R. Pratasevičius kaltinamas prisidėjus prie konflikto Rytų Ukrainoje: ar ten tikrai jis? Teisingas atsakymas A. Lukašenkai gali būti nesvarbus

Ramano Pratasevičiaus gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė greit ir netikėtai.

 R.Pratasevičius kaltinamas kovojus Rytų Ukrainoje.<br> Lrytas.lt koliažas.
 R.Pratasevičius kaltinamas kovojus Rytų Ukrainoje.<br> Lrytas.lt koliažas.
 R.Pratasevičius kaltinamas kovojus Rytų Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 R.Pratasevičius kaltinamas kovojus Rytų Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 R.Pratasevičius kaltinamas kovojus Rytų Ukrainoje.<br> Twitter nuotr.
 R.Pratasevičius kaltinamas kovojus Rytų Ukrainoje.<br> Twitter nuotr.
 R.Pratasevičius kaltinamas kovojus Rytų Ukrainoje.<br> Twitter nuotr.
 R.Pratasevičius kaltinamas kovojus Rytų Ukrainoje.<br> Twitter nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 10, 2021, 9:48 PM, atnaujinta Jun 11, 2021, 5:01 PM

Gegužės 23 d., praėjus keliems mėnesiams po to, kai jis išvyko iš Baltarusijos, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo dėl kaltinimų protestų kurstymu, kuriuos, pasak jo, sufabrikavo Aliaksandro Lukašenkos vyriausybė, žurnalistas ir tinklaraštininkas buvo suimtas kartu su savo mergina Sofija Sapega.

Jų „Ryanair“ skrydis iš Atėnų į Vilnių buvo nukreiptas į Minską dėl, kaip manoma, suklastoto grasinimo susprogdinti bombą.

Teisių gynimo grupės, Vakarų šalių vyriausybės ir A.Lukašenkai oponuojantys baltarusiai su siaubu stebėjo tolesnį įvykių eigą: R.Pratasevičius su žymėmis ant veido ir riešų kalbėjo, kaip manoma, priverstinai prisipažindamas ir gyrė A.Lukašenką.

Oficialiai valdžios institucijos teigia, kad R.Pratasevičiui pareikšti kaltinimai prisidėjus prie pilietinių neramumų, už kuriuos gresia iki 15 metų kalėjimo.

Neoficialiai Baltarusijos valstybinė žiniasklaida ir kiti šaltiniai jį kaltina kovojus kare Rytų Ukrainoje su batalionu „Azov“ – nacionalistine neonacistinių šaknų turinčia jėga, kuri atliko svarbų vaidmenį konflikte, įsiplieskusiame 2014 m. Kremliaus remiamiems separatistams užgrobus dalį Donbaso.

Tačiau ar tikrai ten buvo jis?

Atsakymas gali būti nesvarbus A.Lukašenkai, kuris pasinaudojo šiais teiginiais, kad padidintų spaudimą R.Pratasevičiui. Tai nėra svarbu ir Kremliui, kuris palaikė represijas kaimynystėje ir kuriam gali būti naudinga informacija, galinti diskredituoti įkalintą žurnalistą ir paskatinti Maskvos naratyvus apie įvykius Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Šiuo metu nėra galutinių įrodymų, kad R.Pratasevičius kovojo Rytų Ukrainoje, kur tebesitęsia konfliktas, per kurį žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Pats R.Pratasevičius šiuos kaltinimus neigia. 2020 m. jis sakė, kad karo pradžioje metus praleido Donbase ir ten buvo sužeistas, tačiau pabrėžė, kad jis atliko žurnalisto, o ne kovotojo darbą.

Vienas iš „Azov“ vadų taip pat neigė, kad R.Pratasevičius kovojo jų gretose, o kitas bataliono narys sakė, kad jis ten buvo kaip fotožurnalistas. Jo tėvai irgi teigia, kad jų sūnus nebuvo kovotojas.

Tačiau socialinėje žiniasklaidoje paplitusios nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose, atrodo, matyti į R.Pratasevičių panašus asmuo su karine apranga ir ekipuote. Tai pakurstė spėliones dėl jo tikrojo vaidmens.

