Tada tai neatrodė gana prieštaringai: 25 puslapių dokumentas skirtas smurtui prieš moteris sumažinti visoje Europoje.
Tačiau praėjus dešimtmečiui ši iniciatyva, vadinama Stambulo konvencija, netikėtai tapo kovos lauku didesniems kultūriniams karams, užvirusiems tarp Rytų ir Vakarų Europos.
Rytų Europos šalys viena po kitos atsuka nugarą dokumentui, teigdamos, kad tai sugadins jų „šeimos vertybes“.
Turkija, kurios viešnagėje ir vyko dokumento kūrimas, liepos 1 d. išstos iš konvencijos. Lenkija taip pat pranešė abejojanti susitarimu. Kitos Europos šalys, kaip Vengrija, Bulgarija ir Čekija, pasirašė dokumentą, tačiau jo nuostatų neperkėlė į įstatymus.
Šių dienų diskusijos nukreiptos į semantinį ginčą, kuris prieš 10 metų nebuvo pagrindinis dokumento autorių dėmesys – kaip tiksliai apibrėžti „lytį“.
Dalis socialiai konservatyvių Europos politikų bando įtikinti, jog dokumento apibrėžimas yra slapta priemonė panaikinti skirtumus tarp vyrų ir moterų ir „normalizuoti“ homoseksualumą.
Kitiems problema kyla ne iš pačio apibrėžimo klausimo ar pačio dokumento turinio, bet tai ką jie mato kaip politiškai motyvuotos interpretacijos skleidimą pasitelkiant dezinformaciją.
Visuomenės skilimas dėl Stambulo Konvencijos kelia nerimą daugeliui Europos pareigūnų ir moterų teisių gynėjų, keliančių klausimus apie Senojo žemyno gebėjimą veiksmingai apsisaugoti nuo smurto dėl lyties ir dar vienos skirties atsiradimą tarp progresyvių ir konservatyvių jėgų.
„Tai ne tik prieš Stambulo Konvenciją, tai taip pat anti-europietiškas ir prieš ES nukreiptas gestas, – tikino Europos Tarybos, kuri parengė ir prižiūri konvenciją, atstovas spaudai Danielis Höltgenas. – „Tai Europos tradicionalistai prieš progresyvistus.“
D.Höltgenas pridūrė: „Konvencija yra prieš smurtą prieš moteris ir nieko kito.“
Konvenciją, įsigaliojusią 2014 m. Rugpjūčio 1 d., iš pradžių pasirašė 45 Europos Tarybos valstybės narės ir ES kaip blokas. Po to Turkija tapo pirmąją šalimi, ratifikavusią šią konvenciją, o po jos tai padarė dar 21 ES šalis.
2017 m. ES pasirašė dokumentą ir ėmėsi darbo jį ratifikuoti visoje bendrijoje. Iš viso konvenciją ratifikavo 34 Europos šalys.
Šio dokumento tikslas buvo pateikti blokui ir kitoms ES nepriklausančioms šalims teisiškai privalomus standartus, „apsaugančius moteris nuo visų formų smurto“, įskaitant seksualinį priekabiavimą, persekiojimą ir priverstinę santuoką.
Pasak vienos iš dokumento autorių Johannos Nelles, konvencijos rengimo metu klausimai buvo mažai kuo susiję su lyties klausimu, ir daugiausiai aptarė smurto mastą.
„Tai (red. lyties apibrėžimas) buvo apie tai, kiek konvencija turėtų būti sutelkta prieš smurtą būtent prieš moteris ar taikymo sritis būtų išplėsta vyrams ir berniukams“, – sakė J.Nelles, dabar vadovaujanti Europos Tarybos pastangoms, kad šalys integruotų begales ginčų sukėlusį tekstą.
J.Nelles teigė, kad dokumente turėjo būti apibrėžta lytis, nes juo bandyta spręsti smurtą dėl lyties. Žodis tekste panaudotas 25 kartus ir apibrėžiamas kaip „socialiai sukonstruotas vaidmuo, elgesys, veikla ir atributai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams.“
„Lytis yra pripažinimas, kad visuomenė mus priskiria tam tikriems vaidmenims, elgesiui ir veiklai, kuri laikoma tinkama moterims ir vyrams“, – sakė J.Nelles ir pažymėjo, kad „daugelis“ šių vaidmenų „prisideda prie smurto.“
J.Nelles prisipažino nustebusi dėl dabartinio pasipiktinimo Rytų Europoje, teigdama, kad juos paskatino „socialiniai judėjimai, konservatoriškų idėjų grupės [ir] religiniai ekstremistai, kurių vizijoje nėra moterų teisių.“
Iš tiesų, ši konvencija buvo išplėsta dezinformacijos kampanijose ir naudojama kaip populistinė propaganda. Dabar opozicija auga visoje Rytų Europoje.
