Susilaukusi dviejų vaikų L.Digrienė po truputį atsisakė mėsos ir į valgiaraštį įtraukė daugiau daržovių. „Visavalgiška mityba nuo manęs vis labiau tolo“, – patikino Konstantino (9 m.) ir Nikoletos (7 m.) mama.
Poreikis valgyti mėsą Linai dingo pradėjus gilintis į tai, kaip mėsa atkeliauja iki stalo. Gyvūnų auginimo sąlygos, jų skerdimas kaunietei neatrodė patrauklu, todėl buvo lengva apsispręsti keisti savo mitybą.
„Vyras ir vaikai valgo įvairų maistą, nors namuose gaminu tik augalinės kilmės. Valgyti kitokį maistą jie gali svečiuose, mokykloje, kavinėse. Vėliau patys vaikai pasirinks, kaip norės maitintis, bet dabar už jų sveiką ir visavertę mitybą esu atsakinga aš, todėl namuose, kur praleidžiame daugiausia laiko, eksperimentuojame, bandome ir tobuliname naujus augalinius receptus“, – pasakojo augalinio maisto tinklaraščio „Žalia, bet ne žolė“ įkūrėja ir autorė L.Digrienė.
Kai žmona nėrė į augalinę mitybą, vyras ir vaikai laukė, kada jos bandymai virtuvėje baigsis. Tačiau namiškiai įsitikino, kad ant stalo vis dažniau atsiranda naujoviškų patiekalų.
Dabar artimieji palankiai priima Linos kulinarinius sprendimus ir mielai ragauja augalinį maistą, o anksčiau mėgti patiekalai nebežavi.
L.Digrienės atžalos anksčiau mėgo įprastą lazaniją, pagamintą iš kvietinių miltų lakštų, dabar dažniausiai renkasi tą patį patiekalą, tik paruoštą iš cukinijų.
Šių daržovių juostelės atstoja tradicinius lazanijos lakštus. Patiekalas tapo ne tik gardesnis, bet ir sveikesnis, nes iš jo receptūros dingo glitimo turintis produktas – kviečių miltai.
Šį itališkos virtuvės patiekalą L.Digrienė pagardina pievagrybiais, saldžiosiomis bulvėmis – batatais. Be lazanijos, vaikai mėgsta keptas bulves, ne bet kokias, o saldžiąsias. Orkaitėje keptus batatų griežinėlius motina patiekia ne su pirktiniu kečupu, o su naminiu avokadų padažu.
„Saldžiąsias bulves valgome retai, nes prie jų saldaus skonio reikia priprasti. Ir įprastų bulvių beveik atsisakėme, jas vartojame itin retai. Anksčiau išsikepdavome plokštainio, bet tuo bulvių valgymas ir baigdavosi“, – pasakojo L.Digrienė.
Augalinės mitybos šalininkai daugiausia valgo daržoves, vaisius, sėklas, riešutus, grūdus. Mėsos, žuvies ir kiaušinių atsisakiusi, glitimo ir cukraus vengianti L.Digrienė žino, kaip šiuos produktus pakeisti kitais, kad pagamintas patiekalas nestokotų naudingųjų medžiagų ir pasijustum sotus.
„Geriausia mitybos pokyčius stebėti sekant savo organizmą – jeigu pavalgęs visavalgiško maisto jautiesi apsunkęs, gali mėginti atsisakyti vieno ar kito produkto, kol pradedi suprasti savo organizmą.
Nuo augalinio maisto aš jaučiuosi žvalesnė, energingesnė, taip pat švaresnėmis mintimis bei siela“, – atskleidė tinklaraščio „Žalia, bet ne žolė“ kūrėja.
Gimus dukrai kaunietė iš esmės pakeitė mitybos įpročius – nebevalgė žuvų ir mėsos, dar po trejų metų – pieno produktų.
Pamažu sumažėjo riebaus kepto maisto, sumuštinius su batonu bei sūriu pakeitė sumuštiniai su juoda duona ir avokadais, grietininius ledus – naminiai bananiniai ar kitų vaisių ledai, pusryčiai pasipildė niekada neatsibostančiais žaliaisiais, maistingaisiais kokteiliais.
Dabar Lina kartais vėl paragauja kokio nors sūrio ar visavalgiško deserto, tačiau tik išskirtinėmis progomis.
„Nebesu fanatiška, atsisakiau savo nusibrėžtų griežtų ribų, nes gyvenimas neapsiriboja vien maistu. Gaminant augalinį maistą galima išgauti tokį pat ar net geresnį skonį kaip ir iš gyvūninės kilmės produktų“, – tvirtino L.Digrienė.
Kaunietė neabejojo, kad mėsą gali pakeisti ankštinės daržovės, turinčios daug baltymų. Iš lęšių, pupelių, žirnių ar pupų paruošti valgiai sotumu prilygsta mėsos kepsniams.
Taip pat šeima kartais pasilepina ir tofu – sojų varške. Iš jos galima pagaminti ne tik mėsos pakaitalus, bet ir desertus.
Nors dviejų vaikų motina septynerius metus laikosi augalinės mitybos principų, jos kūno svoris nepasikeitė.
„Spuogų niekada neturėjau daug, bet pakeitus mitybą oda tapo lygesnė“, – vieninteliu pokyčiu džiaugėsi moteris.
