Įšliaužusi į savo kamerą Lee Young-joo privalėjo sėdėti sukryžiavusi kojas ir laikyti rankas ant kelių.
Per parą iki 12 valandų jai buvo draudžiama pajudėti.
Netgi už menkiausią krustelėjimą ar tylų šnabždesį kitiems kaliniams kameroje buvo žiauriai baudžiama. Ji turėjo ribotą prieigą prie vandens, o per dieną gaudavo kelis žiupsnelius maltų kukurūzų lukštų.
„Jaučiausi tarsi būčiau koks gyvūnas, ne žmogus“, – sakė moteris.
Sargybiniai smurtavo
Kalbėdama su BBC Lee Young-joo pasakojo apie ištisas valandas trukusius tardymus dėl to, kad paliko savo šalį.
Iš Šiaurės Korėjos ji pabėgo 2007 metais, tačiau buvo sulaikyta Kinijoje ir išsiųsta atgal.
Laukdama teismo nuosprendžio Lee Young-joo praleido tris mėnesius Onsongo kardomajame kalėjime netoli Kinijos sienos.
Sėdėdama kameroje ji klausydavosi metalu apkaustytų sargybinių batų kaukšėjimo. Jie vaikščiodavo pirmyn ir atgal.
Garsui nutolus Lee Young-joo pasinaudodavo proga ką nors pašnabždėti savo kameros draugams: „Mes kalbėjomės apie savo ketinimus dar kartą palikti šalį, planus susitikti su tarpininkais. Tai buvo slapti pokalbiai.“
Nors kalėjimas turėjo atgrasyti žmones nuo bet kokių tolesnių bandymų pabėgti, akivaizdu, kad ši strategija nebuvo veiksminga Lee Young-joo ir kitiems kaliniams toje pačioje kameroje. Dauguma jų irgi laukė teismo nuosprendžio po mėginimo sprukti iš Šiaurės Korėjos.
Tačiau moters planus išgirdo sargybinis.
„Jis liepė prieiti prie kameros grotų ir ištiesti rankas. Tuomet pradėjo daužyti man per delnus raktų pakabučiu, kol jie ištino ir pamėlynavo. Iš visų jėgų stengiausi neverkti, nes nenorėjau prarasti savigarbos.
Šie sargybiniai žmones, bandžiusius palikti Šiaurės Korėją, laiko išdavikais, – prisiminė Lee Young-joo. – Mes girdėjome, kaip mušami kiti kaliniai, nes visos kameros buvo sujungtos bendru koridoriumi.
Nors kalėjau trečioje kameroje, galėjau girdėti, kaip mušami žmonės dešimtoje kameroje.“
Represijų sistema
Lee Young-joo yra viena iš daugiau nei 200 žmonių, prisidėjusių prie išsamaus „Korea Future“ organizacijos tyrimo apie tarptautinės teisės pažeidimus Šiaurės Korėjos kalėjimų sistemoje.
Ši pelno nesiekianti organizacija iki šiol yra nustačiusi 148 pataisos įstaigas ir 597 asmenis, susijusius su daugiau nei 5000 žmogaus teisių pažeidimų, kurių aukomis tapo 785 sulaikytieji.
Visi surinkti įrodymai talpinami duomenų bazėje tikintis, kad vieną dieną kaltieji bus patraukti atsakomybėn.
Šiaurės Korėja visuomet neigė bet kokius kaltinimus žmogaus teisių pažeidimais.
„Korea Future“ taip pat sukūrė Onsongo kardomojo kalėjimo 3D modelį, kuris leidžia žmonėms pamatyti sąlygas už grotų.
Viena „Korea Future“ vadovių Seule Suyeon Yoo sakė, kad kalėjimų sistema ir joje naudojamas smurtas buvo pasitelktas 25 mln. žmonių represuoti: „Kiekvienas pokalbis su ten buvusiais mums parodo, kaip tai paveikė žmonių gyvenimus. Viena moteris verkė pasakodama apie jos matytą naujagimio nužudymą.“
Kūdikį paskandino
Šiaurės Korėja dar niekada nebuvo taip izoliuota nuo viso pasaulio.
Šalį valdo jau trečia Kimų šeimos karta. Visi piliečiai privalo rodyti visišką atsidavimą šiai dinastijai ir dabartiniam jos lyderiui Kim Jong-unui.
Dėl koronaviruso pandemijos kontrolė ir šalies viduje, ir pasienyje tik dar labiau sustiprėjo.
Griežtesnės laisvės atėmimo bausmės paskiriamos visiems, kurie pamėgino pamatyti išorinį pasaulį, įskaitant ir tuos, kurie žiūrėjo užsienio serialus arba filmus.
Šios sistemos smurtą patvirtina daugybė parodymų iš įvairiausių kalėjimų.
Yra daugybė liudijimų apie išžaginimus ir kitokią seksualinę prievartą. Kai kurie išgyvenusieji taip pat pasakoja apie priverstinius abortus.
Vienas tokių atvejų buvo Šiaurės Hamgjongo provincijos kalėjime, kuriame liudininkė matė, kaip vienai sulaikytajai buvo atliktas priverstinis abortas aštuntą nėštumo mėnesį.
Pasak moters, kūdikis per procedūrą liko gyvas, bet vėliau buvo paskandintas kriauklėje.
Siekė sugniuždyti dvasią
Lee Young-joo buvo nuteista kalėti trejus su puse metų.
„Jaudinausi, ar dar būsiu gyva, kai baigsiu savo bausmę, – pasakojo moteris. – Kai patenki į tokią vietą, turi pamiršti, kad esi žmogus, nes tik taip galėsi viską ištverti ir išlikti.“
2007 m. Onsongo kalėjime kalėjo ir Saerom, bet, pasak jos, fizinės bausmės valstybės saugumo kalėjimuose buvo daug baisesnės: „Ten jie daužo tau per šlaunis mediniu pagaliu. Jeigu į kamerą dar įeini savo kojomis, ją palieki ropodamas.
Negalėjau žiūrėti, kaip mušami kiti žmonės, bet nusukus galvą sargybiniai vėl priverčia žiūrėti. Tai sugniuždo tavo dvasią.“
Prisimindama kalėjime patirtą košmarą Saerom sakė: „Jeigu tai įmanoma, norėčiau, kad jie būtų nubausti.“
Dabar ji džiaugiasi kiekviena laimės akimirka savo naujuose namuose Pietų Korėjoje.
Nors už geležinės uždangos Šiaurės Korėjoje esančius kaltininkus patraukti baudžiamojon atsakomybėn bus sunku, prie šio tyrimo prisidėjo ir Tarptautinio baudžiamojo teismo ekspertai.
Saerom ir Lee Young-joo tikisi, kad tiesos atskleidimas ir bendros pastangos galiausiai padės priartėti prie teisingumo, kurio moterys taip trokšta.
Parengta pagal BBC inf.
