Tokios svetainės, kaip buzzfeed.com, news.travel.aol.com ir io9.com pateikia savus sąrašus dešimties keisčiausių pasaulio patiekalų, kurie savo šalyse netgi yra populiarūs arba laikomi delikatesais. Žemiau lrytas.lt pateikia įdomių ir galbūt ne visai apetitą keliančių valgių aprašymus. Įspėjame – silpnesnio skrandžio skaitytojams skaityti pavojinga.
Patiekalai iš kraujo
Švedai, suomiai ir estai nebijo paįvairinti savo blynelių krauju. Iš plakto kiaulės kraujo, pieno, ruginių miltų, melasos sirupo, svogūnų ir sviesto keptuvėje pagamintas patiekalas kartais būna patiekiamas su kiauliena arba elniena.
Vengrai, brėkštant aušrai skersdami savo kiaules, išbėgusi kraują išsaugo ir patiekia keptą su svogūnais ir duona. Keptuvėje ištirpdomas sviestas, sumetami svogūnai, sudedamas virimo būdu sukietintas kraujas, įberiama druskos bei tradicinės vengrų virtuvei paprikos. Šis valgis mėgstamas kaip pusryčių patiekalas.
Gyvačių vynu vadinamas ne suktų moterų geriamas alkoholis, fermentuotas iš vynuogių, o tradicinis Vietnamo gėrimas, gaunamas perpjaunant gyvatėms pilvus ir nupilant jų kraują į statinę su ryžių vynu. Šiuo skaisčiai raudonu gėrimu užsigeriami patiekalai iš gyvačių mėsos. Manoma, kad šis gėrimas turi gydomųjų savybių.
Netikėtos valgomos gyvūnų dalys
Nenustebkite, jei jums vaikštant Japonijos prekybos centre, į jus iš prekystalio pažvelgs tuno akys. Šis vaikiško kumštuko dydžio delikatesas, anot gurmanų, yra vienas geriausią skonį turinčių tokio tipo patiekalų. Tuno akių audiniai, kurie yra riebūs ir primenantys žėlė, parduodami apsupti akį prilaikiusių raumenų. Jeigu jūsų nebaugina į jus atgal iš lėkštės žvelgianti vakarienė, galite tuno akis išsivirti ir patiekti su česnaku ir sojos padažu. Išvirus, tuno akių stiklakūnis iš žėlė tampa nedideliu baltu ir kietu rutuliuku, kurio skonis – tarsi kiaušinio baltymo.
Uolinių kalnų austrės, arba kitaip – prerijų austrės, anaip tol nepriklauso jūros gėrybėms. Tai – išmuštos ir riebaluose išvirtos buivolų ar jaučių sėklidės. Dažniausiai patiekiamos dar karštos, virtos miltų, pipirų ir druskos apvalkale. Tai yra dažnas festivalių maistas, valgomas su kokiu nors padažu kaip užkandis prie alaus. Beje, valgomos sėklidės dažniausiai būna nupjautos ne siekiant pagaminti iš jų šį skanėstą, o natūralios naminių galvijų kastracijos metu.
Jeigu ryte jus pažadinęs gaidžio giedojimas jus sunervino, galite pamąstyti apie patiekalus iš gaidžių skiauterių. Skiauterės ypač seniau buvo populiarus Prancūzijoje patiekiamas garnyras, kartu padažų gamyboje naudojamas šalia tokių delikatesinių grybų kaip trumai ar briedžiukai. Italai skiauteres irgi naudoja padažų ir sultinių darymui, o kinai jas dažnai deda į tradicinį savo dim sum. Išvirtos jos tampa pilkšvos, kaip ir paprasta vištiena.
Netikėti valgomi gyviai ir objektai
Kepti šikšnosparniai yra populiarūs Tailande, Laose ir kitose Pietryčių Azijos valstybėse. Nors jie dažnai patiekiami su tailandietišku padažu, daugelis juos tiesiog valgo vienus, kadangi taip pagaminti šikšnosparniai yra maloniai traškūs. Jų ragavę teigia, kad skonis panašus į vištienos. Beje, Palau salyne Mikronezijoje yra populiaru iš šikšnosparnių virti sriubą. Į verdantį pieną su vaisiais į įmetamas neišmėsinėtas šikšnosparnis. Drąsuoliai gali gardžiuotis viskuo: ir šikšnosparnio kailiu, ir viduriais.
Žmogaus delno dydžio kepti tarantulai, net ir iškepti išlaiko savo grėsmingą išvaizdą. Kambodžoje jie yra populiarus užkandis, dažnai kepamas didelėse keptuvėse tiesiog gatvėje. Tokius tarantulus galima valgyti ir su ir be kojų. Neaišku, kada Kambodžos gyventojai pradėjo valgyti vorus, tačiau manoma, kad tai lėmė gyventojų desperacija Raudonųjų Khmerų valdymo laikotarpiu, kuomet šalyje labai trūko maisto.
