„Omakase“: restoranas – tai ne vien virtuvė

Vengiu kvietimų į restoranų atidarymus ir pristatymus, o juo labiau vaišinimo parodomaisiais pietumis restorano sąskaita. Visada mokame patys, o štai jums istorija apie tai, kodėl esame teisūs.

Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Užkalnis ("Lietuvos rytas")

Apr 26, 2013, 9:30 AM, atnaujinta Mar 7, 2018, 5:21 PM

Kviečiamam į restoraną apžvalgininkui ne tik pasiūloma maisto, kurio galbūt kiti klientai ne visuomet gali tikėtis. Tai sukuria santykius tarp restorano ir apžvalgininko, kai – tiesiogiai ar netiesiogiai – apžvalgininkas jaučiasi įsipareigojęs.

Restorano „Omakase” vadovas kvietė mane, o degustacinio valgiaraščio pasiūlymas buvo viliojantis (siūlomi degustaciniai valgiaraščiai – nuo 169 iki 299 Lt), bet tvarka yra tvarka. Pasirodo, tvarka kartais apsimoka.

Restoranas įsikūrė Vilniaus centre naujai ir labai steriliai sutvarkytame dengtame vidiniame kiemelyje.

Daug šviesos, labai daug šviesos, bet ar girdėjote, kaip sakiau „steriliai”? Daug tokių interjerų mačiau Londone, Sankt Peterburge ir kitur. Ten seni, ilgai vargę ir buvę neprižiūrimi pastatai yra išlaižomi ir prikeliami naujam gyvenimui, ir viskas būna labai švaru, bet atrodo truputį kaip brėžinyje.

Čia irgi atrodo truputį kaip brėžinyje: buvo labai gražu, kai architektas klientui rodė spalvingus paveikslus, bet atėjus viskas atrodė šiek tiek dirbtina. Kaip prekybos centruose Dubajuje, kur viskas lyg ir gerai, bet kažko trūksta. Gal čia tik pirmas įspūdis?

Ateiname su bičiuliu pietų ir nusprendžiame vis dėlto pataupyti (ir paskubėti, nes didiesiems valgiaraščiams reikia daugiau nei dviejų valandų), todėl užsisakome virtuvės vadovo siūlomų sušių – 20 sušių gabaliukų už 75 litus.

Ant akmeninės plokštės atneštas rinkinys atrodo labai sudėtingai – tai ne klasikiniai sušiai, bet greičiau drąsi variacija sušių tema su daugiau lietuviškos žalumos, nei aš paprastai tikėčiausi, ir labai daug margumo.

Matyti, kad įdėta daug darbo, o apie harmoniją būtų sunkiau kalbėti. Lengvai apkepintas – vos karščio paliestas – tunas man labai patiko.

Sudėtingas paties restorano gamintas terijakio padažas su brendžiu liudijo dėmesį detalėms, tačiau per padažų gausą ir skonių kakofoniją sunku nustatyti pačių ryžių kokybę ir tinkamą jų suvilgymą saldžiu ryžių acto pagardu.

Tinkamą ryžių paruošimą miniu neatsitiktinai: tai didžiausia sušių bėda Lietuvoje – arba netinkami ryžiai, arba jie netinkamai paruošti, arba ir viena, ir kita. Čia sunku pasakyti, nes skonių gausa ir įvairovė nukreipia dėmesį.

Nieko, ateisiu kitą kartą ir paragausiu pačių paprasčiausių sušių, pamanau.

Kitas patiekalas – kalmarų tempura (26 Lt) – kalmarų gabalėliai tešloje, gruzdinti gruzdintuvėje, patiekiami dailiai susuktame kūgyje iš japoniško laikraščio (vėl dėmesys smulkmenoms), su druska ir pipirais.

Tai vienas patiekalų, kurio išvaizda rafinuota labiau nei skonis.

Kalmarai pasirodė paprasti, nors, kita vertus, nereikėtų itin daug tikėtis iš gruzdintuvėje gruzdintų atvėsintų arba šaldytų jūrų gėrybių.

