37 metų šeimos gydytoja Lisa Maria Kellermayr iš gyvenimo pasitraukė praėjusią vasarą neišlaikiusi koronaviruso neigėjų psichologinio teroro: socialiniuose tinkluose pasipylusios neapykantos, grasinimų smurtu ir mirtimi.
L.M.Kellermayr savižudybė – ne tik asmeninė tragedija. Tai ir psichologinė COVID-19 pandemijos pasekmė, kuri atskleidė, kaip agresyviai elgiasi asmenys, neigiantys virusą.
Medikės mirtis parodė ir Austrijos institucijų bejėgiškumą kovojant su aršia neapykanta, kuri, pasklidusi po internetą, griauna persekiojamųjų gyvenimą.
Kovojo su pandemija
Iki 2020 metų pavasario, kai pasaulis atsidūrė koronaviruso gniaužtuose, L.M.Kellermayr dirbo vienoje Bad Išlio – Austrijos balneologinio kurorto – sanatorijų.
Kilus pandemijai ji suabejojo dėl savo, reabilitacijos klinikos gydytojos, darbo prasmės.
Kai Aukštutinės Austrijos žemės gydytojų rūmai ieškojo savanorių prižiūrėti COVID-19 ligonius namuose, į kvietimą atsiliepė L.M.Kellermayr. Buvo jauna, neturėjo kitokių įsipareigojimų, tad kas, jei ne tokie žmonės kaip ji, turėjo būti kovos su pandemija fronte?
L.M.Kellermayr pasinėrė į darbą, per dieną aplankydavo iki 17 namų. Konsultavo užsikrėtusiuosius koronavirusu ir socialiniuose tinkluose.
2020 m. lapkričio 9 d. medikė į savo „Twitter“ paskyrą įkėlė netikėtą įrašą: „Niekada nebūčiau pamaniusi, kad sąmokslo teorijų skleidėjai neigs mano egzistavimą.“
Paaiškėjo, jog vienas nepažįstamasis kreipėsi į Aukštutinės Austrijos gydytojų rūmus, kad jie patvirtintų, ar tikrai yra tokia gydytoja L.M.Kellermayr. Tai buvo pirmasis kartas, kai medikė susidūrė su psichologiniu teroru.
Bet L.M.Kellermayr nenuilstamai dirbo toliau.
Savo pacientams, sergantiems ankstyva COVID-19 stadija, prisiėmusi atsakomybę skyrė budezonidą, kuriuo gydoma astma. Po pusės metų autoritetingame medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbta studija patvirtino budezonido veiksmingumą.
Tuo metu, kai ši studija buvo plačiai cituojama, L.M.Kellermayr su savo gerokai anksčiau sukaupta patirtimi taip ir nebuvo pavykę prasibrauti iki atsakingų asmenų.
„Galbūt esu pernelyg moteriška, jauna ar turiu per mažai titulų?“ – „Twitter“ klausė L.M.Kellermayr.
Savo nuoskaudą gydytoja išliejo per Austrijos televizijos kanalus ir radijo laidas. Po jos pareiškimų žiniasklaidoje pasipylė neapykantos pritvinkę elektroniniai laiškai.
L.M.Kellermayr, įsidarbinusiai šeimos gydytoja prie Aterzės miestelio, netrukus teko samdytis asmens sargybinį.
Pykčio banga vis augo
Tai, kas prasidėjo nuo jokiais argumentais nepagrįsto nevykusio paklausimo apie L.M.Kellermayr Aukštutinės Austrijos žemės gydytojų rūmams, virto neapykantos lavina.
Ji turėjo daug bendra su 600 koronavirusą neigusių asmenų akcija, surengta prie Aukštutinės Austrijos žemėje esančios Velso-Gryskircheno klinikos, kurioje L.M.Kellermayr dirbo.
Praėjusių metų lapkričio 16 dienos vaizdo įraše matyti, kaip protestuotojai užtveria greitosios pagalbos automobilių privažiavimo kelius.
Į „Twitter“ L.M.Kellermayr įkėlė įrašą: „Šiandien Velse-Gryskirchene: sąmokslų teoretikų ir skleidėjų demonstracija nepaiso institucijų nustatyto privažiavimo kelio ir blokuoja tiek pagrindinį įėjimą į kliniką, tiek Raudonojo Kryžiaus greitosios pagalbos transporto išvažiavimą.“ Ir pridėjo grotažymę – „kovidiotai“.
Šiuo atveju netikėtą žingsnį žengė policija, savo „Twitter“ paskyroje būtent L.M.Kellermayr komentarą pavadinusi klaidingu pranešimu.
Koronaviruso neigėjai darė policijos įrašo kopijas ir jas toliau platino socialiniuose tinkluose, internete nurodė gydytojos gyvenamąjį adresą. Kiti reikalavo jai „palikti keletą malonių žodžių“.
L.M.Kellermayr kreipėsi į policiją pašalinti tą jų „Twitter“ žinutę, kuri sukėlė tokią didžiulę neapykantą. Veltui.
Apsaugos taip ir negavo
Įsiūčio kalba paženklintų įrašų daugėjo taip sparčiai, kad medikė vargu ar būtų įstengusi padaryti jų kopijas. Bet tuo viskas nesibaigė.
Po šešių dienų, praėjusių metų lapkričio 22-ąją, L.M.Kellermayr gavo elektroninį laišką su antrašte „Aš tau įvykdysiu mirties bausmę“.
