Bet mažai kas žino, kad visoje Žemės atmosferoje žaibai blyksi apie 50 kartų per sekundę – tai reiškia, 4,3 mln. kartų per dieną, 1,5 mlrd. kartų per metus.
Nepaisant to, kad žaibas – toks dažnas reiškinys, jo mechanizmas iki šiol nėra iki galo suprastas.
Tai, kas paprastai vadinama žaibu, sudaryta iš didelės elektrostatinės iškrovos tarp elektriškai įkrautų sričių debesyse ir Žemės paviršiaus.
Tarp debesies ir Žemės per orą susiformuoja plazmos kanalas. Tačiau anaiptol ne visi, ir netgi ne dauguma žaibų trenkia į Žemę – net 75 proc. jų trenkia į kitą debesį.
Dažniausiai žaibas susidaro dėl besimaišančių šiltų ir šaltų oro masių, tačiau gali kilti ir per smėlio audras, miškų gaisrus, tornadus, ugnikalnių išsiveržimus ir netgi šaltą žiemą sningant.
Žemės vieta, kur daugiausiai žaibuoja – Kifukos kaimas kalnuose, Kongo Demokratinės Respublikos rytuose.
Šis regionas per metus vidutiniškai gauna 158 žaibo smūgius į kvadratinį kilometrą.
Kiti ypač gausūs žaibų regionai yra Venesueloje, Singapūre, Brazilijoje ir JAV, Floridoje.
Palyginti mažai žaibuoja Australijoje.
Parengė Jurgita Noreikienė
