Jie nuobodžiavo. O gal jaudinosi, kad bus atleisti iš darbo. Arba pavargo dirbti už ne itin augantį atlyginimą. Tada jie gavo naują darbo pasiūlymą. Dabar jie saugo paslaptį.
Grupė darbuotojų iš įvairiausių sričių – nuo technologijų iki bankininkystės ir draudimo – sako radę būdą, kaip pasididinti uždarbį: visu etatu dirbti du darbus nuotoliniu būdu ir niekam apie tai nesakyti, o ir per daug nepersidirbti.
Sėdėdami savo namų biure vieni jie prisijungia prie dviejų kompiuterių. Manipuliuoja skaitmeniniais kalendoriais bandydami išvengti begalinių pasitarimų.
Kartais jie prisijungia prie dviejų pokalbių vienu metu. Kartais pasiima nemokamų atostogų, kad galėtų baigti išskirtinai svarbų projektą ar įsivažiuoti naujame darbe.
Daugybė tokių žmonių tikina, kad per abi vietas vis tiek nedirba daugiau negu 40 valandų per savaitę. Jie nesijaučia kalti dėl to, kad naudojasi sistema, nes jaučia, jog sistema išnaudojo juos.
Ar verta aukotis?
29 metų programuotojas nuo birželio vienu metu dirba ir žiniasklaidos, ir renginių organizavimo įmonėse. Jis pasakojo, kad kai turėjo tik vieną darbą, realiai būdavo užsiėmęs vos 3–10 valandų per savaitę.
„Visa kita buvo vien pasitarimai ir vaidinimas, kad turi veiklos“, – pasakojo amerikietis.
Jį padrąsino naujas interneto puslapis „Overemployed“. Praėjusį pavasarį jį sukūrė du technologijų sektoriaus darbuotojai. Jų tikslas – skatinti žmones patyliukais įsidarbinti keliose vietose.
Šią koncepciją jie grindė tuo, kad kiekvienam laikas susigrąžinti situacijos kontrolę, – juk ilgus metus atlyginimas nedidėja ir dėl pandemijos atsirado grėsmė sulaukti atleidimo.
Kai kurie protinio darbo srities atstovai susimąstė, ar apskritai verta persistengti dėl savo karjeros.
„Atrodo, kad kuo sunkiau dirbi, tuo mažiau gauni. Atsakomybės daugiau, o alga ta pati“, – sakė vienas žmogus, besisukantis dviejuose darbuose.
Interneto svetainėje „Overemployed“ ekspertai dalijasi patarimais, kaip neužkliūti savo vadovams, susirinkimuose būti matomam, o „LinkedIn“ paskyroje nekelti įtarimų.
„Išvenk slidžių karjeros laiptų. Vietoj to rinkis šonines duris“, – rašė portalas „Overemployed“.
Daugiau ir pinigų, ir streso
JAV leidinio „The Wall Street Journal“ kalbinti žmonės, per pandemiją pradėję slapta dirbti per kelias vietas visu etatu, savo patirtį išdėstė anonimiškai, kad nebūtų pagauti.
Nors teisininkai teigia, jog tai nepažeidžia jokių JAV įstatymų, kai kuriais atvejais gali būti sulaužytos sutarties taisyklės arba kilti klausimų dėl konfidencialumo. Savaime suprantama, jog dėl tokių dalykų galima nutraukti darbo sutartį.
Buvo patikrintos visų kalbintųjų sutartys, apmokėjimo įrodymai ir korporatyviniai susirašinėjimai. Dauguma teigė, kad sudėjus dvi algas, premijas ir dividendus už įmonių akcijas per metus jie gali užsidirbti nuo 170 tūkst. iki 500 tūkst. eurų.
Šie drąsuoliai šiemet sugebėjo apmokėti dalį paskolų už studijas, papildė savo vaikų išsilavinimui kaupiamas sąskaitas.