Rusija, reaguodama į Euromaidano protestus, per kuriuos 2014 m. vasario mėn. iš valdžios buvo nušalintas Maskvai palankus Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, perėmė Ukrainos Krymo regiono kontrolę ir kurstė separatizmą kai kuriose šalies dalyse.

2014 m. balandžio mėn. Donbase prasidėjo karas tarp Ukrainos pajėgų ir separatistų, o R.Pratasevičius ten iškeliavo kiek vėliau tais pačiais metais.

2020 m. rugsėjį R.Pratasevičius populiariam rusų „YouTube“ kūėjui Jurijui Dudui papasakojo, kad metus praleido Donbase, kur kaip laisvai samdomas operatorius filmavo konfliktą. Jis sakė, kad buvo sužeistas fronte, bet ne kaip kovotojas.

„Jokiuose mūšiuose nedalyvavau. Nemėčiau Molotovo [kokteilių], akmenų ar dar ko nors. Visada laikiausi atokiau“, – sakė jis.

Nuotraukos ir apranga

Byla, kurioje R.Pratasevičius siejamas su batalionu „Azov“, daugiausia remiasi nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kuriuose asmuo ar asmenys, panašūs į R.Pratasevičių, apsirengę kariškais drabužiais, pozuoja su ginklais, stovi kartu su kovotojais arba yra gydomi nuo žaizdų.

Pasak Latvijoje įsikūrusios žiniasklaidos priemonės „Meduza“, vieni pirmųjų teiginių, kad R.Pratasevičius kovojo „Azov“ gretose, buvo pateikti Ukrainos prokremliško tinklaraštininko Anatolijaus Šarijaus.

2021 m. vasarį Ukrainos valdžios institucijos apkaltino A.Šarijų išdavyste ir neapykantos kalba, o Saugumo tarnyba (SBU) įtraukė jį į ieškomų asmenų sąrašą po to, kai jis neatvyko į apklausą. SBU teigia, kad A.Šarijus padėjo organizuoti prorusiškas žiniasklaidos kampanijas, tačiau jis tai neigia.

A.Šarijus vienas pirmųjų atkreipė dėmesį į 2015 m. liepos mėn. internetinio leidinio „Juodoji saulė“ viršelį, kuriame pavaizduotas jaunuolis su karine apranga yra panašus į R.Pratasevičių.

Kai kurie stebėtojai teigė, kad viršelio nuotrauka per daug prastos kokybės, kad būtų galima nustatyti, ar joje pavaizduotas opozicionierius.

Tačiau tiriamosios žurnalistikos žurnalistas ir „Bellingcat“ partneris Oleksijus Kuzmenko socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad atlikus veido atpažinimo skenavimą nustatyta „didelė tikimybė“, jog tai tas pats asmuo.

Tačiau kiti teigė, kad tai galėjo būti Andrijus Snitko, mūšyje žuvęs bataliono „Azov“ kovotojas, kuris taip pat panašus į asmenį ant „Juodosios saulės“ viršelio.

Yra ir kitų nuotraukų, įskaitant vieną, kurioje asmuo, panašus į R.Pratasevičių, dėvi uniformą ir kartu su kitais stovi po „Azovo“ vėliavomis, kaip teigiama, 2015 m. birželio mėn. vykusiame susirinkime Mariupolyje, strategiškai svarbiame uostamiestyje prie Azovo jūros.

Kitoje nuotraukoje matomas į baltarusį panašus asmuo, stovintis dulkėtame žemės lopinėlyje su kovine apranga ir per petį persimetęs automatinį ginklą, nors neaišku, kada ir kur ši nuotrauka daryta.

Atrodo, kad ši nuotrauka yra identiška nuotraukai, pridėtai prie 2015 m. rugsėjo 18 d. „Radio Free Europe“ Baltarusijos tarnybos Baltarusijoje paskelbto interviu su vyru, prisistačiusiu baltarusių kovotoju Rytų Ukrainoje, išskyrus tai, kad pastarojoje nuotraukoje veidas yra užtušuotas.

Interviu dalyvis, įvardytas tik kaip „Kimas“, pasakoja, kad buvo sužeistas per kovas tų pačių metų kovo 22 d. maždaug už 10 km į rytus nuo Mariupolio.

