Baltarusis savanoris prabilo apie karo ateitį: šalies laukia kariniai veiksmai

Pasaulio dėmesį prikaustę įvykiai Briansko ir Belgorodo srityse gali pasikartoti ir Baltarusijoje – į šią šalį netrukus gali įsiveržti jau Ukrainos pusėje kovojantys baltarusiai. Taip teigia nuo pat karo Ukrainoje pradžios ten kovojantis baltarusis, viešai prisistatantis Kedro šaukiniu.

Rusijos savanorių korpusas.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Rusijos savanorių korpusas.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>IMAGO/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>IMAGO/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Rusija.<br>DPA-Picture Alliance/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Rusija.<br>DPA-Picture Alliance/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA/ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>EPA/ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jun 10, 2023, 11:44 AM

Savo namais Kedras laiko Vilnių, kur gyveno nuo 2020-ųjų gavęs politinį prieglobstį. Šiuo metu jis priklauso baltarusių batalionui Ukrainoje „Teroras“.

Baltarusis asmeniškai pažįsta kiek anksčiau operacijas Brianske ir Belgorode vykdžiusius rusų savanorius ir neslėpė entuziazmo dalyvauti, jeigu pagal šį scenarijų įvykiai pasikartotų ir Baltarusijoje.

– Ką manote apie artėjantį ukrainiečių puolimą, kurio visi laukia? – „Lietuvos rytas“ paklausė Kedro.

– Nežinau, kada jis prasidės. Bet jeigu žinočiau, nesakyčiau. Pagal mano subjektyvius įspūdžius, puolimui rengiamasi dabar.

Prieš dvi savaites pietų ir pietryčių kryptimi nepastebėjau pro mus važiuojančios nė vienos paprastos mašinos.

Bet po žiemos visur ištižę ir laukiama, kada viskas išdžius. Oro sąlygos – vienas svarbiausių sėkmingo puolimo veiksnių. Žvalgomieji mūšiai jau vyksta.

– Apie karą Ukrainoje žinome iš pranešimų, kuriuos kartais labai sunku suprasti. Kas iš tikrųjų šiuo metu dedasi?

– Aš pats nesuprantu kai kurių dalykų.

Netgi man, žmogui iš vidaus, sunku pasakyti, kas vyksta.

Tęsiamos informacinės-psichologinės operacijos. Bet jei per 300 dienų apsiausties maskoliai sugebėjo užimti tiktai nedidelį rajono centrą Donecko srityje, vadinamą Bachmutu, – ir tai nežinia, nes bendravau su žmonėmis, kurie yra ten, ir viskas ne taip, kaip skelbiama oficialiai, – iš to galima spręsti, kas laimi.

Be to, karo veiksmai persimetė į Rusijos teritoriją. Briansko ir Belgorodo srityse vyksta operacijos. Kovotojai prieš Vladimirą Putiną – Rusijos piliečiai – buvo užėmę kelias gyvenvietes.

Nežinau, kas dabar darosi maskolių galvose, – jie ketino per kelias dienas užimti Ukrainą, o dabar jų teritorijoje vyksta karo veiksmai ir man jų negaila.

Po karo galėsiu papasakoti daugiau, dabar negaliu.

– Ar per metus šis karas pasikeitė?

– Labiausiai keičiasi maskoliai. Labai daug jų buvo nukauta ir jie po truputį pradeda kariauti protingiau. Prieš metus mes dviese galėdavome nukauti dvidešimt maskolių, o dabar dvidešimt mūsiškių nukauna du maskolius.

Tačiau mūsų ginklai geresni. Ukrainos kariuomenė perėjo prie NATO ginkluotės.

– Jus stipriai pakeitė karas?

– Apie tai bus galima spręsti vėliau. Bet akivaizdu, kad daugiausia pakitimų susiję su sveikata. Kariauti yra labai sunkus darbas. Mažai miegi, valgai nežinia ką ir kada, labai daug judi. Nuolat esi apimtas streso, nes fronte tave gali užmušti kiekvieną akimirką. Ir tai turi pasekmių.

– Gegužę buvo pranešta, kad žuvo penki baltarusių savanorių Kosto Kalinausko pulko kovotojai. Kaip pagerbiate kritusius draugus?

– Kare žmonės žūsta dažnai. Stengiamės saugoti savo kovotojus, jie yra gerai apmokyti.

