Europos viduryje – Rusijos Trojos arklys: pristato save kaip slenkstį tarp Rytų ir Vakarų

Nors Austrija suteikė Ukrainai didelę humanitarinę pagalbą, priėmė pabėgėlius, pritarė Europos Sąjungos sankcijoms Rusijai ir viešai kritikavo V. Putiną už tarptautinių normų pažeidimus, užkulisiuose abiejų šalių komerciniai ryšiai išlieka tvirti, ypač energetikos ir finansų srityse.

Prorusiško protesto dalyvė prie prezidento rūmų Vienoje 2018 m.<br>AFP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Prorusiško protesto dalyvė prie prezidento rūmų Vienoje 2018 m.<br>AFP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, ukrainiečių kariai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, ukrainiečių kariai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Rusija.<br>DPA-Picture Alliance/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Rusija.<br>DPA-Picture Alliance/Scanpix nuotr.
V. Zelenskis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
V. Zelenskis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>Imago/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>Imago/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 10, 2023, 3:16 PM

Tai buvo sudėtingas balansavimo aktas. Kai praėjusių metų balandį Austrijos kancleris Karlas Nehammeris nusprendė pirmasis iš Europos lyderių po invazijos atskristi į Maskvą ir susitikti su V. Putinu „akis į akį“, jis bandė tai vaizduoti kaip taikos misiją. Austrijos kritikai Europoje nujautė, kad tai yra priedanga. Nors po pokalbio, kurį K. Nehammeris pavadino „griežtu ir atviru pokalbiu“, paaiškėjo nedaug detalių, skeptikai pastebėjo, kad Rusijos dujos į Austriją ir toliau tekėjo, priešingai nei į Vokietiją, kuriai jos buvo nutrauktos.

Austrijos Vakarų partneriai ilgą laiką toleravo šiltus Austrijos santykius su Rusija, tačiau karas Ukrainoje pakėlė kartelę, ir Viena staiga patyrė spaudimą iš visų pusių. Kritikai abiejose Atlanto pusėse teigia, kad Austrijos karinio neutralumo laikymasis ir, daugelio nuomone, jos požiūris į krizę išduoda giliai įsišaknijusį šalies elito cinizmą santykiuose su Rusija ir kelia didelę grėsmę Europos vienybei dėl Ukrainos.

„Austrija neabejotinai yra [ES] minkštoji vieta Rusijos atžvilgiu“, – „Politico“ sakė vienas aukšto rango Komisijos pareigūnas, atkreipdamas dėmesį į tai, ką jis apibūdino kaip sėkmingą Maskvos infiltraciją į šalies valdžios institucijas per daugelį metų.

ES, kuriai ir taip sunku susidoroti su nuolatiniu vienybės trikdžiu Viktoru Orbanu, Austrijos atsisakymas agresyviai atsiriboti nuo Rusijos dar labiau apsunkina pastangas laikytis bendros pozicijos. Briuselis baiminasi, kad ilgainiui geografiniame Europos centre, apimančiame Vengriją ir Austriją, gali atsirasti Rusijai tolerantiška zona, kuri gali išplisti ir suteikti Rusijai pranašumą jos nuolatinėse pastangose įkalti pleištą žemyne.

Energingas Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas tvirtina, kad tokios nuomonės yra įsišaknijusios praeityje ir atsietos nuo dabartinės realybės. Neseniai duotame interviu jis teigė, kad Austrija ne kelia pavojų Europos vienybei, o ją stiprina.

„Nuo praėjusių metų vasario 24 d. ir kancleris K. Nehammeris, ir aš labai aiškiai pasakėme, kokia yra šios šalies padėtis ir kokia yra mūsų vyriausybės pozicija, – tikino A. Schallenbergas. – Tokiai šaliai kaip Austrija, mažai, nuo eksporto priklausomai šaliai, esančiai Europos žemyno centre, labai svarbu, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės ir principo pacta sunt servanda (lotyniškas posakis, reiškiantis „susitarimų reikia laikytis“).

Neprisijungusi šalis

Norint suprasti Austrijos pozicijos Rusijos atžvilgiu šaknis, reikia grįžti į 1955 metus. Praėjus dešimtmečiui po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, šalis tebebuvo okupuota keturių sąjungininkių ir suskirstyta į zonas. Norėdama įtikinti sovietus grąžinti Austrijai visišką suverenitetą, šalis turėjo sutikti savo konstitucijoje įtvirtinti neutralitetą, kurį tuometiniai gyventojai laikė būtina blogybe.

