Salyno turizmo pramonė jau praneša patyrusi 5 mln. JAV dolerių (4,2 mln. eurų) nuostolį dėl lava ir dūmais nuo gegužės 3-iosios besispjaudančio ugnikalnio.
Masiškai atšaukiamos kelionės, gegužei ir birželiui užsakyti viešbučiai ir turistinės pramogos – ugnikalnio stebėjimas, skrydžiai prisirišus virve ir pasiplaukiojimai laivais su stikliniu dugnu.
Anot Havajų turizmo centro vadovo Rosso Bircho, susidomėjusiųjų skaičius sumažėjo perpus.
Havajų ekonomikai turizmas itin svarbus – didžiausioje saloje kasmet apsilanko iki 1,7 mln. turistų, jie išleidžia 2,5 mlrd. JAV dolerių (2,11 mlrd. eurų).
Gali sukrėsti sprogimas
Havajo (Didžiojoje) saloje Kilauėjos ugnikalnis trečiadienį toliau spjaudė pelenus ir liejo lavą, o su šiuo išsiveržimu susiję nauji požeminiai smūgiai apgadino kelių ir pastatų.
Stipriausias 4,4 balo seisminis smūgis užfiksuotas apie 8 val. 30 min. vietos (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Be to, ugnikalnio viršūnės kraterio dugnas nusėdo apie 90 cm, o mokslininkai prognozuoja, kad jame gali įvykti stiprus sprogstamasis išsiveržimas. Mažėjant lavos ežero krateryje lygiui ir persiskirstant masei, aplink kraterį įvyko žemės drebėjimus sukėlusių požeminių lūžių poslinkių. Tikėtina, kad šių virpesių bus daugiau.
Iš Kilauėjos toliau veržėsi pelenai, nors jų srautas antradienį susilpnėjo.
Vėjas buvo nunešęs pelenų ant kelių aplinkinių gyvenviečių, bet jų iškrito nedaug, nurodė Havajų ugnikalnių observatorija. Antradienį pelenų pliūpsniai kilo į didesnį kaip 3,5 km aukštį, sakė mokslininkai.
Maždaug už 40 km nuo viršūnės yra atsivėrusios apie 20 stemplių, iš kurių besiliejanti lava sunaikino daugiau kaip dvi dešimtis namų ir privertė evakuoti apie 2 tūkst. gyventojų.
Už kelių šimtų metrų nuo viršūnės kraterio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo rasta apie 60 cm skersmens akmenų, tikriausiai atskriejusių ten per „energingiausius iki šiol stebėtus sprogimus; tai galbūt žymi garo lemiamo sprogstamojo aktyvumo pradžią“, sakoma observatorijos pranešime.
Mokslininkai sakė, kad žemės drebėjimai gali išjudinti uolienas ir atverti naujų kanalų tekėti lavai.
Evakuoja tūkstančius žmonių
Havajų gubernatorius Davidas Ige sakė, kad valstija kuria jungtines pajėgas, turėsiančias rūpintis masine evakuacija iš Punos rajono Didžiojoje saloje, jeigu lava užlies didžiuosius kelius ir atkirs tą teritoriją.
Šiam padaliniui vadovaujantis Havajų nacionalinės gvardijos brigados generolas Kennethas Hara prognozavo, kad gali tekti evakuoti apie tūkstantį žmonių. Vis dėlto jis pridūrė, kad kai kurie gyventojai gali nuspręsti pasilikti, jeigu jie turi pakankamai atsargų.
K. Hara sakė, kad šiuo metu Havajo saloje treniruojasi apie 1,2 tūkst. karių ir devyni sraigtasparniai UH-60. Prireikus jis taip pat galės prašyti JAV Ramiojo vandenyno štabo pagalbos.
Mokslininkai nerimauja dėl galimo didesnio aktyvumo viršūnės krateryje. Geologai perspėjo, kad nuslūgus lavai į kraterį gali prasiveržti vandens, o jam staigiai virtus garu gali įvykti galingų sprogimų, pajėgių išsviesti akmenų ir pelenų į kelių kilometrų aukštį. Vis dėlto nėra aišku, ar šis scenarijus išsipildys ir kada tai gali įvykti.
Be to, žmonės, esantys šalia naujai atsivėrusių lavos stemplių, perspėjami dėl vulkaninių dujų keliamo pavojaus.
Skelbė aukščiausią pavojų
Trečiadienį keli plyšiai tebebuvo aktyvūs ir švirkštė lavos purslus. Iš vienos stemplės tekanti lava, slinkusi maždaug už 3 km esančios vandenyno pakrantės link, per pastarąją parą tolyn nepajudėjo.
Havajų saloje paskelbtas aukščiausio lygio pavojus. Dėl į 3,7 kilometro aukštį pakilusio vulkaninių pelenų debesies kilo grėsmė ir lėktuvams. Ant žemės vulkaninių įtrūkių, susidariusių saloje per ugnikalnio išsiveržimą, skaičius išaugo iki 19. Suniokota dešimtys namų, daugiau nei 2 tūkst. žmonių buvo priversti evakuotis.
„Iš tiesų mačiau, kaip virš medžių skraidė akmenys. Sprogimus ir lavos burbuliavimą jaučiu visu kūnu“, – pasakojo 34-erių Richardas Schottas.
Lavos srautas artėja prie vandenyno maždaug 20 metrų per valandą greičiu.
Kilauėja laikoma vienu aktyviausių veikiančių Žemės ugnikalnių.
