Prie Minsko centre esančio prekybos centro „Galeria“ sukrauta didžiulė krūva kuprinių ir miegmaišių. Dešimtys vyrų ir kelios moterys storomis striukėmis su gobtuvais tupi ant žemės, kai kurie snaudžia, kiti sėdi įbedę akis į telefonų ekranus. Virš jų ryškiai šviečia šūkis „Svajok didingiau!“ – naujos banko kredito kortelės reklama.
Čia, Baltarusijos sostinės centre, susirinkę daugiausia migrantai iš Irako – neįprastas vaizdas šalyje, kurioje žmonių iš Vidurinių Rytų paprastai nėra daug. Kai kurie baltarusiai šią Minsko dalį ėmė vadinti mažuoju Bagdadu.
Tikslas – Vokietija
Ali čia taip pat praleidžia daug laiko. 23 metų jaunuolis su dviem draugais skuba pro besisukančias prašmatnaus prekybos centro duris į penktą aukštą, kur įsikūręs turkiškas restoranas „Ramiz“.
Šią žvarbią spalio dieną dar tik vidurdienis, bet daugelis staliukų jau apsėsti. Restoranas populiarus, o maistas čia gaminamas laikantis musulmonų papročių.
Ant minkštų suolų sėdi dvi moterys, tamsius plaukus pridengusios skarelėmis, šalia jų miega vaikai, o ant grindų matyti purvu aptaškytos kuprinės.
„Jie turbūt ką tik grįžo iš miško“, – sakė Ali, atsisėdęs su draugais prie tuščio stalo ir užsisakęs lęšių sriubos.
Ali – lieknas, išblyškęs, barzdotas. Jis pasakojo, kad dar neseniai Šiaurės Irake pardavinėjo marškinius bei kelnes ir per dieną uždirbdavo tik 5 eurus: „Tai nebuvo labai geras gyvenimas.“
Nuo spalio pradžios kurdas gyvena Baltarusijoje. Jis teigia, kad „miške“ buvo tris kartus.
Taip į Europą siekiantys patekti migrantai vadina teritoriją tarp Baltarusijos ir ES išorinės sienos.
Vis dėlto po kiekvieno bandymo irakiečiui teko grįžti į Minską. Iki šiol „miškas“ jam didelės sėkmės neatnešė.
Ali nori patekti į Vokietiją – tai daugumos Baltarusijoje įstrigusių pabėgėlių, kuriems kontrabandininkai žada kelią į ES, svajonė. Apskaičiuota, kad šiuo metu Baltarusijoje yra nuo 15 iki 20 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Ir kasdien į Minsko oro uostą jų atvyksta vis daugiau.
Žiemos reisų tvarkaraštyje kiekvieną savaitę yra daugiau kaip 50 jungiamųjų skrydžių iš Bagdado, Stambulo, Dubajaus ir Damasko.
Kelią atvėrė Minskas
Į Baltarusiją daugiausia skrenda irakiečiai, taip pat sirai ir afganistaniečiai. Šalies diktatorius A.Lukašenka, kurį remia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pastaruosius kelis mėnesius leido prieglobsčio prašytojams atvykti į šalį su turistinėmis vizomis.
„Baltarusijos kelias“ – taip vadinamas maršrutas į Vakarus, kurį sąmoningai išreklamavo Minsko režimas.
ES valstybių teigimu, tai A.Lukašenkos bandymas suskaldyti Bendriją ir atkeršyti už Vakarų įvestas griežtas sankcijas.
Lietuva ir Lenkija į šią Minsko režimo schemą sureagavo griežtai – užtvėrė savo sienas spygliuotomis užtvaromis ir apgręžė tūkstančius į jų valstybes neteisėtai patekti bandžiusių migrantų, tarp jų ir Ali.
„Kai paprašėme prieglobsčio, Lenkijos pasieniečiai iš mūsų tik pasijuokė“, – pasakojo jis.
Irakietis aiškino, kad tai teisės pažeidimas, nes įžengus į ES teritoriją pabėgėliams turi būti suteikta galimybė prašyti prieglobsčio.
Ali pasakojo, kad trečiuoju bandymu jiems galiausiai pavyko kirsti Lenkijos sieną ir nueiti kelis kilometrus. Bet grupė keliavo septynias dienas ir pritrūko maisto bei vandens, o kontrabandininkų žadėto vairuotojo, kuris turėjo nugabenti juos į Vokietiją, surasti nepavyko.
