Dar 1968 metais Stanfordo universiteto biologai Paulas ir Anne Ehrlichai bestseleriu tapusioje savo knygoje „Populiacijos bomba“ prognozavo, kad milijonai gyventojų netrukus mirs iš bado, nes Žemėje pritrūks maisto.
Nuo tada baimės dėl neišvengiamos populiacijos katastrofos buvo minimos labai dažnai.
Tuo metu, kai Ehrlichai skelbė savo tamsias pranašystes, pasaulis išgyveno gyventojų skaičiaus augimo piką – apie 2 proc. kasmet. Planetos populiacija padidėjo nuo 3,5 mlrd. iki 7,67 mlrd. žmonių.
Gimstamumas sumažėjo
Bet augimas sulėtėjo, ir smarkiai. Plečiantis moterų teisėms ir galimybėms, didėjant kontracepcijos prieinamumui gimstamumas visame pasaulyje stringa.
Dabar daugelyje valstybių vienai moteriai tenka mažiau negu 2,1 vaiko – tai minimalus skaičius, reikalingas stabiliai populiacijai išlaikyti.
Smunkantis gimstamumo lygis kurį laiką buvo problema turtingiausiose pasaulio valstybėse, ypač Japonijoje ir Vokietijoje.
Praėjusiais metais Pietų Korėjoje gimstamumas sumažėjo iki 0,84 vaiko vienai moteriai – tai yra rekordiškai mažai, nepaisant didelių vyriausybės pastangų skatinti gimdymą.
Šioje šalyje nuo kitų metų kiekvienai vaiko besilaukiančiai porai bus skiriama 1500 eurų premija, neskaitant jau egzistuojančių išmokų vaikui.
Anglijoje ir Velse gimstamumas taip pat smarkiai krinta – nuo 1,9 vaiko vienai moteriai 2012 m. iki vos 1,65 vaiko 2019 metais.
Preliminarūs duomenys per 2020-uosius rodo, kad šiuo metu šis skaičius gali būti 1,6 – mažiausias rodiklis nuo Antrojo pasaulinio karo.
Dar didesnė problema yra Škotijoje, kur gimstamumas nuo 1,67 vaiko moteriai 2012 metais smuko iki 1,37 vaiko 2019 metais.
Vis dažniau ši tendencija pastebima ir vidutinių pajamų šalyse, įskaitant Tailandą ir Braziliją.
Irane 1,7 vaiko gimstamumas vienai moteriai sukėlė vyriausybės nerimą: paskelbta, kad valstybinės klinikos nebeteiks kontraceptinių priemonių ir nesiūlys vazektomijų.
Virsta aukštyn kojomis
Dėl pasaulio mastu mažėjančio gimstamumo lygio Jungtinės Tautos dabar mano, kad gyventojų skaičiaus augimas baigsis per kelis dešimtmečius ir paskui ims negrįžtamai slinkti žemyn.
Įtakingame žurnale „Lancet“ pernai paskelbtame tyrime buvo prognozuojama, kad planetos gyventojų skaičius pasieks aukščiausią tašką anksčiau, nei tikėtasi, – bus 9,73 mlrd. 2064 metais, o 2100 metais sumažės iki 8,79 mlrd. dėl ryškių ekonominių, socialinių, aplinkos ir geopolitinių padarinių visame pasaulyje.
Tyrėjai spėja, kad iki šio amžiaus pabaigos 23 šalių gyventojų skaičius sumažės labiau negu perpus, įskaitant Ispaniją, Italiją ir Ukrainą.
Kinija tik 2016-aisiais liovėsi laikytis prieštaringai vertinamos vieno vaiko porai politikos, pristabdžiusios populiacijos augimą. Bet ten šiame amžiuje gyventojų vis tiek turėtų smarkiai sumažėti – maždaug 48 proc. iki 2100 metų.
Darosi vis aiškiau, kad žvelgiame į ateitį, kuri gerokai skiriasi nuo tos, kokios tikėjomės.
Ryškėja kitokio pobūdžio krizė, nes senstanti visuomenė pasmerkia besitraukiančias valstybių ekonomikas dar didesniam stresui.