Įstatymas nedraudžia Austrijai dalyvauti ginkluotame konflikte, jame veikiau numatyta, kad šalis negali prisijungti prie karinio aljanso ar leisti kitoms šalims dislokuoti savo teritorijoje karių).

Daug austrų vyrų kovojo prieš sovietus ir tarnavo karo belaisvių stovyklose, todėl meilė tarp abiejų šalių buvo menka. Kai 1956 m. sovietai numalšino sukilimą Vengrijoje ir sukėlė didžiulę pabėgėlių bangą per Austrijos sieną, Viena nedvejodama prisijungė prie kitų Vakarų šalių Jungtinėse Tautose kritikuodama Maskvos veiksmus.

Tačiau Austrijai, tvirtai įsiterpusiai tarp NATO ir sovietų bloko, neilgai trukus paaiškėjo naujojo statuso privalumai. Būdama neutrali, neprisijungusi šalis, ji galėjo užsiimti verslu abiejose geležinės uždangos pusėse.

1968 m. birželio 1 d. Austrija tapo pirmąja Vakarų Europos šalimi, pasirašiusia ilgalaikę sutartį su Sovietų Sąjunga dėl gamtinių dujų tiekimo, kurios per Čekoslovakiją buvo tiekiamos į paskirstymo centrą prie pat Austrijos sienos.

Tačiau praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Austrija pasirašė 1968 m. sutartį, įvyko nelaimė. Rugpjūčio mėn. sovietų tankai vėl įvažiavo į Vidurio Europą, šį kartą į Čekoslovakiją, kad užgniaužtų Prahos pavasarį.

Austrai, vis dar prisimindami represijas Vengrijoje, baiminosi, kad sovietai gali įsiveržti ir į jų šalį. Vyriausybė net rengė planus, kaip iš Vienos persikelti į tolimuosius šalies vakarus. Ji taip pat stengėsi neprovokuoti sovietų, laikydama Austrijos karius 30 km nuo sienos su Čekoslovakija.

Tai buvo lemiamas momentas Austrijai Šaltojo karo metu – sovietai neįsiveržė, o dujos tekėjo toliau. Daugumai austrų buvo aišku: neutralumas naudingas verslui ir užtikrina mūsų saugumą.

Neutralumas taip pat leido Austrijai tapti svarbia tarptautinės diplomatijos scena, pabrėžiančia, kaip naudinga nesilaikyti vienos ar kitos pusės. Šeštajame dešimtmetyje čia įsikūrė OPEC būstinė, o 1979 m. – Jungtinių Tautų Organizacija, kurios trečioji būstinė įsikūrė Vienoje. 1993 m. čia įsikūrė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija.

Dujų sandoris buvo naudingas tuometinei valstybės valdomai energetikos grupei OMV, nes Austrija tapo vienu pagrindinių Rusijos dujų, skirtų Vakarų Europai, kanalų.

„Nereikėtų nuvertinti šios istorijos galios, – sakė buvęs Austrijos vicekancleris ir finansų ministras Wilhelmas Moltereras, prisimindamas, kaip jo motina nerimavo dėl sovietų invazijos 1968 metais. – Ekonominė šio susitarimo nauda Austrijai daugelį metų buvo didelė.“

Tuo tarpu Rusijos elitas ilgą laiką laikė Austriją geriausiu junginiu iš abiejų pasaulių: vartai į Vakarus, tačiau ne visiškai vakarietiški. Visų pirma tai yra vieta, kur laukiami pinigingi ir įtakingi rusai, norintys įgyti pilietybę, kaip buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino duktė, arba nusipirkti nekilnojamojo turto Alpėse, kaip kadaise V. Putino bičiulis Olegas Deripaska.

Iš tiesų ryškiausias Austrijos ir Rusijos politinių ryšių aspektas yra tas, kad šalių santykių artumas nesikeičia nuo partijų.

