Italijos gyventojus išvargino apribojimai. Mažmenininkai kenčia, nes žlunga vartojimas, svečių namai ir viešbučiai kovoja dėl išlikimo. Praėjusiais metais dėl pandemijos šalyje darbą nutraukė 240 tūkst. bendrovių.
Esant tokiai padėčiai daugeliui išlikusių įmonių reikia to, ko iš bankų lengvai negausi ir ką savo sąlygomis mielai suteikia mafija, – grynųjų.
Visi keliai veda į sostinę
Gastronomijos sektoriaus apyvarta dėl koronaviruso smuko 34 mlrd. eurų, o restoranai ir barai jau seniai yra viena svarbiausių investavimo krypčių mafijai – ji kontroliuoja tūkstančius kavinių, picerijų, restoranų.
Bet nusikaltėlių verslo interesai nukreipti ir kitur. Šiais metais iš Europos Sąjungos kovos su koronavirusu fondo pirmieji milijardai sruvena į infrastruktūros, aplinkosaugos, skaitmenizacijos projektus.
Todėl milijonų vertės užsakymų gali siekti ir bendrovės iš kriminalinės aplinkos.
Su organizuotu nusikalstamumu kovojančio Antimafijos tyrimų direktorato („Direzione Investigativa Antimafia“) teigimu, pandemija suteikia istorinę galimybę mafijos klanams.
Jie turi progą smarkiai plėstis ir gauti pelno, o tai buvo įmanoma tik pokario laikais.
Mafija tikslingai veržiasi į tas erdves, kurias jai perleidžia dėl pandemijos susilpnėjusi valstybė.
Kai bendrovės pristinga lėšų, žmonės neranda darbo, atsiveria puikios verslo sąlygos nusikalstamoms grupuotėms „Cosa Nostra“, „’Ndrangheta“ ir „Comorra“.
Šios trys organizacijos susikūrė Sicilijos, Kalabrijos ir Kampanijos srityse. Bet COVID-19 atveria galimybių visoje šalyje. Ir mafijos bosai žino seną priežodį: „Visi keliai veda į Romą.“
Finansiniai nusikalstamų grupuočių ištekliai – milžiniški. Vien „’Ndrangheta“ metinės veiklos apyvarta, kaip teigia tyrėjai, siekia 50 mlrd. eurų.
Vietoj kraujo – lankstumas
Romoje mafijai pirmiausia rūpi verslas. Kruvinų pasikėsinimų, kuriais klanai kadaise terorizavo Neapolį ir Palermą, Italijos sostinėje atsisakyta. Čia nusikalstamos grupuotės diskretiškai veikia pogrindyje ir tyliai skverbiasi į gyvybines miesto arterijas.
Istorinis Romos centras tarp Koliziejaus ir Vatikano mafijai yra puiki teritorija pinigams plauti ir įsilieti į sunkiai pastebimus verslus, kuriems būtinai reikia naujų investuotojų.
Italijos sostinėje veikia „kriminalinė laboratorija“, kuri yra išskirtinė šalies mastu, teigia Antimafijos tyrimų direktoratas.
Kadangi Roma tokia didelė, visiems pakanka galimybių užsidirbti be nuostolingų nusikalstamų gaujų karų.
„Cosa Nostra“, „’Ndrangheta“ ir „Comorra“ bosai stengiasi sutarti su Romos klanais, tokių šeimų kaip Casamonica, Senese ar Spada sąjungomis.
Bando užkirsti kelią
Italijos vidaus reikalų ministerijos Mafijos verslų stebėsenos ir analizės centrui vadovauja žilaplaukis, didelę patirtį turintis 61 metų Vittorio Rizzi.
Norintys pasikalbėti su policijos prefektu ilgo koridoriaus gale atsiduria prie šarvuotų durų. Jos atsidaro tiktai surinkus kodą, kurį žino nedaugelis žmonių.
„Mafija tokia pat pavojinga kaip koronavirusas“, – sako V.Rizzi.
Čia renkama informacija iš visų Italijos policijos padalinių siekiant suprasti, kaip pandemijos metu nusikaltėlių organizacijos keičia savo verslo modelį.
Tyrėjų darbo sritis – nuo medikamentų klastočių iki logistikos įmonių tinklo kontrolės.