ES neratifikavo teksto bendrai, nes šešios pasirašiusios šalys dokumento nepriskyrė prie teisiškai privalomų.
Lenkija ratifikavo tekstą 2015 m., tačiau dabar valdančioji konservatorių partija „Teisė ir Teisingumas“ stipriai abejoja jo turiniu.
Partijos lyderiai, kaip ir kiti, užkliuvo už dokumente vartojamo žodžio „lytis“. Praėjusį mėnesį Lenkijos parlamento žemieji rūmai nubalsavo dėl įstatymo projekto „Taip šeimai, ne lyčiai“ pateikimo parlamento komitetams nagrinėti.
Vengrijoje parlamentas atsisakė ratifikuoti Stambulo konvenciją 2020 m., kai Viktoro Orbano vyriausybė apibūdino konvenciją kaip „destruktyvių lyčių ideologijų“ ir „neteisėtos migracijos“ skatinimą, rašoma naujienų pranešimuose.
Bulgarijoje konstitucinis teismas 2018 m. pripažino konvenciją prieštaraujančia Konstitucijai. Slovakijoje įstatymų leidėjai 2019 m. balsavo prieš konvencijos ratifikavimą.
Tačiau Turkija į save atkreipė didžiausią dėmesį per pastarąsias savaites, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas prezidento dekretu pasitraukė iš konvencijos.
„Stambulo konvenciją, iš pradžių skirtą moterų teisėms skatinti, užgrobė grupė žmonių, bandančių normalizuoti homoseksualumą – o tai nesuderinama su Turkijos socialinėmis ir šeimos vertybėmis“, – priežastis kodėl pasitraukta iš konvencijos įvardijo prezidento atstovai spaudai.
Šis klausimas buvo svarbus ES lyderiams, kai jie praeitą savaitę vyko į Turkiją aptarti migracijos ir muitų sąjungos. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasinaudojo proga išsakyti kritiką R.T.Erdoganui dėl jo sprendimo.
„Aš esu giliai susirūpinusi dėl to, kad Turkija pasitraukė iš Stambulo konvencijos, – spaudos konferencijoje po jos susitikimo su Turkijos lyderiu žurnalistams sakė U.von der Leyen. – Tai yra moterų ir vaikų apsauga nuo smurto.“
U.von der Leyen komentaras atspindėjo didėjančias baimes Briuselyje ir Europos Tarybos būstinėje Strasbūre, kad kiti skeptikai galėtų pasekti Turkijos pavyzdžiu ir visiškai pasitraukti iš Stambulo konvencijos, taip dar labiau apsunkindami ES pastangas ratifikuoti konvenciją viso bloko vardu, kas jau dabar atrodo kaip sunkiai įgyvendinama užduotis.
Europos Tarybos pareigūnai ir lyčių lygybės ekspertai teigia, kad Stambulo konvencija neturi nieko bendra su homoseksualumu. Jie pastebi, kad daugelyje šalių šis dokumentas buvo pavyzdys siekiant geriau apibrėžti smurtą dėl lyties, padidinti finansavimą aukoms paremti ir įsteigti pagalbos linijas bei prieglaudas. Tokios pastangos buvo ypač svarbios pandemijos metu, kai smurtas šeimoje išaugo.
Vis dėlto ES kuria alternatyvius planus, suvokdama, kad tikriausiai niekada negalės ratifikuoti Stambulo konvencijos visos bendrijos vardu.
Neseniai Europos Komisija paskelbė, kad iki metų pabaigos pateiks naują teisėkūros pasiūlymą dėl kovos su smurtu dėl lyties. Tada ES galėtų kvalifikuota balsų dauguma priimti naują teisiškai įpareigojantį tekstą, vengdama vieningo šalių patvirtinimo poreikio.
„Dabartinis nepagrįstas išpuolis prieš konvenciją kelia pavojų moterų ir aukų gyvybei, – „Politico“ dienraščiui tikino ES lygybės komisarė Helena Dalli. – Vietoj to mes turime dvigubai sumažinti smurtą ir užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų geriausius teisės aktus, skirtus kovoti su šia smurto forma.“
Parengta pagal „Politico“ inf.