Jis sakė, kad buvo vienas iš daugelio baltarusių kovotojų vadinamajame Pagonijos būryje. Jis sakė, kad Pagonija, kurios pavadinimas baltarusiškai reiškia „persekiojimas“, nebuvo atskiras dalinys ir kad jo nariai tarnavo įvairiuose Ukrainos batalionuose.

„Kimas“ teigė, kad turėjo daugybę priežasčių kovoti, įskaitant ir tai, kad turėjo „ukrainietiško kraujo“. Jis sakė, kad karas Donbase „yra ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Baltarusijos“, nes „mūsų šalis gali būti kita, jei dabar nebus sustabdyta Rusijos putinistų orda“.

Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas ir jos vaidmuo Donbaso konflikte sukėlė susirūpinimą, kad Maskva gali turėti planų kitose buvusiose sovietinėse respublikose.

2015 m. rugpjūtį A. Lukašenka patikino, kad Rusija niekada nepradės karo su Baltarusija, tačiau sakė, kad jei kas nors įsiveržtų, „mes kovotume dėl kiekvieno žemės gabalėlio“.

Opozicionieriaus dalyvavimą neigia

Tarp tų, kurie teigia, kad R.Pratasevičius nekovojo Rytų Ukrainoje, yra jo tėvai ir vyresnieji bataliono „Azov“ nariai.

Buvęs bataliono „Azov“ vadas Andrijus Biletskis, dabar kraštutinių dešiniųjų politinės partijos „Nacionalinis korpusas“ lyderis, savo „Telegram“ kanale pareiškė, kad R.Pratasevičius buvo Šyrokynėje kaip reporteris.

„Ramanas iš tiesų buvo kartu su „Azov“ ir kitais kariniais daliniais, kurie kovojo prieš Ukrainos okupaciją. Jis buvo su mumis netoli Šyrokynės, kur buvo sužeistas. Tačiau jo, kaip žurnalisto, ginklas buvo ne automatas, o rašytinis žodis“, – gegužės pabaigoje savo pranešime rašė A.Biletskis.

Gegužės 27 d. pranešime Baltarusijos naujienų portalas „Naša Niva“ citavo neįvardytą kovotoją, įvardytą kaip „Azov“ narį, kuris sakė, kad R.Pratasevičius su batalionu dalyvavo baziniuose mokymuose, bet realiai nekovojo.

„Prisimenu jį Urzufoje, – sakė kovotojas, turėdamas omenyje netoli Mariupolio esantį miestą, kuriame „Azov“ turėjo mokymo bazę. – Jis buvo jaunas vaikinas. A.Biletskis juo nepasitikėjo, nes jis pasirodė ir pradėjo: „Tai kur kiti baltarusiai? Leiskite man pas juos.“ Žmonės pamanė, kad jis renka informaciją, todėl niekada nebuvo didelio pasitikėjimo ir jie jo neįtraukė į jokias operacijas. Jis šiek tiek praėjo bazinius mokymus, pasidarė keletą asmenukių su ginklu šaudykloje ir tikriausiai suprato, kad prie komandos neprisijungs, todėl išėjo. Ar jis kovojo? Jei ir taip, nemanau, kad su „Azov“.

Interviu „Meduzai“ R.Pratasevičiaus motina taip pat sakė, kad jos sūnus nekovojo Rytų Ukrainoje.

„Jis ten buvo kaip žurnalistas, – sakė Natalija Pratasevič. – Visa tai [kad jis kovojo] yra nesąmonių krūva.... Jis ten nuvyko kaip fotografas ir laisvai samdomas žurnalistas“.

Gegužės 25 d. kalbėdamas „Current Time“ R.Pratasevičiaus tėvas Dmitrijus sakė, kad jis „asmeniškai [nežino] apie tai, kad jis kariavo Donbase“.

Jis taip pat sakė, kad nori patikslinti ankstesniame interviu „Current Time“ išsakytus komentarus, kuriuose teigė, kad jo sūnus „kovojo Ukrainos pusėje“.

„Kai vyksta mūšis ir karas, kai aplink tave šaudo, ar žmonės tiesiog stovi? Jie juk dalyvauja kare, ar ne? Jis ten buvo kaip žurnalistas, kaip filmavimo grupės narys“, – sakė opozicionieriaus tėvas.

