Daugiau nei milijardą gyventojų turinčioje šalyje COVID-19 viską šluoja lyg cunamis: košmarą iš arti mato ir lietuviai

Kasdien maždaug po 400 tūkst. naujų koronaviruso atvejų ir po 4 tūkst. mirčių nuo šios infekcijos. Tokie skaičiai fiksuojami pandemijos pragaru virtusioje Indijoje. Pasakodamas apie situaciją Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius sunkiai rinko žodžius.

COVID-19 situacija Indijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
COVID-19 situacija Indijoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
 Julius Pranevičius.<br> LR ambasados Indijoje nuotr.
 Julius Pranevičius.<br> LR ambasados Indijoje nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

2021-05-09 22:11, atnaujinta 2021-05-09 22:13

Praėjusiais metais atrodė, kad Indija neblogai priešinasi pandemijai. Tačiau per pastaruosius kelis mėnesius situacija taip pasikeitė, kad šalis jau liepsnoja kaip didelis laužas. Kas atsitiko, kad Indija virto karščiausiu ir pavojingiausiu pasaulio tašku?

„Šiemet kovą–balandį daug pasaulio ekspertų įspėjo, kad Indija – ta šalis, kurioje virusas, sėjantis COVID-19 ligą, gali išplisti nepaprastai plačiai. Tam įtakos pirmiausia turi itin didelė žmonių koncentracija, o socialinė distancija iš esmės neegzistuoja.

Pernai pavasarį, kai buvo įvestas gana griežtas karantinas, situacija buvo valdoma iš tikrųjų neblogai. Tačiau ta sėkmė ir išprovokavo atsipalaidavimą.

Netruko pasklisti vertinimai, esą susirgimų ne tiek daug, nes galėjo susiformuoti vadinamasis kolektyvinis imunitetas.

Be to, pandemijos pradžioje kai kas aiškino, kad COVID-19 suserga tik vyresni žmonės, o kadangi Indijoje daugiau nei pusė gyventojų dar nėra sulaukę 25 metų, esą nereikia per daug nerimauti.

Todėl sausio mėnesį gyvenimas grįžo į įprastas vėžes. Iki balandžio vyko kultūros, politikos renginiai, religinės apeigos. Tačiau dabar matome labai liūdnas to atsipalaidavimo pasekmes“, – pasakojo 44 metų ambasadorius J.Pranevičius.

– Kodėl pastaroji pandemijos banga tokia stipri?

– Indija šiuo metu labiausiai kenčia nuo mutavusio – vadinamojo dvigubo indiškojo viruso. Jis ne tik plinta milžinišku greičiu, bet ir nebesirenka pacientų pagal amžių. Serga ir visai jauni žmonės.

– Kokie yra Indijos valdžios ir žmonių santykiai? Ar žmonės nuo pat pandemijos pradžios pasitikėjo valdžios rekomendacijomis, suteikiama informacija, ar paisė įvestos naujos gyvenimo tvarkos?

– Vienareikšmiškai atsakyti būtu sunku. Pirmojo karantino metu buvo visko. Iš pradžių tikrai buvo jaučiamas žmonių ryžtas paisyti visų saugumo priemonių.

Išeiti į gatvę be kaukės atrodė blogas tonas. Tiesa, policija gana griežtais metodais tramdė tuos žmones, kurie nepaisė draudimo judėti. Už tai, pavyzdžiui, įvairiais būdais migruojantys tarp didmiesčių ir provincijos darbininkai paragaudavo net policininkų lazdų.

– Kaip jums, kaip diplomatui, atrodo, kodėl Indiją, antrąją po Kinijos pagal žmonių skaičių pasaulio šalį, pasaulio galingieji paliko nuošalyje? Ar esant tokiai tragiškai pandemijos situacijai pati Indija galbūt aplaidžiai elgėsi, ar galingosios šalys tiesiog paiso savų interesų ir nesigilina, kodėl Indija dabar dūsta be deguonies, be vakcinų, vaistų?

– Teisingi klausimai. Dabar visi laužo galvą ir ieško atsakymų, kodėl taip atsitiko. Greičiausiai ir Indija, ir išsivysčiusios pasaulio šalys manė, kad jei pavyko neblogai susitvarkyti pirmosios pandemijos bangos metu, nebus itin baisūs ir nauji iššūkiai.

Šiuo metu jau akivaizdu, kad per tuos metus buvo būtina ruoštis esamai situacijai. Pasirūpinti kad ir deguonies gamyba, jo atsargomis.

Bet, mano galva, vis tiek svarbiausia aplinkybė, lėmusi dabartinį pandemijos cunamį, yra nepaprastai didelis šalies gyventojų skaičius.

Juk Naujajame Delyje ar Mumbajuje yra net po dvidešimt milijonų gyventojų. Todėl ta liga plinta kaip ugnis, vejama smarkaus vėjo.

