelis analitikų taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad policija neseniai sėkmingai susidorojo su narkotikų gaujomis ir nusikalstama veikla, kurią remia ir vykdo sukarintos lojalistų pajėgos.

Riaušėse dalyvauja ir jaunimas

Šiaurės Airijos policijos tarnybos (ŠAPT) duomenimis, dauguma riaušininkų yra jauni žmonės – kai kuriems iš jų buvo vos 12 metų.

Pirmosios smurto, kuris paaštrėjo Velykų savaitgalį, dienos vyko daugiausia lojalistų gyvenamose vietovėse Belfasto ir Derio miestuose bei Niutonabio, Balimenos ir Karikferguso miestuose.

Tačiau trečiadienį vakarų Belfaste lojalistų ir nacionalistų bendruomenių riaušininkai susirėmė palei vadinamąją taikos liniją, t. y. sieną, skiriančią daugiausia lojalistų ir nacionalistų gyvenamus rajonus.

Dėl smurto protrūkio, kurio metu buvo mėtomos benzino bombos, buteliai, mūras ir fejerverkai, vienu metu policijai sunkiai sekėsi uždaryti vartus, skirtus atskirti šiuos rajonus.

Policijos teigimu, protestuose susirinkdavo iki 600 žmonių.

Kai kuriuose socialiniuose tinkluose pasidalytuose neramumų vaizdo įrašuose matyti, kaip suaugusieji džiūgauja ir skatina vaikus imtis smurtinių veiksmų, todėl kyla susirūpinimas, kad smurtą galėjo organizuoti sukarintos grupuotės.

Ketvirtadienį ŠAPT sakė, kad vis dar bandoma patvirtinti, „ar sukarintos grupuotės dalyvavo riaušėse“.

Policija tiksliai nenurodė, kad sukarintos grupuotės galėjo būti įsitraukusios, tačiau ŠAPT laikinasis vyriausiojo pareigūno padėjėjas Jonathanas Robertsas teigė, kad „akivaizdu, jog smurtas buvo tam tikra prasme organizuotas“.

Ketvirtadienio vakarą susirėmimai tęsėsi Belfaste, Springfield Road gatvėje, kurioje protestuotojai mėtė akmenis į policijos automobilius nacionalistų taikos linijos pusėje.

Konflikto dalyvius išsklaidyti bandė riaušių malšinimo įranga vilkintys pareigūnai su šunimis.

Ragina nutraukti smurtą

Pietų Belfasto grupė UPRG tapo pirmąja lojalistų grupe, ketvirtadienį paraginusia nutraukti neramumus.

Lojalistų bendruomenių taryba (LBT), kuri taip pat yra susijusi su UPRG, penktadienį paskelbtame pareiškime teigė, kad „nė viena iš su ja susijusių grupių nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvavo smurto veiksmuose, kurių liudininkais tapome pastarosiomis dienomis“.

Ji pridūrė, kad „teisė į taikų protestą yra pagrindinė žmogaus teisė“, tačiau visi lojalistų bendruomenės narių veiksmai „turėtų būti visiškai taikūs“.

Penktadienį ŠAPT vis dėlto atmetė galimybę, kad prie smurto organizavimo prisidėjo lojalistų sukarintos grupuotės.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje, J. Robertsas sakė, kad mano, jog įvykęs smurtas „nėra organizuotas kokios nors grupuotės ar tos grupuotės vardu“.

„Be abejo, yra žmonių, kurie dalyvavo smurto veiksmuose ir neturi nieko bendra su jokia neteisėta organizacija“, – sakė jis.

Jaučiasi ir „Brexit“ įtaka

Įtampa Šiaurės Airijoje pradėjo augti nuo tada, kai 2016 m. Jungtinė Karalystė nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Tačiau šiuo metu pyktis didėja dėl konkrečios „Brexit“ susitarimo, vadinamo Šiaurės Airijos protokolu, dalies.