Pavyzdžiui, beveik visi buvę Austrijos kancleriai, palikę postus, ieškojo darbo rytuose. Wolfgangas Schüsselis, buvęs kancleris, atstovaujantis centro dešiniųjų Liaudies partijai, tapo Rusijos mobiliojo ryšio operatoriaus MTS ir naftos milžinės „Lukoil“ valdybos nariu. Jo įpėdinis socialdemokratas Alfredas Gusenbaueris išvyko dirbti į „Civilizacijų dialogo tyrimų institutą“ – prorusišką analitinį centrą, kurį įsteigė V. Putino bičiulis. Kitas socialdemokratas Kristianas Kernas Christianas Kernas tapo Rusijos valstybinių geležinkelių RŽD valdybos nariu.

Į akciją įsitraukė ir buvę ministrai. Hansas Jörgas Schellingas, iki 2017 m. trejus metus ėjęs finansų ministro pareigas, pasitraukęs iš pareigų tapo „Gazprom“ konsultantu. Buvusi užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, geriausiai žinoma dėl to, kad pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir šoko su juo valsą, tapo valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ valdybos nare ir nuolat dalyvauja Rusijos tarptautinio propagandinio transliuotojo RT laidose.

Nepaisant jų politinių skirtumų, visi politikai, siekdami pateisinti savo dalyvavimą, rėmėsi ta pačia savanaudiška logika: Austrija turi išlikti tiltu į Rusiją Vakarų labui.

Tiesiog verslas

Tai, kokiu mastu Austrijos vadovai buvo įvarę šalį į kampą santykiuose su Rusija, paaiškėjo per V. Putino valstybinį vizitą 2014 m., praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai jis aneksavo Krymą ir pradėjo karą Rytų Ukrainoje.

Saulėtą birželio dieną Rusijos prezidentas sėdėjo prabangioje Vienos prekybos rūmų salėje ir juokavo savo šeimininko, rūmų prezidento Christopho Leitlio, sąskaita.

„Prezidentu esu jau taip seniai, kad jau trečią kartą turiu malonumą jus pasveikinti“, – pasakė Ch. Leitlis, žiūrėdamas į V. Putiną, kuris atsisuko į auditoriją, parodė į austrą ir sušuko: „Diktatūra!“

Kai minia pratrūko juoktis, V. Putinas, nusišypsojęs iki ausų, vokiškai pridūrė: „bet gera diktatūra“.

Ch. Leitlis toliau priminė V. Putinui, kad lygiai prieš 100 metų dalis Ukrainos priklausė Austrijai.

„Kokių turite pasiūlymų?“, – paklausė V. Putinas, garsiai juokdamasis pridūręs, kad bijo išgirsti V. Leitlio atsakymą.

Jiems mėgaujantis šiuo pokštu, tuometinis Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris ištiesė ranką ir patapšnojo Putinui per nugarą. Anksčiau tą dieną šalies vadovas priėmė Rusijos prezidentą Hofburge, buvusiuose Habsburgų imperatoriškuosiuose rūmuose.

Galbūt po V. Putino plataus masto puolimo juokeliai ir baigėsi, tačiau pagrindiniai ekonominiai santykiai išliko beveik nepaliesti.

Rusija tebėra antra pagal dydį investuotoja Austrijoje po Vokietijos (šią poziciją užima nuo 2014 m.), o praėjusių metų pabaigoje jos tiesioginės užsienio investicijos sudarė 25 mlrd. eurų, t. y. 13 proc. visų investicijų. (Palyginimui, JAV investicijos Austrijoje siekia 13 mlrd. eurų, o kaimyninės Italijos – apie 11 mlrd. eurų).

Tuo tarpu daugelis iš šimtų Austrijos bendrovių, kurios pastaraisiais metais investavo Rusijoje, tebevykdo ten aktyvią veiklą. Pavyzdžiui, beveik du trečdaliai iš 65 Kijevo ekonomikos mokyklos apklaustų Austrijos įmonių Rusijoje planuoja pasilikti, o tai gerokai viršija visų šalių vidurkį (40 proc.).

Didžiausias Austrijos naftos ir dujų konglomeratas OMV tebėra viena svarbiausių Rusijos energetikos sektoriaus veikėjų. Austrijai priklausantis „Raiffeisen Bank International“ yra didžiausias Rusijoje veikiantis užsienio skolintojas ir šalies finansų sistemos ramstis. Net Zalcburge įsikūrusi „Red Bull“ Rusijoje toliau prekiauja savo energetiniais gėrimais.