Kas yra „Kimas“?

„Kimo“ tapatybė lieka neaiški.

Paklaustas apie 2015 m. interviu, „Radio Free Europe“ Baltarusijos tarnybos direktorius Aleksandras Lukašukas sakė, kad tarnyba nežinojo tikrojo tiriamojo vardo ir pavardės, o nuotrauką gavo su jau užtušuotu veidu.

„Būtent taip gavome tą nuotrauką; anonimiškumas saugumo sumetimais buvo interviu, kuriuos darėme su keliais Baltarusijos piliečiais iš abiejų konflikto pusių, sąlyga“, – sakė jis.

„Radio Free Europe“ interviu nebuvo vienintelis, kurį „Kimas“ davė žiniasklaidai. 2015 m. birželio mėnesį interviu Ukrainos interneto svetainei „Focus“ jis sakė, kad Rytų Ukrainoje abiejose pusėse kovoja „šimtai baltarusių“.

Oficialių duomenų apie tai nėra. Lenkijoje įsikūrusi palydovinė televizija „Belsat“, daugiausia dėmesio skirianti Baltarusijai, 2018 m. pranešė, kad Donbase kovojusių baltarusių skaičius galėjo siekti iki tūkstančio.

Karas tęsiasi nepaisant paliaubų, tačiau kovos yra daug mažiau įnirtingos nei pirmaisiais konflikto metais.

R.Pratasevičius, kuriam dabar 26-eri, 2017-2018 m. buvo Vaclavo Havelo žurnalistikos stipendininkas Prahoje.

Vaclavo Havelo žurnalistikos stipendija – bendra „Radio Free Europe“ ir Čekijos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva – skirta nepriklausomiems žurnalistams Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalyse ir Rusijoje.

„Pirmą kartą su jo pavarde susidūriau 2017 m., kai jis teikė paraišką stipendijai gauti“, – sakė A. Lukašukas. Jis sakė, kad Prataševičius „niekada nebuvo susijęs su „Radio Free Europe“ ir nedirbo joje nei prieš stipendiją, nei po jos“.

„R.Pratasevičius ir tie, kurie rašė laiškus, remiančius jo kandidatūrą, atkreipė dėmesį į jo žurnalistinį darbą Rytų Ukrainoje. „Radio Free Europe“ tuo metu nežinojo apie jokius kaltinimus dėl kitos veiklos Ukrainoje“, – sakė „Radio Free Europe“ komunikacijos ir viešųjų ryšių direktoriaus pavaduotojas Martinsas Zvanersas.

„Azov“ batalionas

Batalioną „Azov“ 2014 m. pavasarį suformavo kraštutinių dešiniųjų grupės „Ukrainos patriotai“ vadovybė. Grupės „Azov“ skiriamuosiuose ženkluose pavaizduoti du nacių simboliai – vilko angelas ir juodoji saulė.

Tačiau, nepaisant prieštaravimų, daugeliui ukrainiečių sukarintos pajėgos buvo labai svarbios ginant šalį, kai oficialiosios pajėgos buvo nepajėgios. Batalionui „Azov“ priskiriami nuopelnai už tai, kad 2014 m. birželio mėn. jis perėmė Mariupolio kontrolę.

Iki 2014 m. rugsėjo mėn. batalionas buvo įtrauktas į Ukrainos nacionalinę gvardiją, o jo pavadinimas oficialiai pakeistas į „Azovo pulkus“.

Dabar tai yra „heterogeniškas radikalios dešinės socialinis judėjimas“, teigia žurnalistas, daugiausia dėmesio skiriantis kraštutinei dešinei ir rašantis knygą apie judėjimą „Azov“, Michaelas Colborne'as.

„Judėjimo branduolį sudaro pats pulkas, politinė partija „Nacionalinis korpusas“, sukarinta organizacija „Centurija“ (buvusi „Nacionalinė milicija“), taip pat daugybė susijusių pogrupių ir iniciatyvų, įskaitant knygų klubą, jaunimo stovyklas, „lyderystės mokyklą“ ir (laikinai uždarytą) trijų aukštų socialinį centrą netoli centrinės Kijevo Nepriklausomybės aikštės“, – rašė M. Colborne'as birželio 2 d. paskelbtame straipsnyje.

