Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ragino tai padaryti iki birželio 8-osios: „Iki tol niekas neklaus, iš kur pas jus tas ginklas. Tiesiog atiduokite jį. Štai ir viskas.“
Anot jo, baudos už nelegalaus ginklo turėjimą augs dvigubai.
Apie masinį Serbijos piliečių nuginklavimą prakalbęs A.Vučičius pridūrė: „Visi žmonės, laikantys ginklus, – tokių yra apie 400 tūkst., ir aš čia nekalbu apie medžioklinius ginklus, – bus iš naujo patikrinti. Po šios priemonės jų rankose liks ne daugiau nei 40 tūkst. ginklų.“
Per pirmąją amnestijos dieną į policijos nuovadas visoje Serbijoje, kur yra 6,8 mln. gyventojų, buvo atnešta apie 1500 įvairiausių ginklų ir 50 tūkst. šovinių.
Serbijos vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius Željko Brkičius ragino: „Nesigėdinkite atiduoti bet kokių savo turimų ginklų, neišmeskite jų bet kur, nepalikite viešose vietose, taip didindami socialinį pavojų, nes tie ginklai vėl gali atsidurti pas žmones, neturinčius tam teisės.“
Galios ir statuso simbolis
Gegužės 3 dieną vienoje Belgrado mokyklų 13-metis septintokas iš tėvui priklausiusio pistoleto nušovė 8 moksleivius ir mokyklos sargą.
Gegužės 4 d. Dubonos kaime, esančiame 50 km nuo sostinės, 21 metų vyras iš automobilio ėmė šaudyti į ant suoliuko ramiai laiką leidžiančių žmonių grupę ir 8 jų nužudė.
Po šių tragedijų Serbijoje užvirė diskusijos dėl ginklų paplitimo.
Ženevoje įsikūrusios tyrimų grupės „Small Arms Survey“ duomenimis, 2018 m. Serbija užėmė trečiąją vietą pasaulyje pagal ginklų turėjimą – 100 gyventojų teko 39 šaunamieji ginklai. Didesni skaičiai buvo tiktai JAV (121) ir Jemene (53).
Oficialiais 2021 m. Serbijos policijos duomenimis, šalyje buvo 920 tūkst. registruotų ginklų, įskaitant medžioklinius.
„Kitais vertinimais, dar tiek pat ginklų serbai laiko nelegaliai“, – sakė Belgrado saugumo politikos centro vadovas Predragas Petrovičius.
Anot jo, tai pirmiausia nulemta karų, kurie pradedant 1991 m. vyko buvusios Jugoslavijos teritorijoje: „Piliečiai negrąžino dalies per tą dešimtmetį pas juos atsidūrusių ginklų, nes vis dar nesijaučia saugūs valstybėse, susikūrusiose po Jugoslavijos subyrėjimo. Be to, Balkanuose ginklas tradiciškai yra galios ir statuso simbolis vienu metu: manoma, kad jo savininkas sugeba apsaugoti save ir savo šeimą.“
Belgrado saugumo politikos centro tyrimai taip pat rodo, kad Serbijos gyventojai saugiausi jaučiasi savo namuose ir daug mažiau saugūs – už jų ribų.
„Žmonės saugumą sieja ne su policijos ir valstybės aparato darbu, o su tuo, kad turi gerus kaimynus ir patys geba apsisaugoti“, – sakė P.Petrovičius.
Serbijoje paplitusi nuostata, kad kiekvienuose namuose privalo būti ginklas. Jis yra įprasta vestuvių ir gimtadienių švenčių dalis, todėl daugelis serbų sako, kad šalyje, kurioje senos ginklų turėjimo tradicijos ir didžiulis nelegalių ginklų skaičius, bus neįmanoma imtis griežtesnių priemonių.
