Būtent čia ministro pirmininko Viktoro Orbano populistinė vyriausybė nusprendė įgyvendinti prieštaringą idėją ir 2024 m. atidaryti kinišką Šanchajaus universitetą, už kurį, matyt, mokės patys vengrai.
Protestai prieš tokius planus sustiprino Vengrijos opoziciją ir suvienijo ją dar vienam bandymui nuversti V.Orbano valdančiąją partiją kitų metų visuotiniuose rinkimuose.
Nuo to laiko, kai prieš 11 metų V.Orbanas pateko į valdžią, Budapešte įvyko daugybė demonstracijų prieš jo demokratinių laisvių puolimus. Savaip interpretuotų krikščioniškų vertybių gynėjas Europoje pamynė pilietines laisves, pradedant migrantų ir LGBTQ teisėmis, baigiant žiniasklaidos laisve, taip pat teismų ir akademine nepriklausomybe.
Tačiau tokios demonstracijos nepakenkė V.Orbano sėkmei rinkimuose. Vengro dešinioji „Fidesz“ partija laimėjo visus rinkimus, iš Budapešto nesulaukdama jokių rimtų politinių varžovų.
Tačiau statomas Fudano universiteto miestelis tapo aktualia problema.
Projekto kritikai atkreipia dėmesį į būsimas milžiniškas išlaidas Vengrijai, įspėdami, kad mokesčių mokėtojų pinigai bus naudojami Kinijos komunistų partijos interesams tenkinti.
Tūkstančiai protestuotojų praėjusį mėnesį išėjo į Budapešto gatves prieštaraudami tokiam planui, nešdami plakatus papuoštus žodžiais kaip „išdavystė“, ir šūkiais „Vengrijos pinigai Vengrijos universitetams“.
V.Orbanas įgavo populiarumą propaguodamas „tradicines“ vengrų vertybes. Panašu, kad dabar opozicija populistiniam lyderiui duoda jo paties vaistų.
Fudano universiteto ginčas yra „apie tai, ar ši maža, 10 milijonų šalis gali pagaliau apsispręsti dėl savo likimo, ar mes tikrai būsime laisva tauta“, nurodė opozicijos lyderis ir Budapešto meras Gergely Karácsony.
„Šiuo metu opozicija nukreipė V.Orbano retoriką prieš jį patį“, – įsitikinęs Budapešte įsikūrusio mokslinių tyrimų centro „Political Capital“ direktorius Peteris Kreko.
P.Kreko teigė, kad V.Orbánas buvo susikūręs savo, kaip „didžiausio suvereniteto gynėjo – nuo JAV, nuo Briuselio, nuo Berlyno“ įvaizdį.
Dabar ministras pirmininkas atveria duris Kinijos interesams – „tai sunku paaiškinti“ rinkėjams, dėstė politologas.
„Kinijos įvaizdis Vidurio Rytų Europoje nėra priimamas labai palankiai“, – pridūrė P.Kreko. – Tai yra tai, ką opozicija gali lengvai išnaudoti.“
Žiūri į Rytus
Drastišku žingsniu šešios Vengrijos opozicijos partijos atmetė politinius nesutarimus, siekdamos kartu kovoti prieš „Fidesz“ 2022 m. parlamento rinkimuose.
Tarp jų yra sostinės mero G.Karácsony žaliųjų partija, „Dialogas Vengrijai“, buvusi kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ ir jaunoji centristų partija „Momentum“.
Ši opozicijos sąjunga dar nepaskelbė savo kandidato į ministrus pirmininkus, nors į Europos Sąjungą (ES) palankiai žiūrintis G.Karácsony yra laikomas koalicijos lyderiu.
Birželio 22 dieną bendrajame laiške Kinijos prezidentui Xi Jinpingui opozicijos lyderiai teigė, kad jei bus išrinkti kitais metais, jie „nedelsdami sustabdys“ universiteto projektą ir dar vieną planuojamą Pekino remiamą geležinkelio liniją tarp Budapešto ir Belgrado.
Vengrija ir Kinija susitarė dėl 20 metų 1,6 mlrd. Eurų paskolos geležinkeliui, kurį sukonstruos Vengrijos ir Kinijos firmų konsorciumas.
Bet panašiai kaip universiteto atvejyje, geležinkelio atvejis buvo kritikuojamas Vengrijoje dėl skaidrumo trūkumo vyriausybės santykiuose su Kinija.
Prieštaringai vertinami verslo sprendimai yra V.Orbáno „Atsivėrimo rytams“ politikos dalis. Kilus pasaulinei finansų krizei ir didėjant įtampai su ES, ministras pirmininkas vis labiau stengėsi pritraukti Kinijos investicijas.
„Manau, kad V.Orbánas tikrai giliai tiki Vakarų nuosmukiu ir tuo, kad Rytai didėja, – apie premjero vykdomą politiką kalbėjo ekspertas P.Kreko. – Ir jei jūs turite lažintis dėl to, kas ateityje bus pasaulio lyderiai, tada geriau žiūrėti į Kiniją, o ne į JAV“.
