Erikas nuo paauglystės mėgsta gaminti, bet kurį laiką tai buvo tik pomėgis.
Persikėlus iš Vilniaus į Anykščius tai tapo rimta veikla. Kartu su žmona Giedre jis įkūrė restoraną „5 taškai“, kuriame stovi tik keli stalai.
Buvo ir toks metas, kai Erikas drovėjosi eiti dirbti į kokio nors restorano virtuvę, nes manė, kad ten reikia vien moterų. Bet atėjo diena, kai jis ryžosi iš esmės keisti savo profesiją ir nutarė išbandyti jėgas profesionalioje virtuvėje. Tą vakarą grįžus namo jo veidas švytėjo.
Dalindamasis su žmona Giedre savo įspūdžiais jis sakė: „Giedre, ten dirba vien vyrai, tiesa, buvo viena moteris, bet jai buvo leista tik skusti bulves.“
Anykščiai sužavėjo Giedrę ir Eriką jau pirmą dieną čia apsilankius. Jie surado namą, kuris anksčiau buvo skirtas trumpalaikei nuomai, išgriovė vidų, paliko tik kaminą.
Imtis ūkiškų darbų Giedrei nebuvo naujiena. Interjerą studijavusiai moteriai nebuvo sudėtinga iš naujo suprojektuoti erdvę.
Buvusių vilniečių šeimoje darbai dabar skirstomi pagal tai, kas ką geriau sugeba.
Giedrė pati dažė patalpas, nes kai Erikas pasiryžo padėti, paaiškėjo, kad jam nelabai sekasi.
Vilniuje gimusiai ir Karoliniškių rajone augusiai moteriai ilgai nedavė ramybės svajonė įsikurti ten, kur ramu. Sprendimas išbandyti ką nors naujo brendo pamažu.
Kai Giedrei teko netoli Kremliaus Maskvoje įrengti prabangią rezidenciją, ji jautėsi išsekusi. Moteris už daug ką buvo atsakinga, todėl greitai įsitikino, kad reguliuoti statybininkų darbą ir kontroliuoti kiekvieną jų žingsnį skirta ne jai.
Emocinis išsekimas padėjo moteriai suprasti, kad gyvenimas gali būti kur kas lėtesnis ir malonesnis. Žmonos norui pritarė ir vyras. Maisto derinimas ir ragavimas, dėmesio sutelkimas į tai, ką dedi į burną, padėjo Erikui suprasti, kad negalima tenkintis vien pusgaminiais.
Kai Erikas ir Giedrė susipažino, abu ėmė sukiotis virtuvėje. Bet ilgainiui Giedrė užleido savo pozicijas. Dizainerės paruošti patiekalai nebuvo tokie skanūs kaip Eriko. Taupydami laiką ir maisto produktus abu nusprendė, kad Erikui tinka būti virtuvėje.
Vyras išbandė ne vieną verslą, buvo logistikos vadovas, turėjo savo įmonę. Jis grįždavo iš darbo namo papilkėjusiu veidu, pavargęs, nelaimingas.
Tuomet nueidavo į virtuvę ir užsidarydavo. O po kelių valandų laikydamas rankoje po padėklą pasirodydavo šypsodamasis.
Lūžis jo gyvenime įvyko prieš ketverius metus. Tada Erikui buvo 34-eri ir jis suprato, kad daugiau nenori kulniuoti į biurą.
„Supratau, kad milijono neuždirbsiu, todėl neturėčiau aukotis, o daryti tai, kas man geriausiai sekasi“, – prisipažino Erikas.
Tuo metu italų virėjas Antonio Serra dirbo Vilniuje, restorane „Salveti City“. Kai Erikas atėjo pasikalbėti su juo dėl darbo, neslėpė, kad neturi įgūdžių.
Juk daugelis virėjų, ieškančių darbo, stengiasi įtikinti restorano vadovą, kad moka viską.
Tačiau patirties neturėjimas Erikui suteikė daugiau privalumų nei kitiems kandidatams.
„Mane išminkė kaip tešlą, nes buvau žalias, man viskas buvo įdomu, neskaičiavau savo darbo valandų“, – pasakojo Erikas.
Jis ypač susidomėjo itališkais patiekalais, nes patinka ruošti padažus. Nors spagečiai ir ravioliai gaminami iš miltų, Erikas įsitikinęs, kad nuo jų netunkama, nes naudojami kietagrūdžiai kviečiai.
