Ketvirtadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas apsilankė ginčijamose Kurilų salose ir atgaivino seną ginčą su Japonija. Prie aštrios retorikos netruko prisidėti ir Kremliaus ruporai, o Rusija į ir taip įtemptą situaciją įtraukė savo karo laivus.

Ginčas dėl keturių piečiausių Kurilų salų kilo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai Sovietų Sąjunga, Japonijai kapituliavus, užėmė visą salyną.

„Koks nuostabus oras pas jus, tikras kurortas!“ – vietos gyventojams sakė V. Putinas. Kremliaus vadovas apsilankė saloje, kuri Rusijoje vadinama Iturupu, o Japonijoje – Etorofu.

Kurilų salyne V. Putinas apsilankė pirmą kartą per daugiau nei 25 savo buvimo valdžioje metus ir tapo tik antru tą padariusiu Rusijos vadovu.

[[ge:lrytas:lrytas:43581710]]

Japonijos premjerė Sanae Takaichi pareiškė, kad V. Putino vizitas „žeidžia žmonių jausmus ir yra visiškai nepriimtinas“.

S. Takaichi pridūrė, kad vizitas dar labiau pablogino visuomenės požiūrį į Rusiją ir apsunkino santykių atkūrimą.

Japonijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Nikolajų Nozdriovą ir įteikė oficialų protestą dėl vizito.

[[ge:lrytas:lrytas:43582991]][[ge:lrytas:lrytas:43520350]][[ge:lrytas:lrytas:43517482]]

„Šiaurinės teritorijos, įskaitant Etorofu salą, tiek istoriškai, tiek pagal tarptautinę teisę yra neatsiejama Japonijos teritorijos dalis“, – savo pranešime pareiškė Japonijos užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi.

Savo ruožtu Kremlius akcentavo, kad Kurilų salos yra neatskiriama Rusijos dalis ir tapo jos teritorija „teisėtais tarptautiniais pagrindais“.

Tačiau yra ir pragmatiška priežastis – Kremlius šias teritorijas laiko strategiškai svarbiomis ir visame salyne išlaiko karinę infrastruktūrą.

Remiantis atvirų šaltinių duomenimis, pietinėse Kurilų salose Rusija yra dislokavusi 3,5 tūkst. karių, įrengusi „Burevestnik“ karinį aerodromą, „Bal“ pakrančių priešlaivinių raketų sistemą, radarus ir kitus objektus.

[[ge:lrytas:lrytas:43588676]]

Pasibaigus V. Putino vizitui, Rusija pasiuntė keturias raketines korvetes „Molnija-1“ Japonijos pakrantės link. Jos praplaukė maždaug 40 kilometrų atstumu nuo Hokaido salos.

Vizito laikas taip pat buvo iškalbingas. V. Putinas į Kurilų salas atvyko likus dviem dienoms iki 81-ųjų Japonijos kapituliacijos metinių. Prieš jo apsilankymą taip pat vyko didelės Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno pratybos.

Neaišku, ar šie įvykiai buvo tik sutapimas, tačiau Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pasinaudojo proga įspėti Japoniją apie „siaubingas pasekmes“.

„Japonija yra Jungtinių Valstijų vasalė, ir vieną dieną ji taps samurajumi be šeimininko“, – socialiniame tinkle „X“ rašė D. Medvedevas.

Iš pirmo žvilgsnio kyla paprastas klausimas: kodėl V. Putinas žengė tokį žingsnį dabar?

[[ge:lrytas:lrytas:43588312]]

Rusija yra įstrigusi Ukrainoje, ir nors Tokijo bei Maskvos santykiai yra pašliję nuo invazijos pradžios, dar labiau eskaluoti konfliktą su Japonija atrodo paprasčiausiai nelogiška.

Japonija prisijungė prie Vakarų sankcijų ir tapo viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų Azijoje, o Rusija savo ruožtu sustabdė taikos sutarties derybas.

