Senais laikais iškylos virsdavo gausiomis puotomis, skirtomis viduramžių karališkiesiems medžiotojams. Vėliau iškylas gamtoje rengdavo turtuoliai, jiems tai būdavo smagi vasaros pramoga. Dabar iškylauja visi, kurie netingi susikrauti skanėstų krepšio ir mėgsta leisti laiką gamtoje.
Nors iškylauti patinka įvairių šalių gyventojams, nėra vienos taisyklės, kaip jos turėtų vykti. Skiriasi tai, kaip, kur ir kokiomis progomis išsiruošiama į gamtą ir kiek laiko iškyla trunka.
Tačiau didžiausias skirtumas – iškylų maistas. Tad ką gi į savo iškylų krepšį krauna skirtingų tautų atstovai? Pasisemkite iš jų idėjų savo iškyloms.
Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai iškylauti mėgsta per visas nacionalines šventes, net ir per Nepriklausomybės dieną liepos 4-ąją.
Vieni amerikiečiai kepsninėse kepa mėsainius, dešrainius ir ruošia bulvių mišrainę. Kiti krauna iškylų krepšį, o ant žolės tiesia raudonais ir baltais kvadratėliais margintą staltiesę.
Ant jos paprastai puikuojasi kepta vištiena, įdaryti kiaušiniai, sumuštiniai, limonadas ir gaivus arbūzas.
Iškylaudami amerikiečiai mėgsta žaidimus – lenktynes, kiaušinių ridenimo varžybas. Bet bene populiariausia iškylų pramoga – maisto valgymo varžytuvės.
Pirmosios tokios varžytuvės buvo surengtos 1916 metais – tąkart laimėjo 13 dešrainių suvalgęs amerikietis. Dabar amerikiečiai lenktyniauja valgydami ir kitus valgius – pyragus, arbūzus.
Didžiojoje Britanijoje iškylų tradicijos gajos dar nuo viduramžių, kai medžiojantys karališkieji šeimos nariai sustodavo gausių pietų gamtoje.
Tokius iškylų valgius, kaip vištienos ar kiaulienos pyragai, britai kepa nuo karalienės Viktorijos laikų (1830–1901 m.).
Škotiški kiaušiniai – mėsos kukuliai su virtu kiaušiniu viduje – taip pat populiarus iškylų gamtoje patiekalas nuo XVIII a. Iškylaujantys britai juos ypač mėgsta, nes šį šaltąjį užkandį labai patogu valgyti keliaujant.
Desertui britai dažniausiai renkasi purų biskvitinį tortą, padengtą marcipanine mase. Dažnai vietos atsiranda ir garsiajam Batenbergo pyragui, kuris idealiai tinka prie arbatos.
Kiekvieną birželį Didžiojoje Britanijoje švenčiama nacionalinė šalies iškylų savaitė.
Tuomet išsiruošti į iškylą privalu kiekvienai britų šeimai.
Prancūzams maistas ir jo valgymo kultūra itin svarbi, todėl savo iškylų krepšį jie ruošia labai atsakingai. Jame visuomet būna šviežiai keptos prancūziškos duonos, marinuoto ožkos sūrio su artišokais ir pomidorais.
Visada iškylų krepšyje vietos atsiranda įvairiems prancūziškiems sūriams, žaliųjų pupelių ir pomidorų salotoms, šoninės ir porų kišui, klafučiui – greitai paruošiamam ir labai skaniam prancūziškam desertui, kuris dažniausiai gaminamas su vyšniomis.
Iškylaudami prancūzai gurkšnoja vyną, tačiau niekada to nedaro iš paprastų plastikinių puodelių. Pietų stalo įrankiai ir indai netgi iškylaujant turi būti aukščiausios kokybės.
Japonai į iškylas keliauja su savo priešpiečių dėžutėmis. Į jas kiekvienas krauna tuos valgius, kurie atitinka jų skonį ir apetitą. Japonai nesidalija susiruoštomis vaišėmis.
Dažniausiai jų dėžutėse galima rasti vištienos terijakio. Terijakis – tai tradicinis japoniškas sojų padažas, kurio sudėtyje yra sakės, mirino (labai saldaus ryžių vyno), medaus ir prieskonių.
Taip pat japonai mėgsta kiaušininius ritinėlius (tamagojakius), ryžių kamuoliukus (onigirius) ar ryžių kamuoliukus su keptu tofu sūriu (inarizušius), ryžius, marinuotas ir šviežias daržoves.
Japonai į iškylas gamtoje pradeda traukti kovo pabaigoje, kai prasideda hanamis – sakurų žydėjimo iškylų sezonas. Tuomet daugybė japonų su šeimomis ir draugais užplūsta parkus ir leidžia šiltas dienas mėgaudamiesi naminiais gardžiais valgiais po sakurų žiedais.
Turkų iškylos gamtoje – tikros puotos, besitęsiančios visą dieną. Šeimos susirenka mėgautis saule ir gardžiais valgiais šalia vandens telkinių, parkuose. Ten įrengtos viešos kepsninės savaitgaliais visuomet būna užimtos.
Jei kepsninių neįrengta, ne bėda. Turkai atsiveža vienkartines, ant jų kepa mėsos kukulius („kofte“), avienos šonkauliukus, vištieną. Į iškylas turkai suguža su kėdėmis, stalais, pagalvėlėmis.
Iškylos turkams turi būti ne tik susijusios su skaniu maistu, bet ir patogios. Jų iškylų stalas visuomet būna gausus. Ant jo, be kepsnių, puikuojasi švieži keptos duonos papločiai, riešutai, įvairių rūšių sūris, džiovinti vaisiai, kimštos daržovės.
Net ir vakarėjant puotos gamtoje nesibaigia. Uždegami laužai, pasigirsta muzika ir prasideda šokiai bei žaidimai.
Parengė Ernesta VINEVIČIŪTĖ