Žmogaus organizmas juos kitaip pasisavina, todėl italai gali visą gyvenimą valgyti miltinius patiekalus ir būti liekni. Kita vertus, daug kas priklauso nuo patiekalo dydžio, padažo sudėties. Jei padažui bus naudojamas sviestas, grietinėlė, bus ir daugiau kalorijų.
Anykščiuose įsikūrę Leitonai tikino, kad valgytojų netrūksta tiktai vasarą ir savaitgaliais, o kitomis dienomis būna kur kas laisviau. Juk Anykščiuose nėra pramonės, biurų pastatų, nėra daug darbuotojų, kurie kasdien ateitų valgyti. Čia žmonės ateina ragauti ir niekur neskuba.
Sutuoktiniams negaila Vilniaus, kur daug laiko praleisdavo gaišdami transporto kamščiuose.
Giedrei Anykščiai daug kuo primena Italijos provincijos miestelius, kuriuose galima gyventi neskubant.
Dažnai lankydamiesi šioje šalyje Leitonai vengia turistų pamėgtų didmiesčių. Išsinuomoję automobilį jie vyksta kuo toliau nuo jų.
Dažniausiai Leitonų pirmą kartą sutikti žmonės klausia apie tai, kodėl jie pasirinko Anykščius.
Iš tikrųjų čia nėra jokių Leitonų giminių šaknų. Anykščiai buvo atrasti atsitiktinai, ir šiam likimo posūkiui vilniečiai iki šiol dėkingi.
„Reikia nebijoti provincijos, tai – išskirtinė galimybė, verta išbandyti.
Galima net gauti paramą iš savivaldybės, todėl neverta įsikabinti vien į Vilnių“, – apie ramesnį gyvenimą svajojančius paragino buvusi vilnietė G.Leitonė.
Su „Lietuvos ryto“ skaitytojais pora pasidalino dviejų patiekalų receptais.
Ravioliai su rikota ir mėtomis
Tešlai reikės:
100 g miltų,
1 kiaušinio,
dėl spalvos – šiek tiek burokėlių sulčių.
Įdarui reikės:
200 g rikotos,
2–3 mėtų lapelių,
cukraus – pagal skonį,
20 g sviesto.
Minkykite apie 5 minutes tešlą iš miltų ir kiaušinio, įpilkite burokėlių sulčių, kad tešla būtų rausva. Jei tešla nesiminko, įpilkite šiek tiek vandens. Tada tešlą suvyniokite į plėvelę, palaikykite šaldytuve bent valandą.
Ruoškite įdarą iš rikotos, cukraus, mėtų lapelių. Iškočiokite tešlą, padarykite raviolius ir virkite pasūdytame vandenyje apie 5 minutes.
Ištirpinkite keptuvėje sviestą, įpilkite apie 75 ml vandens, užvirkite, sudėkite raviolius, nukelkite keptuvę ir dar palaikykite, kol susidarys padažo. Papuoškite šviežiomis avietėmis.
Spagečiai su džiovintais pomidorais
Reikės (4 asmenims):
230 g miltų,
1 kiaušinio,
50 ml vandens,
druskos – pagal skonį,
60 g saulėje džiovintų pomidorų,
20 g sviesto.
Pesto padažui reikės:
50 g parmezano,
80 g bazilikų,
100 ml alyvuogių aliejaus,
50 g kedrų riešutų,
2 skiltelių česnako,
druskos ir pipirų – pagal skonį,
1 ledo kubelio.
Minkykite tešlą apie 5–6 minutes, įdėkite ją į šaldytuvą, palikite bent valandai, kad gerai išbrinktų miltai. Plonai iškočiokite, formuokite spagečius.
Pesto padažui skirtus produktus sudėkite į virtuvinį kombainą, neužmirškite ledo kubelio, kuris suteiks padažui žalią spalvą ir neleis pajuoduoti bazilikams. Jei įpilsite mažiau aliejaus, padažas bus tirštesnis. Paruoštą padažą laikykite indelyje, o ant viršaus užpilkite aliejaus, saugančio nuo pelėsio.
Virkite spagečius apie 5 minutes, nusunkite, į spagečius įpilkite pesto padažo, šiek tiek vandens, įdėkite sviesto, druskos, pipirų, kaitinkite, kol padažas taps kreminis. Valgykite spagečius kartu su džiovintais pomidorais.