OMV tvirtina, kad yra įsipareigojusi iki 2040 m. ir toliau pirkti mažiausiai 6 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų per metus – tai 2018 m. Vienoje V. Putino ir tuometinio kanclerio Sebastiano Kurzo pasirašyto susitarimo rezultatas.

Austrijos vyriausybė, kuriai priklauso šiek tiek daugiau nei 30 proc. buvusios valstybinės monopolininkės OMV, tvirtina, kad ji nėra susipažinusi su sutarties detalėmis. Kaip ji planuoja įgyvendinti savo įsipareigojimą iki 2027 m. sumažinti Austrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų iki nulio, lieka paslaptis.

Rytų vėjas

„Esame maža, neutrali šalis ir visada stengėmės būti vieta dialogui ir rasti bendrą kalbą su visomis pasaulio šalimis“, – neseniai Šveicarijos laikraščiui „Blick“ sakė buvęs kancleris S. Kurzas, kurio dažni vizitai pas V. Putiną jam einant pareigas kėlė klausimų net Austrijoje.

Būtent S. Kurzo kadencijos metu išryškėjo groteskiškiausias Austrijos politinio isteblišmento noro tenkinti Rusijos interesus pavyzdys. 2019 m. į viešumą iškilo slapta vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos vicekancleris Heinzas-Christianas Strache, siūlantis iškeisti politinę įtaką į investicijas su moterimi, kuri, kaip jis manė, buvo vieno Rusijos oligarcho dukterėčia. Dėl kilusio skandalo žlugo S. Kurzo vyriausybė.

Austrijos retorikos ir tikrovės neatitikimas yra viena iš priežasčių, kodėl tarptautiniai partneriai jau seniai nebetiki Vienos neutralumo šūkiu.

Pavyzdžiui, po Krymo įvykių Vakarų pareigūnai daugelį metų perspėjo Vieną, kad į jos saugumo tarnybas įsiskverbė rusai. Problemos buvo tokios rimtos, kad vyriausybė nusprendė visiškai išformuoti savo žvalgybos tarnybą ir pradėti viską iš naujo.

Karas Ukrainoje dar labiau padidino įtampą. Sausio mėn. po to, kai J. Schallenbergas perspėjo, kad Maskva negali būti pašalinta iš Vienoje įsikūrusios ESBO, Lenkijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Austriją „prorusiškumu“. Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablońskis austrų komentarus pavadino „absurdiškais“.

Maždaug tuo pačiu metu JAV Iždo departamento sankcijų vykdymo skyrius nusiuntė bankui „Raiffeisen Bank“ klausimų katalogą dėl jo operacijų Rusijoje – kai kurie stebėtojai šį žingsnį laikė aštriu Vašingtono pranešimu Vienai susitvarkyti savo namuose.

Praėjusią savaitę Europos Komisija paragino Austriją stengtis atsisakyti rusiškų dujų ir įspėjo, kad Austrija susiduria su „dideliais iššūkiais“, susijusiais su energijos tiekimo saugumu.

Atsižvelgiant į tai, kaip giliai Rusijos interesai įsiskverbę į šalies politiką ir ekonomiką, Austrijos ir Rusijos santykių išnarplioti gali būti nebeįmanoma.

Nors likusi Europos dalis savo priklausomybę nuo rusiškų dujų 2022 m. sumažino daugiau nei perpus – iki 19 procentų, Austrija iš Rusijos perka 60 procentų dujų, o iki praėjusių metų invazijos – 80 procentų. Pernai Austrija už rusiškas dujas sumokėjo 7 mlrd. eurų.

Panašių sunkumų atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos turi ir bankas „Raiffeisen Bank“. Praėjusiais metais jis Rusijoje uždirbo daugiau kaip 2 mlrd. eurų, t. y. daugiau kaip pusę viso savo pelno. Tačiau dėl Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų bankas, kurio akcijų rinkos vertė siekia apie 5 mlrd. eurų, negali šio pelno repatrijuoti. Bankas teigia, kad siekia pasitraukti iš Rusijos, tačiau kol kas neranda išeities.

Austrijos pareigūnai skundžiasi, kad Vakarų sostinių kritika banko atžvilgiu yra nenuoširdi, nes daugelis Europos ir Amerikos bendrovių, vis dar veikiančių Rusijoje, naudojasi jos teikiamomis paslaugomis, o Rusijos finansų sistemos žlugimas niekam nebūtų naudingas.

Parengta pagal „Politico“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.