Tačiau, be jokios abejonės, karas turi savų planų.

Jokio ceremonialo atsisveikinti su žuvusiaisiais nėra. Susitinkame, atsisveikiname, dažniausiai dalyvauja karo kapelionas. Kartais velionis būna palikęs testamentą su nurodymais, kaip norėtų būti palaidotas. Jeigu ne – sprendžia giminės.

Mano draugas Aleksejus Skoblia, turėjęs Turo šaukinį, paskelbtas Ukrainos didvyriu. Žuvo pačioje karo pradžioje 2022-ųjų kovo 13-ąją. Jis buvo romantikas ir savo testamente parašė, jog norėtų, kad per jo laidotuves skambėtų sunkusis rokas ir šaudytų kulkosvaidžiai, o pelenai būtų išbarstyti Baltarusijoje virš upės – nesakysiu, kokios, nes giminės gali turėti nemalonumų.

Kijevo prieigose dar vyko karas, roko grupės neradome, kulkosvaidžiai šaudė į orą pagal „AC/DC“ įrašus. Jis norėjo, kad būtų linksma, – taip ir buvo.

Supratimas apie tragediją ateina vėliau. Stengiamės neprarasti kovinės dvasios ir rūpinamės, kuo pakeisti žuvusiuosius, o tai nėra taip paprasta.

Iš tų, kurie buvo prieš Aliaksandrą Lukašenką su V.Putinu ir pasitraukė iš Baltarusijos, į Ukrainą kovoti K.Kalinausko pulke atvyko mažiau nei 1 procentas.

Matematika paprasta: po 2020-ųjų nepavykusios revoliucijos Baltarusiją paliko apie 300 tūkst. žmonių, o į Ukrainą atvyko daugiausia 2000.

– Kaip tai paaiškinti?

– Rusijos imperija 300 metų buvo pavergusi Baltarusiją. Maskoliai žudė geriausius.

Dėl to išsivystė Stokholmo sindromas ir šiuo metu baltarusiai palaiko savo despotus.

– Bet 2000 baltarusių, kovojančių Ukrainoje, nėra mažai.

– Kiek baltarusių kovoja Ukrainoje, tiksliai pasakyti negaliu.

Net jeigu žinočiau – nesakyčiau. Tačiau pasirašytą sutartį galima nutraukti. Tai žmonės, kurie suprato, kad karas – ne jiems. Kiti tiesiog nusivilia.

– Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama pranešimams apie A.Lukašenkos sveikatos būklę. Svarstoma, kokie pokyčiai galbūt lauktų Baltarusijos netrukus. Kaip, jūsų manymu, klostytųsi įvykiai jūsų gimtinėje?

– Nemėgstu spėlioti, bet, mano manymu, greičiausiai Baltarusijos laukia kariniai veiksmai.

Štai mes dabar sėdime ir kalbamės per „Skype“, o tuo metu kažkur prie Belgorodo, Rusijos teritorijoje, skelbiama Belgorodo liaudies respublika.

Galbūt ir Baltarusijoje taip gali atsitikti?

Ir greičiausiai tai bus susiję su tuo, kad maskoliai pradės spręsti Baltarusijos nepriklausomybės statusą de jure, o tai neišvengiamai atves prie karo veiksmų.

Bet pokyčiai Baltarusijoje vyks tik per Rusijos imperiją, todėl visas savo jėgas skiriu, kad ši imperija sugriūtų kuo greičiau.

– Ar Ukrainos kare baltarusius vienijantis K.Kalinausko pulkas keičiasi?

– Kadaise mes, baltarusiai, kurie kariavo Ukrainoje nuo 2014-ųjų, sukūrėme K.Kalinausko pulką. Bet pernai rugpjūtį nutarėme pasidalinti.

Tie, kurie nori kariauti su maskoliais, tie kariauja.

Buvo sukurtas padalinys „Teroras“, kuris atsiskyrė nuo K.Kalinausko pulko ir priklauso Ukrainos vyriausiajai žvalgybos valdybai. Pavadinimas daug ką baugina, tačiau batalionas pavadintas žuvusio kovotojo šaukiniu.

Beje, Dmitrijus Apanasovičius, kurio šaukinys buvo Teroras, po 2020-ųjų gyveno Vilniuje.

