Skanių cepelinų paslaptis – geras įdaro ir padažo derinys

Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją lietuviai verda cepelinus. Tą sužinojo maisto produktus perkančių gyventojų apklausą surengęs Kulinarijos paveldo fondas.

Daugiau nuotraukų (1)

Milda Kuizinaitė

Jan 18, 2013, 3:40 PM, atnaujinta Mar 13, 2018, 6:19 PM

„Velykų ir Kalėdų stalui lietuviai turi daugybę tradicinių patiekalų. Per valstybines šventes – laiko daug, o valgymo tradicijų jokių“, – teigė Kulinarijos paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė.

Etnologės vertino cepelinus

Kad per valstybines šventes suvalgoma daugiau cepelinų, pastebėjo ir lietuviškos virtuvės restoranų darbuotojai. Restoranų grupės „Fortas“ rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius teigė, jog ir įprastomis dienomis cepelinai – vienas dažniausiai užsakomų patiekalų.

Senamiestyje įsikūrusio restorano „Forto dvaras“ lankytojai per mėnesį suvalgo per 9000 cepelinų. Paragauti tradicinio lietuvių patiekalo čia dažnai užsuka ir užsienio turistai.

Kulinarijos paveldo fondo vadovė įsitikinusi, kad svečiai čia paragauja labiausiai senąsias kulinarijos tradicijas atitinkančių cepelinų. B. Imbrasienė ir etnologė Gražina Kadžytė tokią išvadą padarė įvairių miestų kavinėse bei restoranuose išragavusios daugybę cepelinų.

Į padažą pylė aliejaus

Tai buvo nelengvas išbandymas Kulinarijos paveldo eksperčių skrandžiams. „Neteisingai ruošiami cepelinai iš tiesų – riebus ir sunkiai virškinamas maistas“, – aiškino B. Imbrasienė.

Vienoje kavinėje tarkiai buvo tokie kieti, jog cepeliną buvo sunku net perpjauti, o atpjovus ilgai teko ieškoti mėsos. Ne vienoje užeigoje cepelinai plaukiojo riebaus padažo baloje. Kulinarijos ekspertės pastebėjo, kad į spirgučių padažą pilamas ten visai nederantis aliejus.

Anot B. Imbrasienės, dėl šios virėjų klaidos cepelinai nepagrįstai vadinami riebiu maistu. „Tradiciniai lietuvių patiekalai riebūs pasidarė tik šiais laikais, kai visur pradėta pilti daug padažo“, – pasakojo Kulinarijos paveldo fondo vadovė. Senovėje visai šeimai užtekdavo vieno nedidelio indelio dažinio, o tuomet prie stalo sėsdavo 12-15 žmonių.

Prieskoniai – iš daržo

Riebalų poveikį sumažindavo ir šeimininkių naudoti prieskoniai. Varškė visada būdavo gardinama peletrūno arba mėtos lapeliais. Šie prieskoniai ne tik suteikia malonų kvapą, bet ir gerina virškinimą. „Todėl vyrai drąsiai galėdavo varžytis, kuris daugiau cepelinų suvalgys“, – pasakojo fondo vadovė.

B. Imbrasienė įsitikinusi, kad norint išvirti skanius cepelinus, svarbiausia – geras įdaro ir padažo derinys. Spirgučių padažas netinka cepelinams su varškės įdaru. Jie skaniausi su grietinės ar sviesto padažu.

Žemaičiai tokius cepelinus mėgsta valgyti su kastiniu, kuris turi šiek tiek patirpti prie karšto cepelino šono. Aukštaitijoje mėgstamas varškės padažas. Kulinarijos paveldo ekspertės pasakojo, jog kiekviename regione skirtingas net tradicinis spirgučių padažas. Žemaičiai jį gamina iš smarkiai išrūkytų, o dzūkai – iš sūdytų lašinių.

Spirgučiai – ne tik padaže

Ką ir su kuo derino skirtingų Lietuvos regionų šeimininkės, gali sužinoti ir „Forto dvaro“ lankytojai. Šiame restorane cepelinai ruošiami pagal visų Lietuvos regionų tradicijas.

Naujausi virėjų atradimai – suvalkietiški didžkukuliai su spirgučių įdaru. Dėl riebaus įdaro juos galima valgyti ir be padažo. Pamario cepelinai, įdaryti varške ir rūkytos mėsos gabalėliais, patiekiami su kastiniu.

Kulinarijos paveldo fondo ekspertės įsitikinusios, kad tokie cepelinai labai tinkami Mėsiedui – laikotarpiui nuo Kalėdų iki Gavėnios, kai žmonės valgė daug, skaniai ir riebiai.

Pakeitė miltinius virtinius

Cepelinai Lietuvoje atsirado tik XX amžiuje. Iki 1937 metų jie buvo vadinami virtiniais ir dažniausiai formuojami iš miltų. Nederlingais metais, kai kviečių derlius būdavo skurdus, virtinius tekdavo ruošti iš bulvių.

Lietuvoje jie neturi net bendro pavadinimo. Nemažai žemaičių šį patiekalą iki šiol vadina kleckais ir juos gamina apvalius, o Suvalkijoje jie vadinami didžkukuliais.

Cepelinai dažniausiai būdavo rudens valgis, kol bulvės dar šviežios ir skanios. Didžiausia jų šventė būdavo per bulviakasį, o šeimininkės cepelinams atrinkdavo didžiausias ir gražiausias bulves. Vėlesnį rudenį bei žiemą cepelinai paprastai būdavo verdami sekmadieniais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.