Japonijos pavyzdys
O kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas atrodo konkrečiose vietose?
Japonijos – šalies, kur ši tendencija fiksuojama daugiau kaip dešimtmetį – patirtis gali suteikti tam tikrą įžvalgą.
Ten jau dabar per mažai žmonių visiems namams užpildyti – kas aštuntas stovi tuščias.
Dažniausiai kaimo vietovėse esantys šie namai vaiduokliai greitai sunyksta, kraštovaizdyje atrodo klaikiai ir taip greitina nuosmukį savo kaimynystėje.
Daugelis tokių būstų liko tušti po jų savininkų mirties: paveldėti mieste gyvenančių giminaičių namai lieka nereikalingi ir neprižiūrimi.
Kai kurie Japonijos miestai ėmėsi kraštutinių priemonių pritraukti naujų gyventojų – siūlė subsidijuoti remonto išlaidas ar net dovanoti būstus jaunoms šeimoms.
Tačiau skaičiuojama, kad artėjant 2049 metams šalies populiacija sumažės nuo 127 mln. iki 100 mln., tad namų vaiduoklių neišvengiamai daugės ir jau 2033 metais jie gali sudaryti trečdalį viso Japonijos būstų fondo.
Provincijoje mažėjant gyventojų į apleistus laukus ir sodus sugrįžta laukinė gamta. Pastaraisiais metais vis dažniau pastebima juodųjų Azijos lokių, nes jie minta nenuskintais riešutais ir vaisiais.
Palieka savo namus
Prognozuojama, kad Europos Sąjungos teritorijoje iki 2030-ųjų apleistos vietovės dydžiu prilygs Italijai.
Ispanija patenka tarp tų Europos valstybių, kurios, spėjama, iki 2100 metų praras pusę savo populiacijos. Jau dabar nuosmukis juntamas apie 75 proc. Ispanijos savivaldybių.
Vaizdingoji Galisija bei Kastilija ir Leonas yra vieni labiausiai nukentėjusių regionų, nes ištisos gyvenvietės pamažu neteko žmonių. Kalvose dabar išsibarstę tūkstančiai kaimų vaiduoklių.
Nekilnojamojo turto agentūrą valdantis britų emigrantas Markas Adkinsonas sakė, kad vien Galisijoje yra daugiau nei tūkstantis nykstančių gyvenviečių.
Jo darbuotojas nuolat keliauja, palikdamas laiškus apleistuose namuose, – taip tikimasi surasti jų savininkus ir grąžinti būstus į rinką.
„Aš čia esu 43 metus, – sakė M.Adkinsonas. – Viskas pasikeitė. Jaunimas paliko kaimus, o jų tėvai sensta ir keliasi arčiau ligoninių. Juk nenorite likti įstrigęs kalvose, kai nebegalite vairuoti.“
Kaip ir Japonijoje, gamta čia irgi atsikovoja savo teritorijas.
Pasak Madrido Alkalos universiteto ekologijos profesoriaus Jose Benayaso, nuo 1900 metų Ispanijos miškų plotas patrigubėjo – vietoj buvusių 8 proc. šalies teritorijos užima 25 proc., nes žemė nedirbama: „Mažėjant populiacijai ši tendencija nesikeis, nes reikės pamaitinti mažiau žmonių.“
Miškingumas pastaraisiais metais labiausiai didėja Prancūzijoje, Italijoje ir Rumunijoje, o ištisų regionų tuštėjimas lemia, kad Europoje daugėja didelių plėšrūnų – lūšių, rudųjų lokių, vilkų.
Ispanijoje Iberijos vilkų skaičius nuo 400 pašoko iki daugiau nei 2000. Daug jų yra aplink Galisijos kaimus vaiduoklius, kur plėšrūnai medžioja šernus ir stirnas, – pastarųjų dabar taip pat yra gerokai daugiau.
Todėl ateities pasaulio vizija tampa tokia: gyventojų skaičius mažėja ir jie vis tankiau spaudžiasi į miestus, o už pastarųjų ribų klaidžioja laukiniai žvėrys.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