Išvargusius migrantus Lenkijos policija surado ir grąžino prie sienos, kur juos sugavo Baltarusijos pasieniečiai. Vyras atskleidė, jog pastariesiems turėjo sumokėti 100 JAV dolerių (86 eurus), kad per pasienio teritoriją leistų vėl grįžti į Minską.
„Jie elgiasi su mumis kaip su futbolo kamuoliais. Kur žmoniškumas?“ – prie prekybos centro Minske klausė penkiasdešimtmetis vyras iš al Chasakos miesto Sirijoje. Jis teigė, kad niekieno žemėje, tarp dviejų valstybių sienų, buvo įstrigęs 21 dieną.
Kaip ir daugelis kitų migrantų, siras nebeturi galiojančios Baltarusijos vizos, nes jos išduodamos tik kelioms dienoms.
Kiekvienas jų už skrydį, dokumentus ir apgyvendinimą turi sumokėti didelę sumą.
„Deutsche Welle“ duomenimis, kelionė į Europą migrantams gali atsieiti iki 15 tūkst. eurų.
Pelnosi iš atvykėlių
Didžiąją dalį migrantų kontrabandininkai apgyvendina A.Lukašenkos administracijos kontroliuojamuose viešbučiuose, todėl režimas ne tiktai naudoja pabėgėlius kaip ginklą neramumams Europos Sąjungoje kurstyti, bet ir iš to pelnosi finansiškai.
Migrantai viešbučiuose ilgai neužsibūna. Jei per kelias pirmąsias dienas po atvykimo nepatenka į ES, tenka ieškotis kitų nakvynės vietų. Daug jų galima pamatyti miegančių Minsko parkuose.
„Arba tu moki prašomą kainą, arba tau pasakys: tiesiog grįžk į mišką“, – paaiškino Ali.
Anot jo, dabar viešnagė arabų kilmės žmonėms, norintiems kur nors apsistoti, kainuoja dvigubai brangiau: naktis paprastame viešbutyje atsieina 80 dolerių (69 eurus), o daugiaviečiame kambaryje aptriušusiuose nakvynės namuose, kur irakietis įsikūrė kelioms dienoms, iš kiekvieno prašoma 20 dolerių (17 eurų) už naktį.
Ali tai apibūdina kaip „didžiulį verslą ant pabėgėlių pečių“.
Alena Čechovič iš žmogaus teisių organizacijos „Human Constanta“ kalba apie humanitarinę katastrofą Minske ir pasienio zonoje.
Ji sako, kad ruduo buvo palyginti švelnus, bet netrukus prasidės šalčiai.
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėse plinta vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti niekieno žemėje esantys negyvi kūnai, nors jų autentiškumą sunku patikrinti.
Pranešama, kad Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje iš viso žuvo dešimt žmonių, tačiau daugelis aktyvistų mano, jog tikrasis skaičius yra didesnis.
Be to, pasak A.Čechovič, vis daugiau migrantų ėmė stigti pinigų ir vis daugiau jų serga.
A.Čechovič yra viena paskutinių nepriklausomų žmogaus teisių aktyvistų Baltarusijoje, vis dar teikiančių pagalbą migrantams. Minsko režimas jau anksčiau ėmėsi veiksmų prieš žmogaus teisių organizacijas.
Baltarusijos Raudonasis Kryžius yra laikomas neefektyviu ir artimu režimui. Keletas prieglobsčio prašytojų, kurie bandė skambinti šiai organizacijai, kai įstrigo pasienyje, tvirtino, kad niekam iš jų susisiekti nepavyko.
Tarptautinės organizacijos – Jungtinės Tautos ir „Gydytojai be sienų“ – Minske turi nedidelius biurus ir daugiausia remiasi bendradarbiavimu su valdžios institucijomis.
Į gimtinę – nieku gyvu
Manoma, kad A.Lukašenkos saugumo aparatas išleido įsakymą pareigūnams migrantus iš esmės palikti ramybėje.
Vakare, sutemus, pabėgėliai išeina iš prekybos centro ir pro kelių milicijos automobilius patenka į vieną iš netoliese esančių stovėjimo aikštelių.