– Teko matyti vaizdus, kaip deguonį žmonės iš didelių balionų gaudo tiesiog gatvėse.

– Bent jau Delyje judėjimas yra smarkiai ribojamas, todėl panašių vaizdų nematyti.

Bet ligoninėse situacija iš tikrųjų nepaprastai sudėtinga.

Laisvų lovų tiesiog nebėra. Žmonės imasi įvairių iniciatyvų ligonius suguldyti šventyklose ir bent jau ten, kol rasis vietų ligoninėse, kurį laiką duoti deguonies.

Žmonės net skolina vieni kitiems deguonies balionus.

– Juodoji rinka, ko gero, klesti?

– Taip, tokiomis ekstremaliomis situacijomis naudojasi ir įvairūs vertelgos. Bet jau pranešama, kad iškelta ne viena baudžiamoji byla ir deguonies, ir vaistų perpardavinėtojams.

– Jūs ne pirmus metus dirbate Indijoje, todėl greičiausiai teko susipažinti, kaip veikia Indijos sveikatos apsaugos sistema. Koks jos lygis, lyginant su Lietuva arba kitomis pasaulio šalimis?

– Ji tikrai kitokia nei Europoje ar Amerikoje. Didžiuosiuose miestuose gana gerai įrengtos ir didelės viešosios ligoninės, ir privačios klinikos. Nepaisant to, prieš savaitę buvo paskelbti duomenys, kad iki pandemijos Indija pagal lovų skaičių ligoninėse tūkstančiui žmonių pasaulyje buvo 160 ar 170 vietoje. Vadinasi, jų ir ramiais laikais nebuvo pakankamai.

Bet nesutikčiau su vertinimais, kad Indijos sveikatos apsaugos sistema ir iki pandemijos veikė prastai. Iš tiesų yra nemažai aukštos kvalifikacijos medikų, mokslus baigusių JAV arba Europoje. Nėra visiškai juoda ar balta. Bet, žinoma, tokiam skaičiui gyventojų ir gydytojų, ir vietų ligoninėse stinga.

– Kas lėmė, kad iki šiol Indijoje paskiepyta nedaug žmonių? Ar labai stinga vakcinų, ar prie to prisideda ir antivakserių protestai?

– Vadinamieji antivakseriai Indijoje nėra tokie aktyvūs kaip Europoje ar Amerikoje.

Bendras visuomenės nusiteikimas skiepytis yra tikrai pozityvus.

Indijoje pagaminama du trečdaliai visų pasaulio vakcinų rūšių ir indai dėl gyvenimo bei klimato sąlygų įpratę skiepytis įvairiomis vakcinomis.

Skiepijimo kriterijai čia panašūs į tuos, kuriais vadovaujamasi visame pasaulyje. Nuo balandžio 1-osios buvo pradėti skiepyti žmonės, sulaukę 45 metų. Dabar jau vakcinoms registruotis gali vyresni nei 18 metų žmonės. Bet, žinoma, jiems tenka eilėse laukti po kelias dienas.

Neabejotinai daug ką stebina, kad Indijai stinga vakcinų, nes juk ji dar neseniai jas dovanojo kitoms pasaulio šalims, be to, juk čia pagaminama didžioji dalis vakcinų nuo COVID-19. Kai situacija iš esmės pasikeitė, Indija vakcinų eksportą sustabdė visiškai.

– Pagal indų tradicijas mirę žmonės yra deginami. Kur dabar šie ritualai atliekami, kai taip padidėjęs mirštamumas? Negi kur papuolė?

– Žmonėms deginti skirtos specialios vietos atvirame ore, ne krematoriumuose. Palaikų pelenai pagal tradicijas išbarstomi upėje. Bet tai nevyksta chaotiškai.

Religingiems žmonėms didžiausia garbė – mirti prie Gangos upės, kad jų pelenai būtų paleisti šios šventa laikomos upės vandenimis. Tokių tradicijų laikomasi per amžius. Nepasikeitė jos ir per pandemiją.

Oro užterštumą dėl padažnėjusio palaikų kremavimo atviroje erdvėje kompensuoja tai, kad neveikia pramonės įmonės ir labai sumažėjęs automobilių eismas.

– Kiek šiuo metu Indijoje gyvena lietuvių?

– Tų, kurie yra užsiregistravę mūsų ambasadoje ir nuolat palaiko ryšį, pažįstame apie trisdešimt.

– Ar niekam iš jų neteko ieškoti deguonies baliono?

– Niekas nuo to neapsaugotas. Turime žinių, kad ir lietuviai sirgo, ir deguonies balionų ieškojo.

Mūsų ambasada dirba nuotoliniu būdu, bet kasdien budi vienas arba du žmonės.