Per visas „Brexit“ derybas sutarta, kad bet kokiu atveju bus laikomasi Šiaurės Airijos taikos susitarimo, vadinamo Didžiojo penktadienio susitarimu (angl. Good Friday Agreement).

2019 m. Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad „jokiomis aplinkybėmis neturėsime patikrų Šiaurės Airijos pasienyje ar netoli jo. Gerbsime taikos procesą ir Didžiojo penktadienio susitarimą“.

Tačiau Jungtinei Karalystei išstojus iš ES (ir jos bendrosios rinkos), buvo įgyvendintas naujas planas – Šiaurės Airijos (ŠI) protokolas.

ŠI protokolu siekiama panaikinti pasienio kontrolės tarp Šiaurės Airijos (Jungtinės Karalystės dalies) ir Airijos Respublikos (ES narės) poreikį.

Tai sukuria de facto sieną Airijos jūroje, nes iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją įvežamoms prekėms taikomi ES patikrinimai.

Šis žingsnis sukėlė Jungtinės Karalystės sąjungininkų, įskaitant Šiaurės Airijos pirmąją ministrę Arlene Foster ir jos partiją, pyktį, nes, jų teigimu, susitarimas kelia pavojų Sąjungos ateičiai.

Šiaurės Airijos teisingumo ministrė Naomi Long trečiadienį sakė, kad Jungtinės Karalystės vyriausybės „nesąžiningumas ir aiškumo trūkumas šiais klausimais prisidėjo prie pykčio jausmo“. Teigiama, kad vyriausybė sumenkino „Brexit“ poveikį Šiaurės Airijai.

BBC radijo laidai „Radio 4 Today“ N.Long sakė, kad vyriausybė žinojo, jog „Brexit“ pasekmės bus „skaudžiausiai jaučiamos Šiaurės Airijoje, kur tapatybės klausimai yra susiję su sienos klausimais“.

„Ar yra politinės valios spręsti prekybos problemą, ar ES žaidžia su taika Šiaurės Airijoje, kad nubaustų Jungtinę Karalystę už balsavimą dėl nepriklausomybės?“ – penktadienį „Wall Street Journal“ paskelbtame nuomonių straipsnyje klausė buvęs Šiaurės Airijos pirmasis ministras ir Nobelio taikos premijos laureatas už vaidmenį derantis dėl Didžiojo penktadienio susitarimo Davidas Trimble'as.

Ketvirtadienį Airijos premjeras Michealas Martinas kalbėjosi su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu.

„Pabrėždami, kad smurtas yra nepriimtinas, politiniai lyderiai paragino laikytis taikos“, – sakoma M. Martino biuro pareiškime.

Ketvirtadienį Baltieji rūmai prisijungė prie Šiaurės Airijos, Didžiosios Britanijos ir Airijos vadovų, išreikšdami susirūpinimą dėl smurto, o Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as perspėjo, kad Didžiojo penktadienio susitarimas neturėtų „tapti „Brexit“ auka“.

N.Long taip pat paragino žmones „liautis, kol dar neprarastos gyvybės“.

Ketvirtadienį vykusiame neeiliniame Šiaurės Airijos vyriausybės posėdyje pirmoji ministrė Arlene Foster sakė, kad smurtas suteršė šalies reputaciją.

„Visi turėtume gerai žinoti, kad kai Šiaurės Airijoje politika žlunga arba manoma, kad ji žlunga, tada tie, kurie užpildo vakuumą, siūlo destrukciją ir neviltį. Negalime leisti, kad nauja mūsų jaunų žmonių karta taptų šio kelio auka arba kad ja pasinaudotų kažkas, kas mieliau renkasi šešėlį, o ne šviesą“, – Šiaurės Airijos asamblėjai sakė A. Foster.

Šiuo metu abi bendruomenės prašo ramybės, tačiau neaišku, ar šis raginimas bus išgirstas.

Parengta pagal CNN inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.