O kiti liko K.Kalinausko pulke. Ten yra batalionas „Volat“ ir šiuo metu formuojamas batalionas „Litvin“ – šaunūs vaikinai, bet jiems vadovauja štabas, kuris priima sprendimus, kartais politinius, kurie, mūsų manymu, neteisingi.

Be to, pulke yra struktūra, užsiimanti organizacinėmis ir informacinėmis problemomis. Ji nesugebėjo rasti bendros kalbos su tais, kurie kovoja fronte.

– Baltarusijos opozicija dešimtmečius negali susivienyti. Istorija kartojasi ir K.Kalinausko pulke?

– Tai skirtingi požiūriai į situaciją. Vieni sako: „Mums reikia plepėti“, kiti sako: „Mums reikia kovoti.“

Kiek žinau, Lietuvos politikoje vyksta tas pat – jūs irgi priešui rodote savo silpnąsias puses.

Bet Anglijoje pirmasis išrinktas Parlamentas susirinko XIII amžiuje. Jie 300 metų kapojo vieni kitiems galvas, kol galiausiai išmoko susitarti.

– Ar po metų kare jūsų padalinys vis dar pasirengęs kautis? Ar taip pat pasirengę kautis ir ukrainiečiai?

– Nenoriu girtis, bet mes – savanoriai, o ukrainiečiai – mobilizuoti. Mes geriau apginkluoti – baltarusiai visame pasaulyje renka pinigus, kad atsiųstų tai, ko mums trūksta. Bendraujame tiesiogiai. Be to, visą laiką rengiamės tam, kad užkariautume Baltarusiją, – turime nuolat treniruotis.

– Jūs kariavote Ukrainoje jau 2014-aisiais. Kuo skiriasi 2014-ųjų karas ir tas, kuris prasidėjo 2022 metų vasario 24-ąją?

– Dabartinis karas pasižymi masiniais puolimais, geresne ginkluote, tačiau visa tai ne taip baisu, kaip atrodė 2014-aisiais.

Tuomet mums atrodė, kad jei pradės šaudyti raketomis, bus labai blogai. O iš tikrųjų tos raketos nepadaro tiek žalos, kiek buvo gąsdinama.

– Kokia kalba baltarusiai bendrauja fronte?

– Rusiškai ir baltarusiškai, kai kas gali susikalbėti ir ukrainietiškai. Bet kai kariaujame, kalbame tik rusiškai, kad maskoliai nesuprastų, jog mes – baltarusiai, ir nesukeltume pavojaus savo kovos draugams.

– Kokie kovojančių baltarusių ir ukrainiečių santykiai?

– Puikūs. Ir labai pagarbūs. Jeigu nors dešimtadalis tų, kurie sakė, kad atvyks į Baltarusiją kovoti, kai ten prasidės karas, tesės savo pažadą, mes labai greitai nugalėsime.

– Ar karas Ukrainoje labai skiriasi nuo filmų apie karą?

– Mano manymu, karas Ukrainoje labiausiai panašus į Pirmąjį pasaulinį karą, kaip jį pavaizdavo Erichas Maria Remarque’as.

95 procentai sunkaus fizinio darbo labai blogomis sąlygomis – karšta, šalta, purvina, šaudo – ir vos keli procentai kovos bei romantikos.

– O kaip ištvėrėte šią žiemą?

– Buvo labai šalta. Vyko operacija Chersono srityje, visą žiemą praleidome Dniepro krante, o ten ne tiktai šalta, bet ir drėgna. Nuo šalčio gelbėjomės valgydami lašinius su uogiene.

Dabar jaučiu, kad stipriai traška imunitetas. Mano planas vasarai – atgauti sveikatą, pasirengti kitam karui. Nuvažiuosiu į Karpatus pasižvalgyti po kalnus, gersiu vitaminus.

– Ar po sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo jau bus švenčiama pergalė?

– Nemanau. Šis karas iš principo negali pasibaigti.

Net jei Ukraina susigrąžins savo suverenias teritorijas ir saugos savo sienas, maskoliai gali visaip jai kenkti.

Jie gali leisti raketas – po dvi kasdien į tokius miestus kaip Kijevas ir galiausiai Ukrainą paversti didele Padniestrės sritimi, kuri iš viso nežinia kas yra.

Klausimas turi išsispręsti ne tik kariniu, bet ir politiniu lygiu. Ukraina turi gauti labai rimtas garantijas arba įstoti į NATO.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.