Nuolat bendraujame ir keičiamės informacija dėl pandemijos su kitų šalių diplomatais. Neretai tenka sužinoti ir liūdnų žinių – jau yra ir sunkiai sirgusių, ir mirusių diplomatų.

Todėl puikiai suprantame, kad ta baisi liga – visai šalia.

Vėl bandoma įvesti griežtą karantiną

„Indiją, į kurią prieš 5 metus atvykau ištekėjusi už šios šalies piliečio, jau laikau sava. Tai, kas vyksta dėl koronaviruso, iš tiesų primena viską nuo žemės paviršiaus šluojantį cunamį. Tačiau Indija – labai didelė šalis, todėl situacija įvairiuose regionuose skiriasi.

Prieš dešimt dienų buvo toks kritinis laikas, kad Mumbajuje, kur gyvename su vyru, nė vienoje ligoninėje tiesiog neįmanoma buvo rasti tuščių lovų ligoniams. Dabar jau kiek lengviau, bet visi privalo laikytis visuotinio karantino reikalavimų. Iš namų galima išeiti tik dėl sveikatos problemų arba į maisto parduotuves ar bankus.

Didieji prekybos centrai dirba tik nuo 7 iki 11 valandos ryto. Kitu paros laiku galima nusipirkti tik gatvėse parduodamų daržovių. Šiuo metu maisto prekių stygiaus parduotuvėse nėra, tačiau pernai panašiu laiku per karantiną jų lentynos būdavo faktiškai tuščios.

Mumbajaus gatvėse kasdien patruliuoja gausios policijos pajėgos. Pamatę žmogų policininkai tuoj pat klausia, kur jis gyvena ir kokiu tikslu išėjęs iš namų. Jei kyla įtarimų, kad kas nors per toli nuėjo daržovių nusipirkti, tuoj pat skiriama bauda. Lietuvių supratimu 7 eurų (500 rupijų) bauda būtų vieni niekai, bet Indijoje žmonėms, gaunantiems itin mažus atlyginimus, tai milžiniški pinigai. Yra atvejų, kai skiriama net 13 eurų baudos.

Kad šiuo metu labai šoktelėjo susirgimų skaičius, įtakos turėjo ne tik kurį laiką atlaisvėjusios gyvenimo sąlygos, bet ir kai kuriose valstijose vykę rinkimai. Jie buvo surengti ir tankiausiai apgyvendintoje, net 200 mln. gyventojų turinčioje Utar Pradešo valstijoje. Be to, neseniai vyko daugiausia žmonių pasaulyje sutraukiantis visos Indijos piligriminis renginys, organizuojamas keturis kartus per dvylika metų.

Manoma, kad jame dalyvavo apie 20 mln. žmonių. Tais atvejais, kai reikalai susiję su religija, indai nieko nebijo ir nieko nepaiso, nes Dievas – aukščiau už viską.

Todėl to renginio metu buvo visai nesvarbu laikytis saugaus atstumo ar užsidėti kaukes,“ – pasakojo Indijoje gyvenanti 30-metė lietuvė Vilma Jurevičiūtė.

Lietuviai sukūrė vaistus nuo koronaviruso

Vilniuje įsikūrusi įmonė „Northway Biotech“ šią savaitę pranešė sukūrusi vaistus nuo koronaviruso. Medikamentas sukurtas bendradarbiaujant su šveicarais ir išsiųstas į Šveicariją klinikinių tyrimų.

Ar šis vaistas veiksmingas, turėtų paaiškėti dar šiemet, o laukdama tyrimų rezultatų bendrovė pradėjo kurti dar vieną vaistą nuo COVID-19. Lietuvos laboratorijoje sukurtas vaistas nuo COVID-19 gali tapti pirmasis pasaulyje.

Vakar pranešta apie 1244 naujus COVID-19 atvejus Lietuvoje, nuo šios infekcinės ligos mirė 15 žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerija šią savaitę pristatė vakcinavimo nuo koronaviruso planą. Nuo gegužės 10 dienos planuojama visoje šalyje leisti skiepytis 55-erių ir vyresniems gyventojams, nuo gegužės 17-osios – 45-erių ir vyresniems, nuo gegužės 24-osios – 35-erių ir vyresniems asmenims.

Nuo gegužės 31-osios bus pradėti skiepyti visi norintys vyresni nei šešiolikos metų gyventojai.

Norėdamos paspartinti šį procesą kai kurios savivaldybės skiepytis visiems norintiems leido jau šią savaitę. Taip norima išnaudoti „AstraZeneca“ vakcinos, kurios vengia prioritetinių grupių atstovai, likučius.

Tačiau skiepyti jaunesnius gyventojus paskubėjusios savivaldybės sulaukė premjerės I.Šimonytės kritikos. Kaip pavyzdį premjerė pateikė Pakruojo savivaldybę, kuri visus jau kviečia skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, bet yra paskutiniame dešimtuke pagal senjorų skiepijimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.