Tai labiau gatvės maistas, užkandis prie alaus, o tai pabrėžia ir laikraštis, į kurį patiekalas įvyniotas (nors japonai retai valgo gatvėje – valgyti skirta vieta ir laikas, toks valgymas iš laikraščio yra greičiau kultūrinis importas, panašus į anglišką „fish and chips”, žuvies su bulvėmis patiekalą, darbininkų užkandį).

Kitas tempuros patiekalas – minkštakiautis krabas (28 Lt). Nors tikrai išmaniai ir estetiškai pateikti padažai su sezamo sėklomis, jis buvo užkeptas pernelyg gausiame tešlos sluoksnyje.

Tempura, japonų virtuvės skolinys iš portugalų keliautojų ir misionierių, vertinama pagal tešlos lengvumą. Čia tešla visai nebuvo lengva. Gal toks sumanymas, bet aš jo pagirti negalėčiau.

Pietus užbaigusios sriubos – paprastoji miso (14 Lt) su sojų varškės sūriu ir jūrų kopūstais ir akamiso (16 Lt) su dailiai supjaustytomis juodkotėmis ugniabudėmis (enokitake) – ilgais, plonais, augančiais ant medžių grybais – buvo geros. Nors, kaip jau esu rašęs, miso sriuba nėra patiekalas, kuriuo japonų restoranai nori pabrėžti savo iš-skirtinumą.

Arbata su ryžiais (12 Lt už arbatinuką) nebuvo sodri, o gal ruošėjai norėjo jos subtilesnės.

Sumokėję 171 litą dviese už pietus be alkoholio išėjome pasižadėję grįžti ir paragauti paprastesnių klasikinių japonų patiekalų, kad galėtume suformuoti galutinę nuomonę.

Atėję kitą kartą radome restoraną beveik pilną žmonių. Aplink visus stalus (ne mažiau kaip keturiolika, neskaitant baro) lakstė suplūkęs ir nelaimingas padavėjas.

Nieko, palauksime, kol pasodins. Matome stalus su nenurinktais nešvariais indais, kėdes, išstumdytas bet kaip. Atrodo, kad trūksta mylinčios rankos. Arba kelių rankų.

Rasite vietos dviem? Padavėjas nepatenkintas atsidūsta ir gūžteli pečiais: „Galite sėstis čia.” Stalui trūksta vienos kėdės (ji nustumta kitur), bet negi kas nors varginsis tvarkyti salę.

Dėkui už svetingumą, gera jaustis, kad mūsų laukia. Teisybę sakant, reikėtų atsiprašyti, kad sutrukdėme: restoranui, akivaizdu, viskas būtų gerai, jei ne tie klientai, kurių čia prilindo pilna salė.

Po dvidešimt penkių minučių laukimo, perskaityto valgiaraščio ir tris kartus pasirodžiusios ir vėl dingusios administratorės akmeniniu veidu (turbūt yra svarbesnių darbų, klientai palauks, nereikėjo eiti ir daryti nepatogumų restoranui), pasisveikinę su užėjusiais ir išėjusiais pažįstamais, susirinkome daiktus ir išėjome net nespėję užsisakyti maisto.

Pamoka būtų štai tokia: restoranui neužtenka virtuvės ir gero vadovo. Keliolikai staliukų neužtenka vieno padavėjo.

Jei neturite pakankamai darbuotojų, negalima atidaryti durų ir tikėtis, kad kaip nors kas nors išeis, nes jei kas nors ir išeis, tai tik klientas – neatsisukdamas ir neketinantis grįžti.

Negalima vertinti maisto, kurio net užsisakyti ne visada pavyksta. Todėl apgailestaudamas daugiau kaip dviejų žąsų iš penkių negaliu skirti, toliau lauksiu Vilniuje nepriekaištingo japonų restorano.

A. Užkalnis rašo portale laukineszasys.lt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.