Iki šiol ta politika davė Vengrijai ribotus ekonominius rezultatus. Bet premjeras užmezgė glaudžius ryšius tarp abiejų šalių. Vengrija vienintelė valstybė narė blokavo ES pareiškimą, kuriame smerkiamas naujas Kinijos saugumo įstatymas Honkonge, ir tai buvo pirmoji ES šalis, patvirtinusi Kinijos COVID-19 vakcinas.
Platus aljansas
Tai ne pirmas kartas, kai Vengrijos opozicijos partijos suvienija jėgas. Ta pati taktika pasiteisino ir 2019 m. savivaldos rinkimuose, kai G.Karácsony netikėtai pasiekė pergalę prieš „Fidesz“ remiamą Budapešto merą.
Sunku pasakyti, ar jie gali pakartoti tą sėkmę nacionaliniu lygmeniu.
Jei V.Orbanas bus nugalėtas, ne paslaptis, kad ES įstatymų leidėjai iš tiesų atsikvėps, mano Londono universiteto Birkbeko koledžo politinės ekonomikos docentas Dermotas Hodsonas.
Praėjusį mėnesį Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte'as pareiškė, kad Vengrijai „nėra vietos“ ES po to, kai šalis priėmė prieštaringai vertinamą naują įstatymo projektą, draudžiantį LGBTQ turinį mokyklose – kol kas tai paskutinis punktas ilgame provokacijų, susijusių su pagrindinėmis bloko vertybėmis, sąraše.
„V.Orbanas daugeliu atžvilgių buvo tikras galvos skausmas, – tvirtina D.Hodsonas. – Stumtis nuo Europos Sąjungos, bet norėti likti joje yra labai žalingas derinys.“
Dėl neseniai vykusių protestų vyriausybė paskelbė viešą referendumą dėl universiteto, tačiau teigė, kad jis vyks po rinkimų.
Tuo tarpu Vengrijos parlamentas, kuriame „Fidesz“ turi didžiausią daugumą, birželio viduryje nubalsavo už valstybės valdomos žemės paaukojimą fondui, atsakingam už planuojamą universiteto miestelio statybas.
Tą pačią dieną parlamentas taip pat priėmė įstatymą, nukreiptą prieš LGBTQ, paskatinusius tolesnius protestus Budapešte ir ES lyderių pasipiktinimą Briuselyje.
„Kovos su LGBTQ įstatymų numatymas buvo dalis pastangų nukreipti dėmesį nuo„ Fudan „projekto, – tvirtino P.Kreko. – Kadangi vyriausybė mano, kad tai yra kažkas pavojinga jų identitetui.“
Įstatymas pasitarnavo ir kitam V.Orbáno kėslui: jis suskaldė opozicijos aljansą po to, kai „Jobbik“ prisijungė prie „Fidesz“ balsuojant už jį.
„Vakarų nuosmukis“
Svarbiausias universiteto plano kritikų taškas yra išlaidos, kurios, kaip teigiama, yra didesnės nei visos Vengrijos švietimo sistemos biudžetas.
Pagal nutekintus dokumentus, gautus tiriamosios žurnalistikos „Direkt36“ biuro, projektas kainuotų maždaug 1,5 mlrd. EUR.
Statybos darbus žemėje, iš pradžių numatytoje Vengrijos studentų apgyvendinimui, atliks Kinijos rangovas, pridūrė žurnalistai.
Remiantis „Direkt36“ ataskaita, vadinamąjį Fudano universitetą įsteigtų ir prižiūrėtų bendras Kinijos ir Vengrijos turto valdymo fondas – tai reiškia ir abipuses projekto pajamas.
Vis dėlto sakoma, kad 6-8 tūkst. studentų iš „Vengrijos, Kinijos ir kitų tautų“ mokysis iš 500 universiteto dėstytojų universiteto ekonomikos, humanitarinių mokslų, inžinerijos ir medicinos mokslo fakultetuose.
Vengrijos vyriausybė pridūrė, kad Fudano universitetas jau bendradarbiauja su penkiais Vokietijos universitetais, 24 Skandinavijos universitetais ir palaiko akademinę partnerystę su Jeilio universitetu JAV.
Vis dėlto ginčai dėl universiteto gali praretinti V.Orbano šalininkus ne tik Budapešte, samprotavo Budapešto Corvinus universiteto docentas Tamásas Matura.
Jis atkreipė dėmesį į „Direkt36“ tyrimą, atskleidžiantį toje vietoje anksčiau planuotus statyti studentų bendrabučius.
„Paprasti žmonės, kurie norėtų siųsti savo vaikus į sostinę studijuoti universitete, supranta, kad yra tikimybė, kad jų pačių vaikai turės mažiau galimybių gauti pigią apgyvendinimo vietą, nes kinai tokią galimybę atėmė“, – svarstė docentas.
Pati Vengrijos vyriausybė gynėsi, kad siūlomas miestelis „neatims vietos“ iš planuojamų studentų apgyvendinimo vietų.
T.Matura pripažino, kad Fudanas yra vienas geriausių pasaulio universitetų, tačiau pabrėžė, kad Šanchajaus gilio finansinės kišenės gali atimti geriausius dėstytojus ir studentus iš „nepakankamai finansuojamų“ Vengrijos universitetų.
Kritikai taip pat baiminasi, kad universiteto ištikimybė Kinijos komunistų partijai pakenks akademinei laisvei.
Parengta pagal CNN inf.