„Turime nedelsdami imtis priemonių, kad mafijos struktūros dabar ir ateityje nebesiskverbtų į šalies ekonomiką“, – sako V.Rizzi.
Didžiausią riziką kelia krizė dėl daugelio Italijos įmonių nemokumo. Bendrovės, kurios negali arba tik didžiulėmis pastangomis pajėgia padengti kreditus, lengvai tampa mafijos taikiniu.
Pasiūlė brangią paskolą
Su klanais susidūrė ir Massimiliano Pugi. Jis du dešimtmečius turėjo restoraną prie Viduržemio jūros esančioje Romos miesto dalyje Ostijoje, garsėjančioje kaip mafijos citadelė.
M.Pugi sako, kad mafiozai jį visada palikdavo ramybėje.
Bet vieną praėjusios vasaros popietę M.Pugi negreit pamirš. Jis buvo savo restoranėlyje, šeimos įmonėje, kur paprastai kiekvieną vakarą užsukdavo daug svečių, kol verslo neapkramtė pandemija.
„Buvo 15 valanda, kaip tik laukiau tiekėjo, kai įėjo du vyrai.
Jie buvo labai mandagūs, išpuoselėtos išvaizdos, gerai apsirengę“, – pasakoja M.Pugi.
Vyrai prisistatė Carlo ir Matteo. Pagyrę restoraną perėjo prie kalbos apie ekonominius sunkumus pandemijos metu.
M.Pugi jiems papasakojo, kad bankai nenorėję suteikti kredito.
Carlo ir Matteo pasiūlė restorano savininkui daugiau nei 10 tūkst. eurų paskolą už mėnesines 30 proc. palūkanas.
Jeigu M.Pugi nepajėgtų grąžinti šios sumos per metus, tai nėra problema, sakė iš pažiūros 40-mečiai vyrai. Tuomet jie taptų verslo partneriais.
M.Pugi atsisakė. Bet iki šiol apgailestauja, kad jo reakcija nebuvo ryžtingesnė: kitais laikais būtų atėjūnus išspyręs.
Vis dėlto pandemija susilpnino M.Pugi ir daugelį kitų restoranų, kavinių, picerijų savininkų.
„Netiesa, kad iš krizės išbrisime sustiprėję. Pirmiausia reikia žiūrėti, ar apskritai atsilaikysime“, – sako M.Pugi.
Smaugia lupikautojai
Lupikiškos palūkanos Romoje – senas ir plačiai paplitęs fenomenas. Romos dialektu tokie kreditų davėjai kaip Carlo ir Matteo vadinami „cravattari“, – „kaklaraiščių pardavėjais“, nes aukštomis palūkanomis smaugia savo klientus.
Iki koronaviruso krizės jie laukė, kada nusivylę verslininkai patys pas juos ateis. Dabar jie tikslingai gaudo klientus, o paklausa – milžiniška.
Didžiausia Italijos mažmenininkų asociacija, apklaususi daugiau nei 700 tūkst. mažų įvairių sričių bendrovių, gavo bauginantį rezultatą.
30 proc. apklaustųjų per karantiną jau turėjo pokalbių lupikiškų palūkanų tema su abejotinais kreditų davėjais.
Vienintelis būdas išvengti „cravattari“ kilpos – kreiptis į policiją. Tik tam beveik niekas nesiryžta.
Pavardės nurodyti nenorėjęs Romos verslininkas pasakojo, kad sulaukė grasinimų, buvo įžeidinėjamas, mušamas ir persekiojamas, kai pinigų davėjams nebeišgalėjo mokėti lupikiškų palūkanų.
Jo verslas ne vienus metus susidūrė su sunkumais, todėl finansuotojams iš nusikalstamo pasaulio teko sumokėti apie 400 tūkst. eurų.
„Kuo labiau vėlavau mokėti, tuo aukščiau kilo palūkanos“, – tvirtina Romos verslininkas.
Merei grėsė pavojus
Prie nusikaltėlių, kurie siekia naudos iš padėties dėl COVID-19, priklauso Casamonicos klanas, įsikūręs miesto pietryčiuose.
Šie žmonės savo turtų niekada neslėpė. Priešingai – jų prabangios vilos ir „Rolls-Royce“ Italijos sostinėje tokie pat legendiniai kaip buvusio klano vadovo Vittorio kapavietė.