Iš augalinių produktų paruošti tortai, nors juos gamindama L.Digrienė nenaudoja cukraus, visada būna saldūs. Nors tie tortai gaminami ir be pieno bei kiaušinių, jų skonis primena šaldytą jogurtą, tirpstantį burnoje.
Saldumynus valgyti ir gaminti mėgstanti L.Digrienė cukrų, jogurtą ar kiaušinius pakeičia datulėmis, agavų sirupu, bananais, riešutais. Dėl riešutų gausos desertai ne tik nemažai sveria, bet ir nelengvai virškinami. Dėl savo sudėties jie itin sotūs, tad paragauti užtenka mažo gabalėlio.
„Esu smaližė iš prigimties, todėl patinka gaminti desertus“, – juokdamasi patikino L.Digrienė. Saldumynų idėjų ji ieško socialiniuose tinkluose, bet juos pritaiko savo skoniui įterpdama kokį nors produktą.
Augalinis maistas toks spalvingas, kad nereikia jokių maistinių dažų grožiui bei estetikai sukurti.
Vienam sūnaus gimtadieniui mama buvo pagaminusi šokoladinį piratų laivo formos augalinės kilmės tortą.
Mažieji svečiai jį suvalgė visą, neliko nė trupinio.
L.Digrienės gamintas „Piratų laivas“ buvo veganiškas tortas. Jo pagrindą sudarė biskvitai, pagaminti iš kvietinių miltų, o pertepti buvo naudojami su milteliniu cukrumi suplaktas avinžirnių nuoviras (akvafaba) ir šokoladinis kremas, paruoštas iš avokadų, kakavos, agavų sirupo.
Didžiąsias metų šventes L.Digrienė su šeima dažniausiai švenčia ne savo namuose, tad visada kartu su savimi pasiima ir namuose ruošto augalinio maisto – žaliavalgiškos baltos mišrainės su avokadų padažu, netikrą veganišką zuikį, veganišką pyragą ar kokį nors kitą desertą.
Savo pasirinktos mitybos Lina nebesureikšmina ir vengia artimuosius užkrauti papildomais rūpesčiais, ką patiekti ant stalo.
Cukinijų lazanija su batatais
Patiekalui reikės:
2 jaunų cukinijų
2 batatų (saldžiųjų bulvių)
200 g konservuotų pomidorų be odelės
200 g pievagrybių
100 g sūrio
trupučio druskos
Pasūdytame vandenyje išvirkite batatus, juos sutrinkite. Keptuvėje patroškinkite smulkiai supjaustytą svogūną bei pievagrybius. Kepimo formą išklokite skustuku juostelėmis supjaustytomis cukinijomis.
Ant cukinijų juostelių užtepkite trintus be odelės pomidorus, dėkite patroškintus pievagrybius su svogūnais, ant jų – išvirtas ir sutrintas saldžiąsias bulves, ir vėl sluoksniuokite viską nuo pradžių.
Galiausiai užtarkuokite sūrio (galite naudoti augalinės kilmės – „Violife“). Kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie 30–40 minučių.
Kepti batatai su avokadų padažu
Reikės:
2 batatų (saldžiųjų bulvių)
alyvuogių aliejaus
3 gerai prinokusių avokadų
1–2 česnako skiltelių
citrinos sulčių
žiupsnelio druskos, pipirų
Nuskuskite saldžiąsias bulves ir supjaustykite lazdelėmis. Pabarstykite druska bei pipirais, apšlakstykite alyvuogių aliejumi. Kepkite iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ant sviestinio popieriaus apie 20 minučių. Tuomet apverskite bulvytes ir dar pakepkite apie 10 minučių.
Jei bulvytės bus storesnės, jos gali kepti kiek ilgiau. Jei supjaustysite smulkesnėmis lazdelėmis, kepimo laikas gali sutrumpėti.
Kol batatai kepa orkaitėje, galite pasiruošti gvakamolės padažą: avokadų minkštimus sudėkite į maisto smulkintuvą (su S formos peiliukais), įberkite šiek tiek druskos, įspauskite citrinos sulčių (pagal skonį) ir sudėkite sutrintas česnako skilteles. Viską sumalkite iki vientisos masės. Jei masė sunkiai plakasi, galite įpilti kelis šaukštus vandens, tik jo nepadauginkite.
Nevartojami gyvūninės kilmės produktai
Neretai augalinė mityba tapatinama su vegetariška, veganiška ar žaliavalgiška, tačiau tai nėra visiškai tas pat. Augalinė mityba yra tokia, kai nevartojami gyvūninės kilmės produktai arba jų vartojimas sumažinamas iki minimumo, o maisto racioną sudaro vaisiai, daržovės.
Skirtingai negu žaliavalgiški, augalinės kilmės produktai gali būti termiškai apdorojami, tai yra verdami, troškinami, kepami. Tačiau stengiamasi vartoti kiek įmanoma daugiau termiškai neapdoroto visos struktūros maisto.
O veganiška mityba – tai ir gyvenimo būdas, kai atsisakoma ne tik gyvulinės kilmės maisto produktų, bet ir odos dirbinių, vilnos bei kitų produktų. Taip pat veganiška mityba nebūtinai reiškia, kad veganai valgo tik visos struktūros augalinį maistą.