Nepaisant to, Japonija ir toliau stengiasi palaikyti bent ribotus diplomatinius ryšius su Rusija, o V. Putino vizitas gali dar labiau paaštrinti abiejų valstybių ginčus.

Kurilų salų ginčas

Kurilų salos – tai daugybės vulkaninių salų ir salelių grandinė, skirianti Ochotsko jūrą nuo šiaurinės Ramiojo vandenyno dalies.

Salynas driekiasi tarp piečiausio Kamčiatkos pusiasalio Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir Japonijos šiauriausios salos Hokaido. Jo ilgis siekia maždaug 1,3 tūkst. kilometrų.

Teritorinis ginčas dėl Kurilų salų kilo Antrojo pasaulinio karo metu, kai Sovietų Sąjunga 1945 m. užėmė visą salyną, įskaitant keturias piečiausias salas – Iturupą, Kunaširą, Šikotaną ir Habomajaus salas.

1945 m. okupavusi salas, Sovietų Sąjunga ištrėmė apie 17 tūkst. japonų gyventojų.

[[ge:lrytas:lrytas:43588309]]

Japonija ginčija Rusijos pretenzijas į šias teritorijas, kurias ji vadina savo „Šiaurinėmis teritorijomis“.

Tokijas tvirtina, kad šios keturios ginčijamos salos yra „neatsiejama Japonijos teritorija“, kurią šiuo metu „okupuoja“ Rusija, o jų grąžinimą laiko viena iš sąlygų sudaryti oficialią taikos sutartį.

Japonija Kurilų salyno oficialiai atsisakė 1951 m. San Fransisko taikos sutartyje. Tačiau dokumente nebuvo tiksliai apibrėžta, kokios teritorijos oficialiai patenka į šį salyną.

Todėl Japonija tvirtina, kad Iturupas, Kunaširas, Šikotanas ir Habomajaus salos niekada nepriklausė Kurilų salynui ir jas laiko savo istorinėmis teritorijomis, kurios neįėjo į taikos sutartį.

Nors Rusija ir Japonija iki šiol nėra pasirašę oficialios taikos sutarties, 1956 m. abi šalys (tuomet – dar Sovietų Sąjunga ir Japonija) pasirašė bendrą deklaraciją, kuria buvo užbaigta jų karo padėtis ir atkurti diplomatiniai santykiai.

Pagal šią deklaraciją sovietų pusė sutiko perduoti Šikotaną ir Habomajaus salas Japonijai, kai būtų sudaryta oficiali taikos sutartis. Tačiau Šaltojo karo laikotarpiu šiuo klausimu beveik nebuvo padaryta reikšmingos pažangos.

Derybos tęsėsi ir po Šaltojo karo, buvo pasirašyti keli papildomi susitarimai.

Buvusio Japonijos premjero Shinzo Abe vyriausybė aktyviai siekė sudaryti taikos sutartį su Rusija ir išspręsti dešimtmečius trunkantį teritorinį ginčą dėl Kurilų salų. Tačiau rezultato pasiekti nepavyko.

[[ge:lrytas:lrytas:43588303]]

Rusija sustabdė derybas po 2022 m. invazijos į Ukrainą, Japonijai prisijungus prie Vakarų sankcijų. Nuo tada abiejų šalių santykiai tik prastėjo.

2025 m. į valdžią atėjusi S. Takaichi vyriausybė tik paaštrino nesutarimus ir pradėjo laikytis dar griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu.

Vis dėlto abi šalys vis dar stengėsi išlaikyti ribotus diplomatinius ryšius. Viena iš priežasčių – humanitarinis siekis sudaryti sąlygas buvusiems Japonijos gyventojams grįžti į salas ir aplankyti savo artimųjų kapus.

Iškalbingas signalas

Analitikų teigimu, V. Putino sprendimas apsilankyti ginčijamose salose gali būti žinutė S. Takaichi vyriausybei, aktyvinančiai Japonijos gynybos politiką ir griežtinančiai poziciją Rusijos atžvilgiu.