Jungtinėse Valstijose buvo raginama „Azov“ paskelbti užsienio teroristine organizacija. To balandžio mėn. laiške JAV valstybės sekretoriui Antonijui Blinkenui prašė atstovė Elissa Slotkin.

Tačiau net jei R.Pratasevičius kovojo batalione „Azov“, tai nereiškia, kad jis yra neonacistas, teigia Kijeve gyvenanti kraštutinių dešiniųjų tyrinėtoja Hanna Hrystenko.

„Nors tiesa, kad jo lyderiai yra žinomi dėl kraštutinių dešiniųjų pažiūrų, o platesnis judėjimas „Azov“ palaiko ryšius ir su užsienio kraštutiniais dešiniaisiais, nėra įrodymų, kad kiekvienas [jame dalyvavęs] asmuo yra neonacistinių pažiūrų“, – rašė ji.

Spaudimas R.Pratasevičiui

Kad ir kokie būtų faktai, A.Lukašenka naudoja teiginius, kad R.Pratasevičius Donbase kovojo su batalionu „Azov“, kaip papildomą spaudimo jam svertą.

Praėjus kelioms dienoms po suėmimo, separatistai, valdantys dalį Ukrainos Luhansko srities, pareiškė norintys, kad R.Pratasevičius būtų „išduotas“, kad jam būtų pateikti kaltinimai dėl, jų teigimu, be įrodymų įvykdytų nusikaltimų, susijusių su kovomis Donbase.

A.Lukašenka tuo pasinaudojo ir birželio 1 d. pasiūlė Donbaso „tyrėjams“ apklausti R.Pratasevičių Minske ir užsiminė, kad bausmės, kurias ten valdantys žmonės gali skirti, gali būti griežtesnės nei tos, kurios jam gresia Baltarusijoje.

Nors Baltarusijos valdžios institucijos nesusiejo R.Pratasevičiaus suėmimo su jo buvimu Rytų Ukrainoje, pareigūnai ir valstybei priklausančios ar jos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės pabrėžė šiuos teiginius, jo šalininkams teigiant, kad taip siekiama jį pavaizduoti kaip pavojingą neonacistą.

Gegužės 26 d. pagrindinės Baltarusijos saugumo agentūros KGB vadovas Ivanas Tertelis, nepateikdamas įrodymų ar detalių, tvirtino, kad R.Pratasevičius „aktyviai naudojosi“, jo teigimu, savo kovine patirtimi grįžęs iš Ukrainos į Baltarusiją.

Šie kaltinimai sukėlė aistringas diskusijas internete. R.Pratasevičiaus šalininkai abejoja jų atsiradimo laiku, sakydami, kad dauguma jų pasirodė tik po to, kai jis buvo sulaikytas gegužės 23 d., o ne praėjusiais metais, kai A.Lukašenkos vyriausybė įtraukė jį į ieškomų „teroristų“ sąrašą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palaikė A. Lukašenką tiek dėl platesnio masto susidorojimo Baltarusijoje, tiek dėl R.Pratasevičiaus sulaikymo, o praėjusią savaitę Rusijoje vykusiame susitikime autoritariniam lyderiui pasakė, kad Vakarų kritika dėl „Ryanair“ lėktuvo nukreipimo į Minską gegužės 23 d. buvo „emocijų protrūkis“.

Rusijos pareigūnai, valstybinė žiniasklaida ir kiti Kremliaus sąjungininkai prisidėjo prie to, ką autoritarinių vyriausybių veiksmus analizuojantis Vienoje dirbantis politologas Antonas Šechovcovas vadina bandymu pateisinti lėktuvo nukreipimą ir pakirsti tarptautinę paramą R.Pratasevičiui, skleidžiant pasakojimą, kad jis yra neonacistas.

„Nors šiuo metu neaišku, ar Rusijos tarnybos dalyvavo „Ryanair“ aferoje, tai atskleidžia, kad būtent Kremliaus agentai suaktyvėjo, siekdami pateisinti ar normalizuoti šią operaciją“, – gegužės 24 d. socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A.Šechovcovas.

Parengta pagal „Radio Free Europe“ inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.