Vienas už papildomus pinigus nupirko sužadėtuvių žiedą, kitas – sportinį automobilį.
29 metų programuotojas sakė, kad gaunama pinigų suma – neįtikėtina.
Bet neįtikėtinas ir stresas: „Ryte atsibundu ir pagalvoju, ar šiandien bus ta diena, kai mane demaskuos.“
Gali naudotis laisve
Puslapio „Overemployed“ įkūrėjo kelias į du darbus prasidėjo nuo karjeros nuosmukio.
Pernai jis manė, kad bus perkeltas į aukštesnes pareigas, bet to neįvyko. Po to kompanija pradėjo atleidinėti žmones, jis laukė savo eilės, todėl pradėjo ieškotis naujo darbo.
Gavęs pasiūlymą iš technologijų įmonės netoli namų ketino išeiti iš senojo darbo, o tada susimąstė: o kas būtų, jei neišeitų?
Ši pandemija suteikė galimybių lengviau prasisukti ir nekaltai pameluoti.
Nesvarbu, kiek įvairiausių prisijungimų gyvai pasikalbėti būtų kalendoriuje, vadovai negali prižiūrėti savo darbuotojų namuose taip, kaip būdavo sėdint vienoje patalpoje.
Darbuotojai jaučia tą laisvę. Po pietų gali nuvažiuoti prie jūros, ir niekas to nesužinos.
Kaip sakė Niujorko Kolumbijos universiteto verslo mokyklos dėstytoja Vanessa Burbano, tyrinėjusi netinkamą darbuotojų elgesį, daugybė žmonių nebejaučia ryšio su savo darbdaviais, nes tik biure užsimezga artimesni santykiai su kolegomis, žmonės labiau susitapatina su įmone.
Žinoma, yra ir tokių, kurie namie dirba dar daugiau, nes jaučia spaudimą ką nors įrodyti. Tačiau kiti sumažino tempą.
Pasiteisinimas: dingo ryšys
Vienas technologijų srities darbuotojų nepriėmė kelių kvietimų kalendoriuje prisijungti ir dalyvauti pasitarime ir nieko dėl to neatsitiko.
Pasak jo, darbo nuotoliniu būdu privalumas yra tas, kad dabar galima rinktis. Kai kurias atsakomybes jis perleido naujam energingam kolegai.
Vyras pasinaudojo kompanijos siūlomomis nelimituotomis atostogomis ir pasiėmė laisvą mėnesį pagrindęs tai perdegimu dėl streso, patiriamo dėl COVID-19. Jis išmoko diplomatiškai atsisakyti kolegų prašymų padėti („atleiskite, bet neužtenka laiko“).
Jis visą dieną junginėja tris nešiojamuosius kompiuterius: darbo, asmeninį ir kito darbo. Ant stalo yra ir monitorius, sinchronizuotas su naujuoju darbalaukiu. Kai kurie tokie darbuotojai savo naršyklėms parenka skirtingas spalvas, kad lengviau atskirtų darbus.
Vienas jų pasakojo, kad sugeba vienu metu dalyvauti keliuose susirinkimuose, prie vieno prisijungdamas per kompiuterį, o prie kito – per telefoną: „Išmokau vienu metu geriau girdėti du dalykus ir bandyti viską suvokti.“
Jei abiejuose susirinkimuose staiga jo paklausiama vienu metu – būna ir taip – jis nuo vieno skambučio atsijungia, pakalba, o tada vėl prisijungia prie atjungto skambučio.
„Atleiskite, dingo ryšys, – pasiaiškina. – Ko ten klausėte?“
O dar geriau apskritai išsisukti nuo susirinkimo. Šis darbuotojas savo kolegoms dažnai pasako, kad dėl jų problemos susiskambinti neverta, kad daug greičiau jis padės darbinio bendravimo platformoje „Slack“.