V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad dabartinis Kurilų salų statusas „tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintas kaip realybė, susiklosčiusi po Antrojo pasaulinio karo“.

„Tačiau net ir šiuo atveju Rusija buvo pasirengusi ieškoti sprendimo, siekdama sudaryti taikos sutartį su Japonija“, – sakė jis.

V. Putinas teigė, kad anksčiau Rusija „palaikė konstruktyvius santykius su daugeliu Japonijos lyderių, įskaitant tragiškai žuvusį buvusį ministrą pirmininką Shinzo Abe, kuris daug prisidėjo prie suartėjimo bei mūsų pozicijų derinimo“.

[[ge:lrytas:lrytas:43588306]]

Rusijos vadovo vertinimu, Japonijai 2022 m. vasarį įvedus sankcijas ir „įvardijus Rusiją kaip pagrindinę grėsmę“, šie konstruktyvūs santykiai pasikeitė, tačiau Kremlius tebėra pasirengęs „bendradarbiauti su visomis savo kaimynėmis, įskaitant Japoniją ir kitas regiono valstybes“.

V. Putinas buvo iš dalies teisus dėl vieno dalyko – Japonija Rusiją iš tiesų vis garsiau įvardija kaip vieną pagrindinių grėsmių.

Naujausioje Japonijos gynybos ataskaitoje pabrėžiama, kad šalis šiuo metu susiduria su rimčiausiais ir sudėtingiausiais saugumo iššūkiais per pastaruosius 80 metų.

Ataskaitoje teigiama, kad Kremliaus karinė laikysena, karas Ukrainoje ir Rusijos, Kinijos bei Šiaurės Korėjos bendradarbiavimas yra rimti saugumo iššūkiai Japonijai.

Šį Japonijos vertinimą gerai iliustruoja pastarieji įvykiai.

Prieš V. Putino vizitą Kurilų salose buvo surengtos Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno pratybos, o trečiadienį Šiaurės Korėja paleido raketą Japonijos jūros kryptimi.

Nors nėra įrodymų, kad šie veiksmai buvo koordinuoti, Tokijo požiūriu tai mažai ką keičia, nes Japonijai bet kuriuo atveju tenka susidurti su vis didesniu saugumo spaudimu iš kelių krypčių.

Ypač iškalbinga, kad V. Putino vizitas į ginčijamas Kurilų salas tapo tik antruoju tokio pobūdžio Rusijos prezidento vizitu. Pietinėse teritorijose taip pat nėra lankęsis nė vienas Sovietų Sąjungos lyderis.

[[ge:lrytas:lrytas:43588307]]

Iki šiol vienintelis Rusijos prezidentas, apsilankęs ginčijamose Kurilų salose, buvo Dmitrijus Medvedevas, kuris ten nuvyko 2010 m. Tuo metu V. Putinas ėjo ministro pirmininko pareigas.

V. Putino vizitas gali būti vertinamas kaip signalas, kad Rusijai šiuo metu svarbiau pademonstruoti savo pozicijos tvirtumą nei išlaikyti erdvę deryboms su Japonija.

Todėl tikimybė, kad artimiausiu metu bus atnaujintos derybos su Japonija, atrodo dar mažesnė.

Parodo ir platesnį tikslą

Tačiau V. Putino vizitas parodė ir visai ką kita. Rusija vis dažniau bando išplėsti dėl karo Ukrainoje kilusią konfrontaciją į kitus regionus, siekdama šį konfliktą paversti platesnio masto iššūkiu Vakarams.

Japonija skyrė apie 15 mlrd. dolerių finansinės paramos Ukrainai, prisidėjo prie tarptautinių karinės paramos Ukrainai iniciatyvų ir kartu su kitomis G7 valstybėmis įvedė sankcijas Rusijai.

Be to, Japonija yra viena artimiausių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sąjungininkių Azijoje.

