Ir kiek iš jų tokių, dėl kurios siūlomų koldūnų trenktumėtės per visą miestą piko metu?
Aš šiandien atradau tokią vieną.
Antakalnio rajone, tiesiai priešais klinikas, pačioje Antakalnio gatvėje senovinio penkiaaukščio pirmame aukšte įsikūrusi įstaiga eksterjero apipavidalinimu pasitikėjimo nekelia.
Tačiau kas yra geriausia reklama? Rekomendacijos socialiniuose tinkluose. Štai vienas žmogus ten apsilankė, pagyrė – nuėjau ir aš. Ir išties – ten geriau nueiti, nes aplinkiniai kiemai užkišti ir bandant pastatyti automobilį keiksitės kaip senas vežikas Peterburgo gatvėse.
Viduje patalpa nedidelė, tačiau šviesi, jauki ir švari. Pusė patalpos – atvira virtuvė, kur ir gaminamas maistas, kita pusė – ilgas stalas, pritaikytas hipsteriams.
Net telefoną galėsite pasikrauti prisijungę prie specialios rozetės, kol lauksite savo užsakymo.
Bet esmė yra koldūnai, dėl kurių čia atėjau ir jie yra absoliučiai fantastiški. Galite rinktis koldūnus su kiauliena, vištiena arba jautiena. Jie gali būti paruošiami garuose, verdami vandenyje arba pateikiami sultinyje.
Prie koldūnų papildomai galima gauti grietinės, spirgučių ir dar begalę visokių prieskonių, padažų, aliejukų ir kitokių pagardų.
Dabar esminis dalykas nr.1: viskas gaminama čia pat, vietoje. Tikri, švieži, rankų darbo gaminiai. Sultinys ne iš kubelių ar koncentratų, o tikras, naminis, sodrus, turtingas prieskoniais. Toks, koks ir turi būti tikras sultinys.
Ir dar galite atsigerti tikro džiovintų vaisių kompoto.
Sultinyje koldūniukai bus mažučiai, garuose – didesni, ir visa kita daroma taip, kaip reikia niekur nenukirtinėjant kampų ir netaupant. Žodžiu – viskas kaip pas mamą ar dar geriau.
Esminis dalykas nr.2: kaina. Porcija koldūnų kainuoja €2. Sultinys papildomai – €0.8. Naminio kompoto stiklinė dar dvidešimt centų. Už €3 gausite gardžius dienos pietus, kokių centre neteko matyti:
Tiesą sakant, gyvai viskas atrodo kur kas geriau, bet fotografuojam tuo, ką turim.
Taip, tai vieta, kur tiekiamas tikrai gardus maistas, kurio kainoje svarbūs yra centai.
Šalia vyrukas valgė koldūnus, ruoštus garuose, atrodė dar patraukliau, gailėjausi neparagavęs. Nieko, dar tikrai sugrįšiu ir bus progų paragauti ir kitų siūlomų dalykų, pavyzdžiui chinkalių, kuriuos siūlo už kelis eurus.
Nors oras buvo gan subjuręs, aš išėjau pakylėtos nuotaikos – gardus maistas ir malonus potyris pataisė ūpą ir leido užmiršti šlapius batus bei varvančią striukę ant pečių.
Aš apskritai kasdien vis labiau žaviuosi Vilniumi. Dar vos prieš kelis metus jame dominavo tinklinio formato picerijos, verdančios cepelinus ir visur vienodai buvo nuobodu ir neskanu. O štai dabar atsiranda nišinės užeigėlės, gaminančios tikrai gardų maistą.
Mane džiugina tokie gastronominiai at(si)radimai ir įkvėptas pavasario bei naminio sultinio su šypsena sakau jums: šis miestas gerėja ir ateityje su juo viskas bus gerai.
Nors koldūninė dirba gana keistu metu, jei tik pasitaikys proga – užsukite. Balsuokite už jų verslą savo piniginėmis, nors ką ten piniginėmis – kišenpinigių bus per akis. Tokios įstaigos nusipelno gyvuoti.