„Tai mūsų kultūra, sūnūs paveldi ginklus iš tėvų ir senelių, – kalbėjo Belgrado gyventoja Miriana Marinkovič ir pridūrė, kad žmonės taip lengvai šaunamųjų ginklų neatiduos. – Jie juos užkas, paslėps šuliniuose ir net kapinėse.“
Nustatys naują tvarką
Serbijos vyriausybė paskelbė planuojanti per artimiausius šešis mėnesius patikrinti visus šalies gyventojus, pirmiausia siekiant išsiaiškinti, ar jie saugiai laiko ginklus ir šaudmenis, kad būtų nepasiekiami nepilnamečiams ir neturintiems teisės jais naudotis.
Be to, bus griežtinama licencijų ginklams suteikimo tvarka, ketinama nustatyti dvejų metų moratoriumą naujų leidimų išdavimui.
Ginklų įstatymo pataisos taip pat numato privalomas medicinines, psichologines ir psichiatrines patikras, taip pat narkotikų testus asmenims, kurie turi leidimą ginklams, tarp jų ir medžiokliniams.
„Žinome, kad šių priemonių įgyvendinimas neapsieis be problemų. Tačiau kuo mažiau ginklų žmonės turės savo rankose, tuo mažesnis pavojus kils mūsų vaikams ir piliečiams“, – sakė A.Vučičius.
Nėra vieno požiūrio
Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, griežtesnė kontrolė yra pateisinama, tačiau draudimai laikyti ginklus neturi prasmės, mano Serbijos apsaugos firmų asociacijos atstovas Dejanas Milutinovičius.
„Pas mus taisyklės ir taip yra per griežtos. Kilus menkiausiam kaimynų ginčui jų ginklai ilgam konfiskuojami. Bet nėra galimybės iš anksto žinoti, ar kas nors juo pasinaudos“, – sakė D.Milutinovičius.
P.Petrovičius primena, jog ginklų laikymo taisyklės sugriežtintos dar 2015 m. Tada buvo įvestas privalomas visų ginklų perregistravimas, jo metu kiekvienas savininkas turi pereiti testavimą, taip pat paaiškinti, kam jam reikia ginklo.
Tačiau, anot saugumo eksperto, griežtos taisyklės popieriuje nėra tokios griežtos praktikoje, ginklų perregistravimo terminai buvo pratęsti daug kartų, o pastarąjį – 2022-aisiais dar dvejiems metams.
P.Petrovičiaus teigimu, atsakingi ne šalies piliečiai, o valstybės struktūros, kurios savo veiksmuose nesilaiko vieno požiūrio: „Vienų ginklai buvo konfiskuoti, kitiems pratęstos licencijos, nors jie neįvardijo jokių priežasčių, kodėl reikia turėti ginklų.“
Kur ir kiek – niekas nežino
Registruoti ginklai yra tik dalis problemos. Serbai laiko daugybę nelegalių ginklų, juos gavę per XX a. dešimtojo dešimtmečio karus.
„Tada žmonėms buvo masiškai dalijami ginklai ir jų buvimo vietos dabar niekas negali atsekti“, – sakė P.Petrovičius.
Vienintelė didelė gyventojų nuginklavimo akcija įvyko po Serbijos ministro pirmininko Zorano Džindžičiaus nužudymo 2003 m. kovą. Tada buvo konfiskuota arba savo noru grąžinta apie 50 tūkst. ginklų.
„Dabar reikia rimtos kampanijos įtikinti piliečius, kad valstybe galima pasitikėti, kad ji garantuoja saugumą, kad žmonėms daugiau nebereikia ginklų“, – sakė P.Petrovičius.
Pasak D.Milutinovičiaus, didžioji dalis nelegalių ginklų priklauso nusikalstamoms struktūroms. O automatinių ginklų, koks buvo panaudotas gegužės 4-ąją Dubonos kaime, kur žuvo 8 ir sužeista 13 žmonių, legaliai įsigyti apskritai negalima.
Tik kariuomenė ir policija disponuoja tokiais ginklais ir jeigu jie dingsta, tai dėl pareigūnų aplaidumo arba nelegaliai prekiaujant ginklais.
Parenta pagal BBC ir „Deutsche Welle“ inf.