Rusijos naratyve karas Ukrainoje jau seniai pateikiamas kaip platesnio konflikto su Vakarais ir JAV dalis. Todėl nenuostabu, kad Rusija Japoniją taip pat vertina kaip priešišką valstybę.

[[ge:lrytas:lrytas:43588304]]

Japonijos vyriausybė supranta šią grėsmę ir savo saugumo strategijoje akcentuoja, kad Europos, Indijos ir Ramiojo vandenynų regionų saugumas dabar yra tarpusavyje susijęs.

Analitikų vertinimu, V. Putinas savo vizitu į Kurilų salas siekė pademonstruoti, kad Rusija gali daryti spaudimą Ukrainos partneriams ir už Europos ribų.

Kitaip tariant, Kremlius bando priversti Japoniją dalyti savo dėmesį tarp paramos Kyjivui ir arčiau esančių saugumo grėsmių.

„Vedybos iš išskaičiavimo“

Rusija nėra vienintelė valstybė, didinanti spaudimą Japonijai. Analitikų vertinimu, pastaruoju metu jį vis labiau stiprina Kinija ir Šiaurės Korėja, o V. Putino vizitas gali būti vertinamas kaip bendro spaudimo dalis.

„The Wall Street Journal“ kalbinti ekspertai teigia, kad auganti įtampa yra susijusi su didėjančiu trijų Azijos valstybių nepasitenkinimu Japonijos planais stiprinti gynybą ir karinius ryšius su JAV.

Rusijos ir Japonijos santykių ekspertas iš Temple universiteto Tokijuje Jamesas Brownas atkreipė dėmesį, kad Kinijos ir Rusijos formuluotės Japonijos atžvilgiu yra labai panašios.

Praėjus kelioms valandoms po V. Putino vizito, Rusijos ir Kinijos diplomatai gynė po Antrojo pasaulinio karo susiformavusią teritorinę tvarką ir taip faktiškai dar kartą pademonstravo, kad abiejų šalių pozicijos dėl pokario teritorinės tvarkos sutampa.

[[ge:lrytas:lrytas:43588308]]

„Panašu, kad iš tiesų kalbama apie tikslingą pastangų su Kinija suvienijimą“, – mano J. Brownas.

Kinijos ir Japonijos santykiai jau kelis mėnesius išlieka įtempti po pernai S. Takaichi pareikštos pozicijos, kad Tokijas gali būti įtrauktas į konfliktą dėl Taivano.

Kinija atšaukė turistinius skrydžius į Japoniją ir apribojo Japonijos įmonių prieigą prie svarbiausių mineralų.

Pekinas kelis mėnesius kaltino Japoniją bandant atgaivinti japoniškojo militarizmo dvasią. Vėliau šį kaltinimą perėmė Šiaurės Korėja ir Rusija.

Gruodį Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi per susitikimą su Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad šalys turėtų „bendradarbiauti, kad ryžtingai užkirstų kelią provokuojantiems Japonijos ultradešiniųjų veiksmams ir bandymams remilitarizuotis“.

Po V. Putino vizito Rusijos ir Kinijos ambasadoriai Japonijoje Nikolajus Nozdriovas ir Wu Jianghao bendrame pareiškime pažadėjo priešintis bandymams peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir perspėjo dėl remilitarizacijos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Upsalos universiteto Švedijoje Rytų Europos studijų garbės profesoriaus Stefano Hedlundo vertinimu, Kurilų ginčas, ilgą laiką buvęs iš esmės dvišaliu Rusijos ir Japonijos santykių klausimu, dabar vis labiau priklauso nuo didėjančios Maskvos priklausomybės nuo Pekino.

Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Rusijos priklausomybė nuo Kinijos pastebimai sustiprėjo. Buvęs CŽV direktorius Williamas Burnsas yra perspėjęs, kad Maskva rizikuoja tapti „ekonominiu Kinijos vasalu“.

[[ge:lrytas:lrytas:43588295]]

S. Hedlungo manymu, Kinija tvirtai stojo Rusijos pusėn, o vienas svarbiausių šio suartėjimo veiksnių yra Maskvos parama Pekino pozicijai Taivano klausimu.