Galite manyti, kad sriuba iš paukščių lizdų yra tarsi kiniškas mamos virto sultinio variantas. Sriubai naudojami uolinių čiurlių lizdai, kurie yra sulipdyti šių paukštukų seilėmis, kurios ir suteikia šiam daiktui unikalią tekstūrą. Kadangi tokie lizdai yra turtingi maisto medžiagomis, manoma, kad iš jų virta sriuba turi gydomųjų galių. Be to, kad ji padeda imuninei sistemai, ši sriuba dar ir gerina virškinimą, lytinę funkciją, gelbsti nuo astmos ir padeda susikaupti.
Neįprastai pagaminti patiekalai
Pūdytas, arba kitaip – lervų sūris Casu Marzu yra anaip tol ne pati populiariausia Italijos maisto pramonės eksporto prekė, tačiau vis tiek mėgstama savoje šalyje. Iš Sardinijos kilęs avių pieno sūris knibžda gyvų lervų, kurios išsirita iš specialiai prie sūrio prileistų Piophila casei mūsyčių sudėtų kiaušinėlių. Lervų išmatos suteikia šiam sūriui labai aštrų kvapą, puvėsiu atsiduodantį skonį ir minkštą tarsi grietinė sūrio tekstūrą. Šios lervos gali pašokti netgi 15 centimetrų, todėl valgant reikia laikyti virš jo ranką. Patiekiamas pjaustytas gabalais, su tradicine Sardinijos duona ir stipriu raudonu vynu. Šį sūrį saugu valgyti tik kelias savaites liepos- rugpjūčio mėnesiais, tad kitu metų laiku Italijoje yra uždrausta juo prekiauti. Casu Marzu, manoma, turi afrodiziakinių savybių. Sūris dažniausiai valgomas per vestuves ar kitas šeimos šventes.
„Tūkstančio metų senumo kiaušinis“ atrodo taip pat, kaip ir skamba. Šis už savo tradicinį variantą gerokai tamsesnis patiekalas yra gaminamas vištos, anties ar putpelės kiaušinius keletą savaičių ar net mėnesių brandinant pelenų, druskos, negesintų kalkių, ryžių lukštų ir molio mišinyje. Šis tradicinis Kinijos patiekalas taip pat yra valgomas ir Vietname bei Tailande. Tokio kiaušinio baltymas būna virtęs tamsiai ruda želė, turinčia stiprų sieros ar amoniako kvapą, o trynys dažniausiai įgauna tamsiai žalią spalvą ir būna kiek sūrus arba beveik beskonis. Patiekiami be garnyro arba su marinuotu imbieru ar tofu (sojų varške). Populiarus vestuvėse.
Visuose sąrašuose karaliaujantis balutas (filip., malaiz. balut - „įpakuotas") – virtas anties arba vištos kiaušinis, kuriame jau yra susiformavęs gemalas. Balutas verdamas panašiai kaip kietai virtas kiaušinis ir valgomas šiltas. Dažniausiai patiekiamas su druska, citrinos sultimis ir maltais pipirais, kartais gardinamas koriandrų lapais, čili pipirais, actu. Itin vertinamas gemalą supantis skystis, kuris yra nugeriamas iš pramušto kiaušinio, tada suvalgomas trynys ir gemalas. Populiarus Filipinuose, Kambodžoje, Laose, Vietname, ir Kinijoje. Dažnai šiam patiekalui priskiriamos neva stebuklingos gydomosios galios, afrodiziako savybės, taip pat manoma, kad jis didina vyrų potenciją. Nepaisant gyvūnų mylėtojų spaudimo iš Vakarų, filipiniečiai tebevartoja šį nacionalinį patiekalą, nes jis yra neatskiriama jų maisto raciono dalis.
Gyvi patiekalai
Iškart įspėjame – jeigu esate gyvūnų mylėtojas, šios skilties neskaitykite.
Ikizukuri yra dažniausiai iš žuvų gaminamas sašimis, nors jam paruošti kartais dar naudojami ir aštuonkojai, krevetės ar kalmarai. Šefas išpjausto žuvį jos nenužudydamas ir patiekia ant lėkštutės vis dar plakant žuvies širdžiai. Gėlėmis ir žalumynais apdėta žuvis dažniausiai lėkštėje juda, gaudydama orą. Šis patiekalas yra draudžiamas kai kuriose šalyse, tarp jų ir Vokietijoje bei Australijoje.
Sannakji yra korėjiečių valgis, gaminamas iš aštuonkojo ir sezamo sėklų bei aliejaus. Yra du būdai valgyti šį patiekalą: arba aštuonkojis valgomas gyvas, arba ką tik miręs. Tačiau, kad ir kuriuo būdu bevalgytumėte šį patiekalą, vienu ar kitu atveju aštuonkojis raitysis jūsų lėkštėje. Turėkite omenyje, kad šio padaro čiuptuvai, jam esant gyvam, kabinsis į viską, kartu ir jūsų gerklę iš vidaus, tad uždusimas bevalgant sannakji yra labai tikėtinas. Šis gumą savo tekstūra primenantis patiekalas yra beveik beskonis ir patiektas primena lėkštę su kirmėlėmis.
Ar išdrįstumėte kurio nors iš šių patiekalų paragauti jūs?
Parengė Liucija Lenkauskaitė
