Prieš trylika metų iš šalies ištremta Irano žurnalistė Masih Alinejad padėjo suvienyti šalies moteris, surinkusi apie dešimt milijonų sekėjų savo socialiniuose tinkluose ir skatindama jas griauti stipriausią režimo įteisinto lyčių nelygybės simbolį – hidžabą, plaukų apdangalą, kurį privaloma dėvėti kiekvienai suaugusiai moteriai.
Dauguma M.Alinejad sekėjų gyvena Irane, tad nuo pat 2014 m. ji pradėjo taikyti paprastą formulę, kuri padėjo pasiekti efektą. Ji paragino moteris Irane filmuoti ar kitaip užfiksuoti save, nepaisančias aprangos kodo, ir atsiųsti jai įrodymus. Tūkstančiai moterų sutiko ir M.Alinejad skelbė jų vaizdo įrašus ir nuotraukas, kuriose matomi jų atidengti plaukai, „Instagram“, „Twitter“ ir „Facebook“ paskyrose.
Šias svetaines blokuoja šalies diktatūra, tačiau, naudodamiesi privačiais tinklais, daugelis iraniečių vis tiek jas pamatė. Milijonai žmonių galėjo išvysti savo bendrapiliečių drąsą ir įsitikinti, kad nuomonė dėl tam tikrų klausimų sutampa, ką dažnai būna sunku padaryti dusinančioje režimo aplinkoje.
Praėjusią savaitę, kai po Mahsos Amini, kurią, tikėtina mirtinai sumušė režimo moralės policija, mirties prasidėjo protestai, žurnalistė M.Alinejad pamatė, kad metų metus trukusi veikla pagaliau duoda vaisių. Kai kurie vaizdo įrašai iš Irano pribloškia: moterys šoka ir meta hidžabus ant laužų. „Tai vyksta – tai tikrai vyksta – ir moterys rodo kelią, – sakė M.Alinejad pokalbiu metu su „New Yorker“ žurnalistu. – Hidžabas – tai įrankis, kuriuo režimas kontroliuoja moteris, o per jas – Irano visuomenę.“
Karimas Sadjadpouras, Carnegie tarptautinės taikos fondo Vašingtone mokslininkas teigė, kad „Irane liko trys ideologiniai ramsčiai“. „Mirtis Amerikai, mirtis Izraeliui ir hidžabas. Hidžabas yra silpniausias iš šių trijų ramsčių. Net Irano partneriai Maskvoje, Pekine, Pchenjane ar Karakase jo neapgins“, – situacija Irane komentavo jis.
Irano įstatymai nurodo, kad bet kuri moteris, peržengusi lytinio brendimo slenkstį, privalo užsidengti plaukus iki paskutinės sruogos ir dėvėti laisvai krentančius drabužius. Moralės policija nuolat sulaiko moteris už hidžabo nedėvėjimą arba netinkamą jo dėvėjimą. 22-iejų M.Amini, kurios mirtis sukėlė protestus, buvo sulaikyta už tai, kad neva leido išslysti keliems plaukams. Pareigūnai teigė, kad mergina mirė nuo širdies smūgio, kuomet buvo suimta. Jos tėvas BBC teigė, kad M.Amini buvo puikios sveikatos. „[Valdžios institucijos] meluoja“, – sakė jis.
Irano žurnalistė Masih Alinejad hidžabo reikalavimą palygino su Berlyno siena: „Jei ją nugriausime, visa sistema sugrius“.
Režimo vadovai aiškiai bijo Masih Alinejad. Moteris jau tuomet kėlė daug problemų režimui – 2009 m. dirbant laikraščio reportere Teherane, valdžios institucijos jai davė rinktis: sustabdyti savo veiksmus arba išvykti iš šalies. Ji išvyko imti interviu į Jungtines Valstijas, kur nusprendė, kad grįžti per daug rizikinga.
2014 m. ji persikėlė į Niujorką ir pradėjo daryti spaudimą Irano režimui iš išorės, naudodamasi socialine žiniasklaida. Tais pačiais metais ji pradėjo savo pirmąją kampaniją, pavadintą „Mano slapta laisvė“, kurioje skatino moteris filmuoti save darant nekenksmingus, bet draudžiamus dalykus, pavyzdžiui, hidžabo nusiėmimą.