Tuo tarpu militarizuota ir branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja jau kurį laiką kelia tiesioginę grėsmę Japonijos saugumui.

Pastaruoju metu Pchenjanas kelia vis didesnį galvos skausmą JAV sąjungininkėms Rytų Azijoje, nes Šiaurės Korėja suartėjo su Rusija, sustiprino abiejų šalių karinį bendradarbiavimą ir įgijo kovinės patirties mūšiuose Kursko srityje.

V. Putinui besilankant regione, trečiadienį, 81-ųjų Hirosimos atominio bombardavimo metinių dieną, Šiaurės Korėja paleido balistinę raketą Japonijos jūros kryptimi. Japonija dėl šio incidento išreiškė diplomatinį protestą.

Taigi Kinija atsargiai spaudžia JAV sąjungininkes Azijoje ir veikia kaip ekonominė atrama Rusijos sankcijų paveiktai ekonomikai, o Šiaurės Korėja kelia vis didesnę tiesioginę grėsmę Japonijai ir Pietų Korėjai.

Nors jų interesai skiriasi – Rusija siekia chaoso ir įtampos Rytų Azijoje, kad nukreiptų Vakarų dėmesį, o Kinija, siekdama visiškai neišprovokuoti JAV, yra kiek atsargesnė – tačiau jų veiksmai vis labiau sustiprina vienas kitą.

Dėl to analitikai Rusijos santykius su Šiaurės Korėja ir Kinija dažnai vadina „vedybomis iš išskaičiavimo“.

Tad net ir be oficialaus šių trijų valstybių aljanso dabartinė regiono jėgų pusiausvyra tam tikra prasme yra palanki Rusijai.

[[ge:lrytas:lrytas:43588297]]

Gali atsisukti prieš V. Putiną

Tačiau tokia Rusijos strategija gali turėti priešingą poveikį ir „pažadinti“ ekonomiškai išsivysčiusią Japoniją, kuri iki šiol vengė aktyvios militarizacijos.

Japonija sparčiai artėja prie tikslo padidinti gynybos išlaidas iki 2 proc. BVP – istorinio pokyčio, žyminčio posūkį nuo po Antrojo pasaulinio karo galiojusių Japonijos saugumo politikos apribojimų.

Tokijas žengė ir beprecedentį žingsnį, kurio V. Putinas ilgai baiminasi savo kaimynystėje – sėkmingai atliko JAV raketos „Tomahawk“ paleidimo bandymą.

Japonija jau yra užsisakiusi 400 „Tomahawk“ tolimojo nuotolio raketų, kurias planuoja gauti iki 2028 m. pavasario.

Japonija nuosekliai stiprina savo pietvakarinių salų gynybą, jose dislokuodama raketas ir steigdama karinius garnizonus, kad apsisaugotų nuo galimos atakos.

Šį procesą iš dalies paspartino Rusijos invazijos į Ukrainą pamokos.

Japonijoje šis karas vis dažniau vertinamas kaip perspėjimas Azijai: jei Europoje leidžiama jėga keisti sienas, panašių bandymų gali atsirasti ir kituose regionuose.

Tad, bandydamas pademonstruoti savo galią, V. Putinas galėjo tik sustiprinti Japonijos įsitikinimą, kad karas Ukrainoje, agresyvi Rusija, auganti Šiaurės Korėjos karinė galia ir Kinijos spaudimas yra vienas didelis grėsmių paketas.

O toks grėsmės suvokimas reikštų, kad V. Putinas sukūrė savaime išsipildančią pranašystę.

Siųsdamas agresyvius signalus vis labiau geopolitiškai aktyviam Tokijui, V. Putinas rizikuoja dar labiau įbauginti ir paversti Japoniją savo didžiausiu galvos skausmu Rytų Azijoje.

V. Putinas žengė rizikingą žingsnį: taip yra pasielgęs tik vienas Rusijos vadovas (5)