Guminiais batais avintys, miegmaišiais nešini žmonės iš pirmo žvilgsnio gali priminti paprastus turistus. Bet tamsiais drabužiais vilkintys, daug gestikuliuojantys ir vieno iš laukiančių mikroautobusų link juos lydintys vyrai abejonių nepalieka – tai grupė asmenų, netrukus bandysiančių neteisėtai pereiti į ES teritoriją.
Po kelių dienų Ali su draugais taip pat sėdėjo viename automobilių, vykusių į Lenkiją. Tai buvo jo ketvirtasis bandymas kirsti Baltarusijos sieną, tačiau jis baigėsi kažkur prie Lietuvos, kur juos sulaikė Baltarusijos pareigūnai.
Vyrai teigė, kad jiems buvo pavykę patekti į Lietuvą, bet neilgai trukus jie buvo išstumti atgal.
Visiškai išsekę migrantai galiausiai vėl atsidūrė Minske. Bet Ali nori traukti į mišką ir mėginti dar kartą kirsti sieną. Jis sako, kad į Iraką negrįš.
„Net jeigu teks bandyti dešimtis kartų, aš nepasiduosiu“, – tvirtino jis.
Turkija ėmėsi stabdyti migrantus
Aviakompanija „Turkish Airlines“ pranešė, kad Sirijos ir Irako piliečiams nebeparduos skrydžio bilietų į Minską.
Taip pat Turkija nusprendė užmauti apynasrį Baltarusijos nacionalinei vežėjai.
„Belavia“ iš Turkijos oro uostų į Minską nuo vakar negali skraidinti irakiečių, sirų ir Jemeno gyventojų.
Pranešta, jog ES spaudžia iš viso 13 valstybių, kad jos nebeleistų savo piliečiams vykti į Baltarusiją, iš kur migrantai mėgina nelegaliai patekti į Bendriją.
Tuo metu Irako ambasada Rusijoje pranešė organizuojanti evakuacinį skrydį iš Baltarusijos prie sienos su ES įstrigusiems irakiečiams, pageidaujantiems sugrįžti į tėvynę.
A.Lukašenka svaidosi grasinimais
Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka pagrasino, kad jei ES išplės sankcijas Baltarusijai dėl migrantų krizės, jis blokuos tranzitą tarptautiniu dujotiekiu Jamalas–Europa.
„Mes šildome Europą, o jie dar mums grasina, kad uždarys sieną. O jei mes nutrauksime gamtinių dujų tiekimą? Todėl rekomenduočiau Lenkijos vadovybei, lietuviams ir kitiems begalviams pagalvoti prieš kalbant“, – sakė A.Lukašenka.
Tačiau Baltarusijos opozicijos lyderė S.Cichanouskaja pareiškė, kad A.Lukašenka neišdrįs įgyvendinti tokių grasinimų: „Tai labiau pakenks jam, Baltarusijai, o ne Europos Sąjungai, ir galiu manyti, kad tai blefas.“
Naujas ES sankcijų Baltarusijai paketas gali būti patvirtintas jau kitą savaitę.
Tuo metu Vakarų šalys Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje pareiškė solidarumą su Lietuva bei Lenkija ir pasmerkė Baltarusiją dėl elgesio su migrantais: Minskas sukėlė pavojų žmonių gyvybei ir gerovei siekdamas politinių tikslų – destabilizuoti ES ir taip nukreipti dėmesį nuo žmogaus teisių pažeidimų pačioje Baltarusijoje.
„Tokia taktika yra nepriimtina ir reikalauja stiprios tarptautinės reakcijos bei bendradarbiavimo, kad Baltarusija būtų patraukta atsakomybėn. Ji rodo, kaip A.Lukašenkos režimas tapo grėsme regioniniam stabilumui“, – teigiama pareiškime, kurį pasirašė JT Saugumo Tarybai priklausančios Prancūzija, Estija, Airija, JAV, Jungtinė Karalystė, Norvegija ir netrukus prie Saugumo Tarybos prisijungsianti Albanija.
Savo ruožtu Rusijos prezidentas V.Putinas palaiko A.Lukašenkos režimą ir ragina ES pradėti dialogą su Baltarusija norint išspręsti migrantų krizę pasienyje. Bet Vakarai atsisako derėtis su neteisėtu Minsko režimu.
Parengta pagal „Der Spiegel“ inf.
