Atidarytos naujos „burgerinės“ pasidaro madingos akimirksniu, ir kelias savaites į kiekvieną jų plaukia žmonės – pirmąjį vizitą gauna faktiškai visos.
Net ir tie, kurie sako, esą jiems viskas skanu, turi nuomonę apie tuos suvožtinius, ir publikai įtikti yra sunku. Problema sulaukti antrojo to paties kliento apsilankymo ir vienkartinį ragautoją paversti nuolatiniu, nes rinka ne tokia jau didelė, visiems neužteks valgytojų, galinčių ir norinčių už sumuštinį mokėti 25 Lt ir daugiau.
„Burgerių“ vertinimuose – daug agresijos ir susierzinimo, stiprių žodžių. Čia esama įvairių tipų. Yra tų, kurie jaučia norą pareikšti, kad suvožtinių nemėgsta. Tai ir nevalgykite, Dieve šventas.
Mados aukos – nemėgsta ir vis tiek eina ryti, nes eina draugai. Toliau yra saujelė snobų, kurie, suvožtinį (dažniausiai vieną) valgę Niujorke, Memfyje ar Čikagoje, negali jo pamiršti ir dabar jiems viskas, ką randa Vilniuje, yra labai žemas lygis.
Cit, niekam jūsų nuomonė neįdomi. Esate apgailėtini snobai. Eikite lauk ir pasigirkite dar kuo nors. Visiems pasakykite, kad pažįstate virtuvės vadovą, ir kalbėkite apie kiekvieną restoraną taip, lyg jis jums priklausytų. Šitie labai erzina.
Tačiau blogiausi yra tie, kurie kalba apie kotletą su pyragu ir apie tai, kad jis nevertas tų pinigų. Jie mano, kad šį varguolio sąmojį mes girdime pirmą kartą. Ne, ne pirmą. Niekam neįdomu.
Vilniaus restoranas Gedimino prospekte „Boom! Burgers“ nėra originalus (tokiu pat pavadinimu ir su panašiu valgiaraščiu jų yra ir Bulgarijoje), bet mano vertinimui tai įtakos neturi: dažnai tarptautinių standartų taikymas Lietuvoje pagerina reikalus, stabilizuoja kokybę, o ne prideda nepageidaujamos nuobodybės. Be to, užsieninio modelio pritaikymas padeda išvengti dviejų sunkiausių Lietuvos kulinarijos ligų: per ilgų valgiaraščių ir neprašytos receptūrinės išmonės, už kurią reikėtų kapoti pirštus.
Gedimino prospektas prie Katedros jau pradėjo puikiai keistis: amerikietiškas gruzdintos vištienos restoranas KFC suglumino ir suerzino visus, iki šiol tebeverkiančius dėl „Literatų svetainės“, neva tokios istorinės ir svarbios. Ji gal ir buvo istorinė, tik ten niekas nėjo valgyti, todėl ir uždaryta. O gruzdintą vištieną valgo visi, tai štai tokie reikalai.
„Burgerinė“ atidaryta patalpose, kuriose anksčiau buvo kompiuterių parduotuvė. Interjeras visiškai nelietuviškas ir už tai noriu bučiuoti jiems rankas. „Paimta Amerika ir įdėta į pastatą Vilniuje“, – pasakė mano jaunesnioji dukra, ir ji žino, ką šneka, nors jai tik devyneri.
Valgiaraštis nedidelis (galėtų būti dar mažesnis, bet ką jau čia). Alkoholio licencijos dar neturi, o tai nėra labai gerai – tačiau, sako, netrukus bus. Darbo laikas irgi kol kas kuklus: iki 23 val. Rimtai? Miesto centre? Nejuokinkite. O kaipgi išbadėję barų puotautojai – antrą ryto pasilepinti nesveiku maistu juk norisi labiausiai? Pagalvokite apie tai.
Brangiausias iš pasirinktų – „Boom“ mėsainis (25,90 Lt) su šonine buvo vidutiniško gerumo. Iškeptas taisyklingai, tačiau stigo skonio ir druskos (nors šoninė juk paprastai suteikia visą norimą sūrumą).
Tas pat pasakytina apie mėsainį su sūriu (20,90 Lt) – pasirinkome brandintą čederį, tačiau blankokai mėsai jis nepagelbėjo iki galo. Bandelės – paprastutės. Lieknasis mėsainis, be bandelės (18,90 Lt) irgi nenustebino. Maža skonio.
Daug vilčių dėjau į mėsainį, kuris lietuviškame valgiaraštyje klaidinamai pavadintas BBQ mėsainiu: taip, jis susijęs su barbekiu mėsa, bet čia svarbiausia sudedamoji dalis yra plėšyta nuo šonkaulių kiauliena („pulled pork“) su saldžiais raudonaisiais kopūstais.
Kiaulienai labai stigo dūmiškumo ir intensyvumo. Nors verk. Mes sakėme – skonis kaip pro stiklą arba pro skaidriąją plėvelę. Lyg kažkas užmigdė receptorius.
Bendrasis įspūdis apie „burgerius“: pritaikyti lietuviams, kurie bijo aštresnių įspūdžių. Tai labai skandinaviškas suvožtinių interpretavimas. Priedai patvirtina tą patį: bulvių skiltelės (5,90 Lt) buvo neskaniai užgardintos kažkokiu barstymu. Jei tai E priedas, pasirinkite kitą. Jei nenaudojate E priedų, metas pradėti. Klasikinė chemija, „Vegeta“, jau būtų žingsnis teisinga linkme.
Visai nuvylė „Coleslaw“ salotos (5,90 Lt). Kopūstai turi būti kur kas smulkesni ir padažas turi švelniai lietis, o ne būti sušalęs tirštokais gumulais. Tik svogūnų žiedai (5,90 Lt) buvo kaip reikiant užkūrę skonio krosnį, jiems nieko nestigo.
Vienintelis dalykas (be interjero), skoniu primenantis Ameriką, buvo sūrio pyragas (9,90 Lt) su druska, priberta į lėkštę pasidažyti. Karamelinio skonio ir sūrumo derinys yra rojus tiems, kurie išdrįsta to paragauti pirmą kartą. Paskui nuo šito nebeįmanoma atprasti.
Žinau, kad į „burgerinę“ neiname kavos, tačiau jei pasirinkote, ji turėtų būti gera arba bent jau vidutiniška: čia juoda (5 Lt) ir espreso (5 Lt) kava buvo baisi. Gal dar nesureguliuotas aparatas, gal kažkas su pupelėmis, aš tikiu liudytojų parodymais, kad pats personalas kavos eina gerti į greta esančią „Vero Cafe“. Aš jų vietoje irgi taip daryčiau.
Keturiese mes sumokėjome 150,20 Lt ir palikome arbatpinigių. Deja, perspektyviai vietai dar teks paaugti: pirmiausia patiekti valgytojui daug intensyvesnį skonį.
„Premium“ kategorijos „burgeriai“ (o čia būtent tokia kaina) turi versti iš koto, o ne šiaip būti neutralus pavalgymas. Trys žąsys iš penkių.