Tai buvo pirmasis grasinimas žmogžudyste: „Tu, kvailas šūdo gabale! Nusprendžiau tave nutverti. Bet jeigu jau būsiu ten, žinoma, paskersiu ir kitus tavo kolegas.“
Siuntėjas pasivadino Claasu, žudiku. L.M.Kellermayr kreipėsi į policiją.
Ji negrįždavo į savo butą, dažniausiai nakvojo darbovietės budėjimo patalpoje, sutiko, kad būtų įrengtas panikos kambarys, kur galėtų apsisaugoti.
Pasak policijos, ypač pavojingi buvo Feklabruko miestelio antivakseriai, į kurių gretas įsiskverbė dešinieji radikalai. Nepaisant to, L.M.Kellermayr bylos tyrėjai nieko nepasiekė ir ji negavo jokios policijos apsaugos.
Bet, anot Aukštutinės Austrijos žemės policijos direkcijos, medikę konsultavo pareigūnai ir buvo gerokai padidintos apsaugos priemonės aplink jos darbovietę. Tačiau tai reiškė, kad „prevencijos pavojaus“ tikslais tik dažniau pravažiuodavo patrulių automobilis.
Asmeninė apsauga? Grasinimų susidoroti sulaukusi gydytoja jos negavo. Paieška buvo nutraukta, nes menamas nusikaltėlis žinutes siuntė šifruoto elektroninio laiško adresu. Daugiau priemonių pareigūnai nesiėmė.
„Baudžiamasis persekiojimas dėl neapykantos kurstymo internete žlugo dėl policijos ir teisėsaugos organų sąmoningumo stokos, – kalbėjo Vienos teisėjas Oliveris Scheiberis. – Įsilaužimo atveju aišku, kad pareigūnas privalo važiuoti į įvykio vietą, bet dėl neapykantos įrašų nedaug ko imamasi.“
Tokiems gydytojams kaip L.M.Kellermayr tai reiškia, kad jie vieni turi atlaikyti psichologinį terorą.
Šių metų vasarį vienas vyras medikei parašė, kad nori ją atvesdinti į ateityje steigiamą tautos tribunolą.
Prokuratūrai pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad šio laiško siuntėjas Austrijoje neturėjo gyvenamosios vietos adreso.
Ir vėl grasino Claasas, žudikas. Gegužės 3-iosios rytą gydytoja iš jo gavo elektroninį laišką su antrašte „Jūs niekada manęs nerasite“.
Anonimas rašė, kad L.M.Kellermayr neturėtų jaustis saugi, nes jis tik ir laukia, kada moteris nebegalės sau leisti jokių apsaugos priemonių. Tuomet apsvaigins ją hidroksibutano rūgštimi ir nutemps į nežinomą vietą. Paskui kankins. Jis pasirašė: „Su mirtinu linkėjimu, Claasas.“
Kadangi jis pasisveikino „moin“ (taip sakoma, pavyzdžiui, Hamburge ir Šiaurės Vokietijoje. – Red.) ir rašė, kad gydytoją yra matęs per austrų televiziją, tyrėjai įtaria vokišką vyro kilmę.
Finalas – tragiškas
L.M.Kellermayr ir toliau negavo asmeninės apsaugos.
Tačiau kilus įtarimui dėl sąsajų su koronavirusą neigusių asmenų Vokietijoje grupe pirmą kartą įsikišo Austrijos valstybės saugumo ir žvalgybos tarnyba.
Ir programišė iš Vokietijos Nella. Ji socialiniuose tinkluose buvo atkreipusi dėmesį į L.M.Kellermayr, kai medikė birželio 27-ąją įkėlė įrašą, kad dėl grėsmių laikinai nutraukia savo darbą.
Policija reagavo vangiai. Atstovas spaudai pareiškė, kad gydytoja vis labiau siekia viešumos dėmesio savo asmeninei karjerai skatinti.
Tyrimo dokumentuose, kuriuos L.M.Kellermayr perdavė Austrijos žurnalui „Falter“, valdininkai įžvelgė net politinį interesą. Mat viena Austrijos socialdemokratų partijos narė parlamente pateikė paklausimą dėl L.M.Kellermayr atvejo.
Gydytojų rūmų atstovas aiškino, kad L.M.Kellermayr lengvai rastų kitą darbą. „Ji – labai graži“, – sakė jis vienos televizijos žinių tarnybai.
Vis dėlto tyrimą tęsė Nella.
Programišė ieškojo tariamo nusikaltėlio internete ir manė atradusi pėdsaką Berlyno dešiniųjų ekstremistų aplinkoje. Nella savo medžiagą liepos pradžioje išsiuntė į Austrijos konstitucijos apsaugos instituciją.
Bet ši medžiaga atsakingiems pareigūnams nebuvo labai įtikinama: jie nesugebėjo atlikti tyrimo ir išsiaiškinti, kaip programišė priėjo tokią išvadą.
Bet tikriausiai buvo taip: valdininkai negalėjo atlikti tyrimo dėl Nellos surinktos informacijos, nes jiems trūko techninių žinių ir teisinio pagrindo.
Gydytoja, kuri viešai ginasi nuo internetu skleidžiamos neapykantos. Policija, kurios komunikacija neapgalvota. Austrijos valstybės saugumo ir žvalgybos tarnyba, kuri pageidauja, kad tyrimai būtų perduoti Vokietijos valdžios įstaigoms, – tai L.M.Kellermayr atvejis.
Viskas baigėsi tuo, kad kontūrų neturintis neapykantos reiškinys internete įgavo tragišką veidą, – liepos 29-ąją L.M.Kellermayr buvo rasta negyva.