Jo karstas 2015-ųjų rugpjūtį buvo vežamas per miestą juodos ir auksinės spalvų, šešių arklių traukiamu katafalku. Sraigtasparnis ant gedinčiųjų barstė raudonų rožių lapus, o pučiamųjų orkestras grojo pagrindinę legendinio filmo apie mafiją „Krikštatėvis“ melodiją. „Romos karalius“ – taip buvo parašyta ant didelių plakatų, kurie puošė bažnyčią.
Klanas daugelį metų galėjo daryti įtaką Italijos sostinėje.
Bet praėjusių metų spalio 21-ąją 7 val. ryto 100 pareigūnų sugužėjo į kvartalą, kuriame gyveno Casamonicos šeimos.
Atriedėjo ir buldozeriai – sugriauti nelegaliai įrengtų namų ir plaukimo baseinų.
Šį žingsnį palankiai vertino Romos gyventojai ir sostinės merė Virginia Raggi, panašias akcijas rengusi ir anksčiau.
„Casamonica planavo pasikėsinimą į mane ir mano šeimą“, – prisipažino merė po naujausio reido.
Pasinaudoja nusivylusiais
Pandemija atvėrė mafijai naujas įtakos erdves. O kaip dėl narkotikų prekybos, vieno pagrindinių verslų?
Valstybių sienų uždarymas ir griežtos sąlygos visame pasaulyje suardė logistikos tinklus. Judėjimo ribojimai, ištuštėjusios gatvės ir sustiprintas policijos patruliavimas narkotikų perpardavinėtojams anaiptol nėra idealios verslo sąlygos.
Tačiau klanai prisitaikė prie naujos padėties ir stengiasi, kad jų tarpusavio ryšiai patrauktų kuo mažiau dėmesio.
Dėl ko šiuo metu nusikalstamos grupuotės neturėtų nerimauti? Dėl darbuotojų stygiaus. Kadangi pandemija iš daugelio žmonių atėmė darbą, nusivylusiųjų netrūksta. Jie, pasiūlę savo paslaugas mafijai, stoja į policijos suimtų narkotikų perpardavinėtojų vietas.
Italija daugelį metų buvo liudininkė, kaip miestuose, pavyzdžiui, Palerme, mafija terorizavo viešąjį gyvenimą ir tuo pat metu siūlė piliečiams pagalbą ten, kur valstybė patyrė nesėkmę ar atsitraukė. Taip nusikaltėliai išplėtė savo valdžią ir pasididino turtą.
Žmonės ginasi patys
Vienas mafijos dar nepriglobtų Romos kvartalų – Čentočelė (Centocelle). Čia galėtų būti sprendžiama, kam ateityje priklausys lemiamas žodis – nusikaltėliams ar piliečiams.
Ilgą laiką mažai kas domėjosi šia į pietryčius nuo Romos centro nutolusia vietove. Tačiau nuo tada, kai nauja metro linija Čentočelę sujungė su centru, nekilnojamojo turto kainos čia kyla.
Šis kvartalas dar iki pandemijos buvo tapęs itin populiaria Italijos sostinės naktinio gyvenimo vieta. Tai pastebėjo ir tokie klanai kaip Casamonica ir Senese.
2019-aisiais du kartus degė knygynas „Pecora Elettrica“ – socialinis ir kultūrinis kvartalo centras. Vėliau ugnis įsiplieskė netoliese esančioje picerijoje ir bistro. Netrukus po pirmojo karantino, praėjusį birželį, ugnies neišvengė kūno rengybos studija.
Tačiau paskui įvyko netikėtas dalykas. Gyventojai įkūrė piliečių komitetus savo kvartalui ginti ir apleistoms vietoms atgaivinti, per pandemijos piką organizavo pagalbą maisto produktais neturtingiausiems kaimynams.
Pernai gruodžio 20-ąją, likus dienai iki naujų pandemijos ribojimų, kvartalo gyventojai susirinko Pjaca dei Mirti (Piazza dei Mirti) aikštėje su šūkiais „Nugalėkime baimę! Tegul gyvena mūsų kvartalas“. Taip žmonės pirmiausia norėjo parodyti, kad savo miesto dalies, knygynų, picerijų taip paprastai neperleis nusikalstamų klanų bosams.
