Sakartvelo Rusijos remiamo separatistinio Pietų Osetijos regiono vadovas Alanas Gaglojevas birželio 23 dieną atsistatydino, priėmęs pasiūlymą tapti Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju.

Pasitraukdamas jis pareiškė, kad apsiskelbusi Pietų Osetijos respublika, kurios nepriklausomybę pripažįsta tik kelios šalys, turi „peržvengti padalytos tautos likimą ir susijungti su Šiaurės Osetija, susijungti su Didžiąja Rusija“.

Po A. Gaglojevo atsistatydinimo laikinuoju Pietų Osetijos vadovu pagal separatistinio regiono konstitucines valdžios perėmimo taisykles tapo ministras pirmininkas Maratas Kambolovas. Tai vertinama kaip aiškus Maskvos žingsnis Pietų Osetijos aneksijos link.

M. Kambolovas premjeru prezidento dekretu buvo paskirtas birželio 16 dieną. Tai įvyko praėjus mažiau nei 3 savaitėms po to, kai gegužės 27 dieną jis buvo paskirtas A. Gaglojevo „valstybės patarėju“.

[[ge:lrytas:lrytas:42984596]]

Didina kontrolę

M. Kambolovas yra Rusijos pareigūnas iš Šiaurės Osetijos. Jis dirbo keliose Rusijos valdžios institucijose, įskaitant Nacionalinių reikalų ir regioninės politikos ministeriją, Pramonės, mokslo ir technologijų ministeriją bei Federalinę antimonopolinę tarnybą.

Rusija ir apsiskelbusi Pietų Osetijos valdžia gegužės 9 dieną pasirašė Sutartį dėl sąjungininkų bendradarbiavimo gilinimo. Ši sutartis Maskvai suteikia didesnę regiono kontrolę.

Sutartis leidžia Rusijos piliečiams eiti valstybines ir savivaldybių pareigas Pietų Osetijoje. Taip Kremlius gauna galimybę į separatistinio regiono valdžią skirti savo pareigūnus.

[[ge:lrytas:lrytas:42956024]][[ge:lrytas:lrytas:42958731]][[ge:lrytas:lrytas:42959192]]

Sutartimi taip pat siekiama toliau integruoti energetikos, transporto ir telekomunikacijų sistemas. Be to, numatytas teisės aktų suartinimas ir bendradarbiavimo švietimo, kultūros bei sveikatos srityse plėtra tarp Rusijos ir Pietų Osetijos.

A. Gaglojevas teigė, kad ši sutartis „bus osetinų tautos susijungimo pradžia“. Būdamas Pietų Osetijos vadovo valstybės patarėju, M. Kambolovas buvo atsakingas už sutarties įgyvendinimo priežiūrą ekonominėje ir socialinėje srityse.

Paskirtas ministru pirmininku, M. Kambolovas pabrėžė ryšių su Rusija stiprinimą. Jis kalbėjo ir apie darbo Rusijos bei Pietų Osetijos pasienyje gerinimą, sakydamas, kad „Pietų Osetijos gyventojai turėtų jausti ne tik saugumą, bet ir judėjimo patogumą“.

M. Kambolovas taip pat pareiškė, kad Pietų Osetiją su Rusija sieja „bendra istorija, bendra atmintis ir bendra atsakomybė už ateitį“. Per trumpą laiką nuo paskyrimo premjeru, o vėliau ir laikinuoju vadovu, jis ne kartą ragino gilinti integraciją su Rusija.

[[ge:lrytas:lrytas:42990730]]

Birželio 19 dieną M. Kambolovas susitiko su Rusijos federalinės muitinės tarnybos vadovu Valerijumi Pikalevu. Jie aptarė, kaip optimizuoti sienos kirtimą Rusijos ir Pietų Osetijos pasienyje.

Birželio 25 dieną M. Kambolovas surengė neplanuotą patikrinimą Nižnij Zaramago kontrolės punkte prie Rusijos ir Pietų Osetijos sienos. Jis pareiškė, kad trūksta darbuotojų, todėl žmonėms tenka valandų valandas laukti, kol galės kirsti sieną.

Daro namų darbus

Dėmesys sienos kirtimo tarp Rusijos ir Pietų Osetijos gerinimui po Sutarties dėl sąjungininkų bendradarbiavimo gilinimo įsigaliojimo gali rodyti pastangas palengvinti galimą regiono aneksiją Rusijoje. Šiuo metu svarbiausias procesas yra Pietų Osetijos integravimas į Rusijos teisinę sistemą.

Birželio 25 dieną Rusijos ir Pietų Osetijos teisingumo ministerijos Sankt Peterburgo tarptautinio teisinio forumo kuluaruose pasirašė 2026–2027 metų bendradarbiavimo programą. Ji numato teisinių informacijos išteklių palaikymą ir teisinių informacinių sistemų plėtrą remiantis Rusijos teisingumo ministerijai pavaldžiu Teisinės informacijos moksliniu centru.

Šis centras teikia politinę ir informacinę paramą Rusijos teisingumo ministerijai. Tą pačią birželio 25 dieną Rusijos ir Pietų Osetijos generaliniai prokurorai Aleksandras Gutsanas ir Grigorijus Sobajevas pasirašė dokumentus dėl prokuratūrų ir karinių prokuratūrų bendradarbiavimo.

Susitarimas apima prokurorų darbo skaitmenizavimą ir dirbtinio intelekto naudojimą. Jame taip pat numatyta kova su kibernetiniais nusikaltimais, interneto erdvės apsauga ir mokesčių, biudžeto bei muitų teisės aktų priežiūra.

[[ge:lrytas:lrytas:42990731]]

Šie susitarimai dar labiau susieja Rusijos ir Pietų Osetijos teisines sistemas, prisidengiant „teisės ir tvarkos Rusijoje ir Pietų Osetijoje“ stiprinimu. Tai vertinama kaip dar vienas žingsnis kuriant „bendrą teisinę ir ekonominę erdvę“.

Naujausia sutartis ir paskyrimai rodo atsinaujinusį Maskvos dėmesį galimai Pietų Osetijos aneksijai. Ši tema separatistiniame regione aptarinėjama jau daugelį metų ir yra vienas pagrindinių ginčų tarp Rusijos ir Sakartvelo.

Balandį paskelbtoje Sakartvelo valstybės saugumo tarnybos metinėje ataskaitoje teigiama, kad Rusijos vykdoma Abchazijos ir Pietų Osetijos okupacija yra pagrindinis Sakartvelo iššūkis ir rizika.

M. Kambolovo paskyrimas valstybės patarėju, jam patikėta sutarties įgyvendinimo priežiūra ir greitas perėjimas į premjero bei laikinojo vadovo pareigas rodo tiesioginį Rusijos skverbimąsi į Pietų Osetijos valdžią, rašo „Jamestown“ analitikė Mamie Powers.

Tai taip pat rodo sparčius veiksmus, kurių imamasi siekiant Pietų Osetijos integracijos su Rusija. Jeigu Kremlius nuspręstų oficialiai aneksuoti Pietų Osetiją iš Sakartvelo, Pietų Kaukaze galėtų atgyti Rusijos įtaka.

V. Putinas stiprina gniaužtus Kaukaze: taikosi prisijungti svarbią teritoriją (1)