Dažnam tai toks pat būtinas šventinis atributas, kaip kūčiukai Kūčių vakarą, kepta žąsis per Kalėdas ar šampano taurė, keliama sutinkant Naujuosius metus.
Bet ne visi žino, kad šis gana primityvokas patiekalas iš tiesų yra gerokai supaprastintas variantas gana prabangių, gurmaniškų salotų, kurias XIX amžiuje sukūrė prancūzų virėjas Lucienas Olivier, vadovavęs garsiajam „Ermitažo“ restoranui Maskvoje.
Būtent jo garbei rusai baltąją mišrainę vadina „Olivjė“ salotomis. Kitų tautų atstovams šis patiekalas yra geriau žinomas kaip rusiškos salotos.
Kaip žinia, dabar baltosios mišrainės pagrindą paprastai sudaro virtos pjaustytos bulvės, morkos, kietai virti kiaušiniai.
Taip pat dedama konservuotų žirnelių, marinuotų ar raugintų agurkų, virtos mėsos arba „šlapios“ dešros, ir visa tai pagardinama majonezu.
Jeigu L.Olivier paragautų dabartinių salotų, kurias dabar rusai vadina jo vardu, vargu, ar jomis apsidžiaugtų ir sugebėtų jose aptikti skonį, nors truputį primenantį jo paties kūrinį.
Juk XIX amžiaus septintajame dešimtmetyje prancūzo sukurtos salotos, kurių receptą L.Olivier, kaip teigiama, slėpė iki pat mirties, buvo ruošiamos iš gana prabangių produktų.
Originaliosios salotos buvo daromos iš:
2 jerubių filė,
1 jaučio liežuvio,
100 g juodųjų ikrų,
200 g šviežių salotų lapų,
25 virtų vėžių arba didelio omaro,
10 vienetų marinuotų agurkėlių (kornišonų),
pusės indelio sojų pastos,
2 šviežių agurkų,
100 g kaparėlių,
5 smulkintų kiaušinių.
Salotų padažą sudarė majonezas, pagamintas iš 2 nevirtų kiaušinių trynių, 400 g alyvuogių aliejaus, acto, pipirų, cukraus ir druskos.
Šios salotos Maskvoje tapo nepaprastai populiariomis. Tačiau po Rusijos revoliucijos iš parduotuvių lentynų dingo gurmaniški produktai, reikalingi joms paruošti.
Tada rusai įsigudrino prancūzo salotas gaminti iš turimų pigesnių, prastesnių, bet visiems prieinamų sudedamųjų dalių.
Taip marinuotus mažyčius agurėlius pakeitė rauginti agurkai, virtus vėžius – į juos spalva panašios morkos, jaučio liežuvį – „Daktariška“ dešra, o naminį majonezą – paprastas pirktinis.
Ilgainiui originalusis salotų receptas buvo primirštos, o naujasis jų variantas išplito po visą tuometinę Sovietų sąjungą, ir nuo XX amžiaus tapo kone privalomu Naujųjų metų patiekalu.
Nors dabar vis dažniau prisimenamos ir gaminamos tokios salotos, kokias sukūrė L.Olivier, vargu, ar kada nors jos nukonkuruos savo įpėdinę – pigią ir paprastą baltąją mišrainę.
