Per šventes kelti šio putojančio gėrimo taures priimta ne tik Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje, nors išmanančių apie patį šampaną kol kas yra palyginti nedaug.
Degustuoja kas savaitę
Daugybė žmonių tik palyginti neseniai įsisąmonino, kad šampanu gali būti vadinamas ne bet koks putojantis vynas, o tik tas, kuris yra pagamintas Šampanės regione. Tačiau dabar įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, sparčiai daugėja šio, tikrojo, šampano mėgėjų ir žinovų.
Vienas tokių – gėrimų ekspertas Juozas Kabašinskas prieš ketverius metus pradėjęs rengti šampano vakarus, kuriuose degustuojamas šampanas.
Iš pradžių tokie šampano vakarai buvo rengiami vos kartą per mėnesį, o nuo šių metų balandžio – kas savaitę.
Kadangi šį mėnesį sukako lygiai ketveri metai nuo to laiko, kai buvo pradėti rengti šampano vakarai, J.Kabašinskas nusprendė šią sukaktį pažymėti ypatingai, suorganizuodamas išskirtinę fiestą-renginį „Šampano vakarai“.
Į ją buvo pakviesti ir trijų garsių Prancūzijos šampano namų atstovai — „Besserat De Bellefon“ direktorius Fabienas Henry, „Devaux“ eksporto direktorius Pierre'as Damidotas ir „Lallier“ eksporto direktorė Vanessa Cherruau.
Gerkite ne etiketes
Tad kaip gi reikia degustuoti šampaną? To paklausta V. Cherruau neabejoja – svarbiausia yra patirtis ir pagundos studijuoti etiketes nugalėjimas.
„Norint išmokti ragauti šampaną reikia išmokti paslėpti etiketes ir degustuoti aklai. Nereikia studijuoti etikečių ar kaimų, kuriose surinktos vynuogės, pavadinimų.
Pavyzdžiui, Ajus, kuriame veikia mūsų šampano namai, yra įžymus savo šampanais. Bet galima rasti ir nuostabių šampanų, pagamintų ir pietinėje Šampanėje. Gaila, bet žmonės labiau geria etiketes, o ne šampaną“, – pastebėjo V. Cherruau.
Prie šampano tinka viskas
Kur kas paprasčiau yra priderinti prie šampano tinkamą maistą.
„Galioja vienintelė paprasta taisyklė – su šampanu tinka viskas. Jeigu nežinote, kokį vyną prie maisto pasirinkti, rinkitės šampaną. Tai visada suveiks“, – patikino V. Cherruau.
Žinoma, tam tikros šampano rūšys labiau tinka prie vieno ar kito patiekalo, bet apskritai didelio skirtumo, kokį maistą derinsite su šampanu nėra.
Hektaras – aukso vertės
Šampano namų yra be galo daug, o vynuoges Šampanės regione augina visi, kas čia turi nors po vieną hektarą žemės.
Beje, kiekvienas hektaras Šampanėje yra kone aukso vertės. Vieno hektaro kaina čia siekia apie 1 milijoną eurų. Palyginimui hektaro žemė Vakarų Prancūzijoje yra apie 80 tūkst. eurų.
Kiekvieni šampano namai gamina ne tik skirtingų skonių putojančius gėrimus, bet ir laikosi savos filosofijos. Tai galima pastebėti palyginus du skirtingus šampano namus, pavyzdžiui, „Lallier“ ir „Devaux“.
Abieji šampano namai gyvuoja po daugiau nei šimtmetį. Abu yra vidutinio dydžio šampano gamintojai. „Lallier“ per metus pagamina apie 400 tūkst. butelių, „Devaux“ – 650 tūkstančių. Ir nors šių namų dydis yra palyginti panašus, jų filosofija yra kiek skirtinga.
Naudoja savas mieles
Prieš 109 metus įkurtiems „Lallier“ šampano namams vadovaujantis Francis Tribaut, kuris ir pats yra vyndarys, anot V. Cherruau, yra tikras vizionierius, nebijantis eksperimentuoti ir eiti prieš vyraujančias šio gėrimo gamybos tendencijas.
Šiam šampanui daugiausia naudojamos Pinot Noir ir Chardonnay vynuogės, išaugintos aukščiausiai kokybei priskiriamame Grand Cru regione.
„Apie 80-90 proc. mūsų naudojamų vynuogių yra iš Crand Cru regiono, nes mes esame įsikūrę savotiškoje šio regiono sostinėje, Ajuje. Be to, gamindami šampaną mes naudojame savo pačių pagamintas mieles. Tai yra kai kas labai specifiško“, – paaiškino V. Cherruau.
Gaminant „Lallier“ šampaną beveik nenaudojami rezerviniai vynai. Šie namai naudoja tik vintažinius vynus. Tai reiškia, kad šampanas gaminamas tik iš tam tikrų vienų metų derliaus, o ne maišant skirtingų metų derlius.
Tai atsispindi ir „Lallier“ šampano pavadinimuose. Ant butelių visada nurodoma iš kurių metų derliaus šampanas buvo pagamintas.
„Lallier“ šampaną gamina ne tik iš savo pačių užaugintų vynuogių, derliaus sudaro apie 40% reikiamo kiekio. Likusios vynuogės perkamos iš kitų. Anot V. Cherruau, tai nėra blogai. Galimybė rinktis skirtingus augintojus leidžia pasirinkti tinkamiausią derlių.
Našlių šampano namai
Kiek kitokios filosofijos laikomasi „Devaux“ šampano namai, kartais dėl savo istorijos pravardžiuojami našlių šampano namais.
1846 metais šiuos šampano namus įkūrė du broliai. Deja, abu greitai mirė ir vadovavimą šampano namams perėmė vieno jų, Augusto, našlė.
Moteris buvo sumani verslininkė ir sėkmingai išplėtė šampano namus, kuriuos vėliau perėmė jos sūnus, bet ir jis gana anksti mirė. Tad vėl namų valdymą teko perimti našlei – šįkart sūnaus žmonai.
Bet už istoriją įdomiau yra tai, kuo gi ypatingas pats „Devaux“ šampanas. Visų pirma įdomu tai, kad šie šampano namai yra įkurti galbūt mažiau žinomoje pietvakarinėje Šampanės regiono dalyje, Kot de Bare (Cote des Bar).
85 proc. čia auginamų vynuogių yra Pinot Noir, kurios ir sudaro „Devaux“ šampano pagrindą. Taip pat šampane yra dalis Chradonnay vynuogių.
Skirtingai nuo „Lallier“ šampano namų, „Devaux“ meistrai šampano gamybai naudoja ir daug rezervinių vynų. Šie namai nėra taip prisirišę prie vintažo.
Dar vienas skirtumas yra tas, kad „Lallier“ vynuoges ne tik augina patys, bet ir perka iš įvairių vynuogių augintojų. O „Devaux“ naudoja tik savo pačių užaugintas vynuoges, nes šie šampano namai skirtingose regiono vietose turi net 80 hektarų vynuogynų.
P.Damidoto teigimu, šampanui „Devaux“ namai atsirenka tik pačias geriausias savo vynuoges. Likusias parduoda.
Tad kurie šampano namai gamina geresnį šampaną? Į tai gali atsakyti tik patys šio gėrimo ragautojai, degustuojantys šampaną nesižvalgydami į etiketes, bet bandydami pajausti, kuris jiems yra skaniausias.