„Žmonėms tai patinka, nes jie mano: oho, šis vyrukas imasi ir padaro, o ne eikvoja savo laiką visiems tiems skambučiams“, – sakė kalbintas amerikietis.
Banke nuobodžiavo
Gyvenantys dvigubo darbo pasaulyje nekart yra beveik įkliuvę.
Vienas duomenų analitikas iš Ričmondo (Virdžinijos valstija) labai nustebo, kai jo vadovas staiga panoro pasikalbėti vaizdo skambučiu, nes ta komanda tokių niekada nerengdavo.
Tuo metu jis vedė kodavimo paskaitą savo slaptame antrame darbe.
Vyras studentams pasakė, kad eitų dešimties minučių pertraukėlės, ir staigiai prisijungė prie pokalbio kitame kompiuteryje.
Šis duomenų analitikas jau seniai nervinosi dėl lėto tempo pirmajame darbe viename didžiųjų bankų: „Jaučiausi taip, tarsi nieko neveikčiau.“
Jam norėjosi gauti papildomų sutarčių, bet tai buvo neįmanoma visą dieną leidžiant biure.
Kai 2020-ųjų kovą dėl pandemijos buvo leista dirbti iš namų, jis pajuto naują galimybę ir pradėjo dirbti dar trims įmonėms.
„Neturėjau ką veikti, – pasakojo apie pirmuosius mėnesius paskelbus karantiną. – Buvo puikiausias metas išbandyti ką nors naujo.“
Netrukus 100 valandų per savaitę jis ėmė skirti darbui. Mažiausiai iš jų – pagrindiniam darbui. Galiausiai jo vadovas pareikalavo labiau pasistengti.
„Pirma reakcija buvo: juk aš taip sunkiai dirbu, kaip jis gali taip kalbėti?
Bet iš jo perspektyvos atrodė, kad aš nieko neveikiu“, – pasakojo amerikietis.
Po kurio laiko duomenų analitikas paliko pagrindinį darbą ir gavo kitą vienoje iš bendrovių, kurioje uždarbiavo.
Jo naujoje sutartyje buvo įrašytas leidimas padirbėti ir kitiems: „Dabar jaučiuosi visiškai laisvas.“
Įkliuvo, bet nebuvo atleistas
Viena moteris Atlantoje netgi pasisamdė asmeninį padėjėją, kuris padeda stebėti vykstančius susirinkimus dviejose darbovietėse ir praneša, jei kur nors būtina prisijungti.
„Ar stengiuosi būti penkių žvaigždučių darbuotoja? Ne visai. Tiesiog bandau atlikti darbą taip, kad nebūčiau atleista“, – sakė moteris.
Būta atvejų, kad net išaiškėjus dvigubam žaidimui darbuotojas nebuvo atleistas. Chrisas Hansenas, einantis vadovaujamas pareigas viename startuolių, pastebėjo keistą vieno programuotojo elgesį.
Šis darbuotojas buvo pasižadėjęs išeiti iš darbo finansų įmonėje ir keletą mėnesių pagelbėti Ch.Hanseno komandai.
Tačiau vyras nesirodė vaizdo susirinkimuose, o jo atlikti darbai neatitiko reikalavimų.
Paaiškėjo, kad tas žmogus pirmo darbo nepaliko. Nepaisant to, skandalo Ch.Hansenas nekėlė.
„Galėjau jį atleisti, bet tai reiškė, kad pjaučiau šaką, ant kurios sėdžiu. Geriau turėti ką nors nei nieko“, – aiškino darbų spaudžiamas vadovas.
Tas programuotojas dirbo be darbo garantijų pagal sutartį.
Ch.Hansenas prisipažino, kad supranta tokius sistemą apeinančius žmones: „O koks jiems stimulas būti visiškai atviriems? Lojalumas tarp darbdavio ir darbuotojo jau seniai virto beprasmiu terminu.“
Parengta pagal „Wall Street Journal“ inf.