„Tris dešimtmečius Irano moterys kasdien kentė pažeminimus ir neturėjo jokių galimybių kreiptis į teismą, – sakė K.Sadjadpouras. – Šiandien jos gali nufilmuoti savo priekabiautojus ir skriaudėjus ir nusiųsti tai M.Alinejad, ir tai pamatys milijonai žmonių.“
Režimas taip pat stebėjo žurnalistę. Kalifornijoje 2021 m. liepą FTB suėmė Irano pilietį, kuris rengė sąmokslą pagrobti M.Alinejad ir nugabenti ją į Venesuelą, iš kur ji būtų perduota Iranui, kur, kaip spėjama, jos lauktų įkalinimas arba mirtis. Po metų FTB agentai prie jos namų Brukline suėmė vyrą su kalašnikovu. Itariama, kad jis buvo taip pat pasiųstas režimo ją nužudyti. Nuo to laiko M.Alinejad ir jos vyras gyvena FTB slėptuvėse. Jiems teko septynis kartus keisti buvimo vietą.
Šiuo metu M.Alinejad retai pasirodo viešumoje. Praėjusią savaitę ji vadovavo miniai, protestuojančiai prieš Irano prezidento Ebrahimo Raisi atvykimą į Jungtines Tautas. Tačiau FTB taip nerimauja, kad ją persekioja Irano agentai, kad bet kokį susitikimą su kitu iraniečiu laiko priežastimi nerimauti.
Irano režimas taip pat bandė prispausti M.Alinejad iš vidaus. 2018 m. jos sesuo Mina per valstybinę televiziją jos išsižadėjo. Kaip nurodė žurnalistė, Mina yra ištekėjusi už Revoliucijos gvardijos karininko ir yra ištikima revoliucijos šalininkė. Netrukus po to M.Alinejad brolis Ali buvo suimtas ir įkalintas už tai, kad atsisakė bendradarbiauti su vyriausybės remiamomis pastangomis ją pagrobti.
Dar 2019 m. Teherano revoliucinio teismo vadovas Mousa Ghazanfarabadi paskelbė, kad vaizdo įrašo siuntimas M.Alinejad yra nusikaltimas, už kurį baudžiama iki dešimties metų kalėjimo. Valstybinės televizijos programose ji nuolat smerkiama kaip išdavikė ir užsienio jėgų pakalikė.
Režimas deda dar daugiau pastangų, kad užgniaužtų protestus, kaip tai darė ir 2017 bei 2019 m., kai panašūs protrūkiai kėlė grėsmę jo valdžiai. Kaip ir praėjusių taip ir šių protestų tiesioginius pranešimus iš vietos sunku nepriklausomai patikrinti – daugelyje šalies vietų buvo nutrauktas arba sulėtintas mobiliojo ir interneto ryšys.
Vaizdo įrašuose matyti, kaip minios, susidūrusios su policija ir viena iš penkių Islamo revoliucinės gvardijos pajėgų Basidž, civilių drabužiais vilkinčiais milicininkais, skanduoja „Mirtis aukščiausiajam lyderiui!“ ir „Mes nenorime islamo respublikos!“. Šimtai protestuotojų, tarp jų daug žurnalistų, buvo suimti. Viename vaizdo įraše buvo matyti, kaip minia apgadina reklaminį stendą, kuriame pavaizduotas Qassemas Suleimani, garsusis Quds pajėgų vadas ir nacionalinis didvyris, žuvęs per 2020 m. pradžioje prezidento Donaldo Trumpo įsakytą bepiločio lėktuvo smūgį.
Paklausta ar jaučiasi atsakinga už kokią nors mirtį arba už savo elgesį, kuris daro įtaką daugybei moterų, kurios buvo mušamos ir kalinamos, M.Alinejad atsakė, kad „tai labai sunku“.
„Tiek daug moterų patenka į kalėjimą dėl to, ką aš jas raginau daryti. Negaliu patikėti, kad tai darau, – apsiašarojus atsakė žurnalistė. Tačiau netrukus ji vėl tikrino savo telefoną, o vaizdo įrašai ir žinutės vis plaukė. – Aš iš dalies vadovauju šiam judėjimui. Irano režimą nuvers moterys. Aš tuo tikiu.“
Parengta pagal „New Yorker“ inf.
