1806 metais našlė Barbe-Nicole Clicquot pradėjo eksperimentuoti baltąjį vyną maišydama su raudonuoju vynu. Po dvylikos metų bandymų pagaliau našlė buvo patenkinta gėrimo spalva bei skoniu ir pirkėjams pasiūlė pirmą rausvąjį šampaną.
Solidžios sukakties proga sostinės „Stiklių“ restorane buvo surengta šventinė vakarienė „Veuve Rose Champagne Diner“, kurios metu prie patiekalų pasiūlytas tik rausvasis šampanas ir tik tas, kurio namų istorijoje įrašytos našlių pavardės.
Sėkmę nešantis žodelis – „veuve“
„Šampanėje našlės buvo tokios įtakingos bei sėkmingos, o jų darbai tokie reikšmingi, kad savo laiku Šampanės gyventojai giminės istorijoje stengėsi žūtbūt rasti našlę, kad prie šampano namų pavadinimo galėtų pridėti magišką ir neva sėkmę nešantį žodelį – „veuve“ (našlė – lt.). Regione net yra miestelis La Veuve, nors vynuogės ten net neauginamos ir šampanas negaminamas“, –pasakojo vakarienės sumanytoja Jūratė Sprindžiūnaitė, kuri šampano vakarienę kasmet rengia Šampano parodos „49 mln...“ išvakarėse.
Pasirinkti „Stiklių“ restoraną ją paskatino tai, kad vasaros pabaigoje ten pradėjo dirbti jos geras bičiulis, šefas Gerdvilas Žalys, pastaruosius ketverius metus dirbęs Paryžiuje: „Pavillon Ledoyen“ su Yannicku Alléno bei „L‘Atelier“, kurį įkūrė šviesios atminties šefas Joëlis Robuchonas.
„Su Gerdvilu susipažinome prieš ketverius metus Šampanėje. Lankėmės pas vyndarius, restoranuose ir svajojome, kaip surengti gerą vakarienę Vilniuje, bet tuo metu Gerdvilas kaip tik pradėjo karjerą Paryžiuje – mūsų planai liko neįgyvendinti. Spėjau Gerdvilą porą kartų aplankyti Paryžiuje, paviešėti pas jį „L‘Atelier“, o šį pavasarį sužinojau, kad jis susiruošė grįžti į Lietuvą. Supratau, kad svajonė tikrai virs realybe“, – džiaugėsi J. Sprindžiūnaitė.
Jos teigimu, rausvojo šampano šventę gerokai elegantiškesnę padarė žinomo floristo Manto Petruškevičiaus rausvų gėlių kompozicijos bei įspūdingos krištolo žvakidės, kurias dar šią vasarą jis įsigijo iš Paryžiaus meistrų.
Našlė Pommery ir rožės
Vakarienės svečiai ragavo ne vienos rūšies šampano.
Našlė Louise Alexandre Pommery pirmoji Šampanėje sumažino cukraus (dosage) kiekį ir išdrįso pradėti gaminti ne saldų, o sausą šampaną, kurio prašė britų rinka.
L. Pommery buvo pirmoji, kuri pradėjo taikyti tiesioginę rinkodarą: klientams Briuselyje ir Paryžiuje buvo išdalinta apie 10 tūkstančių reklaminių lapelių. Ji sugalvojo pastatyti išskirtinės architektūros pastatus, kuriuos aplankyti ir tuo pačiu nusipirkti šampano atvykdavo turistai iš visos Europos. Jų srautas nenutrūksta ir dabar.
L. Pommery garsėjo savo gerumu ir dosnumu. Jos dėka Prancūzijoje liko garsusis Jeano-François Milleto paveikslas „The Gleaner‘s“, skirtas Luvrui, bet šiuo metu eksponuojamas Orsė muziejuje.
Po madame Louise mirties Šinji (pranc. Chigny) kaimelis tuomečio Prancūzijos prezidento Sadi Carnoto įsaku buvo pervadintas Rožių Šinji (pranc. Chigny-les-Roses), nes garsioji našlė itin mėgo rožes, jų daug augino ir pati prižiūrėjo.
Karališkų šeimų pripažintas šampanas
Kol rinkosi svečiai, prie lengvo stiliaus šampano „Stiklių“ restorano vyriausias šefas bei vadovas G. Žalys pasiūlė keletą užkandėlių: krevečių užkandėlę „Skagen“ su lašišų ikrais, rūkytą ungurį su petražolių omletu ir krienais bei žąsų kepenėlių teriną su skrebučiu bei šaltalankiais.
Pirmasis patiekalas – trinta baravykų sriuba (velouté) su koldūnais. Apie šį patiekalą virtuvės šefas sakė: „Paprasta grybų sriuba gali tapti prabangiu patiekalu. Juk svarbu ne ką darai, o kaip! Mano mentorius, garsus švedų šefas Pontusas Frithiöf as virtuvėje mums sakydavo: „Skirtumas tarp ordinaraus ir ekstraordinaraus tėra tik mažas ekstra“.
Prie intensyvios ir tirštos sriubos buvo pasiūlyta paragauti šampano, kurį garsina Apolline Henriot, vynuogių augintojo bei pirklio Nicolaso Simono Henrioto našlės pavardė. Energingos ir darbščios našlės šampaną pripažino ir įvertino Austrijos, Vengrijos bei Nyderlandų karališkosios šeimos. Manoma, kad Apolline Henriot parašė knygą „Vynuogių auginimo ir vyno gaminimo būdai Šampanėje“, kuri buvo išleista anonimiškai.
Gastronominis šedevras – kiaušinis
Daugybės komplimentų sulaukė traškus kiaušinis su lėtai troškintais svogūnais, šonine, keptais baravykais ir bulvių emulsija. Po vakarienės svečiai klausinėjo, kaip įmanoma taip subtiliai pagaminti traškų kiaušinį, iš kurios išteka trynys.
„Išmokau iš J.Robuchono. Tai, kas genialiausia, dažniausiai yra absurdiškai paprasta! Juk kiaušinis atrodo visiškai paprastas produktas, bet taisyklingai paruoštas jis gali tapti gastronominiu šedevru“, – patikino „Stiklių“ virtuvės šefas.
Prie jo buvo patiektas dar kitų šampano namų šampanas, į kurių istoriją našlė Mathilde-Emilie Perrier įėjo 1889 metais pagaminusi pirmąjį šampaną be cukraus. Sėkmingai šampano namus ji valdė net 38 metus. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse šiuos namus nupirko kita našlė Marie-Louise de Nonancourt, kuri juos sėkmingai plėtojo.
Gaminti „Rossini“ mokėsi dvejus metus
Pagrindinės šventinės vakarienės patiekalas buvo stirnienos „Rossini“ su baravykais ir žąsų kepenėlėmis.
Šiam patiekalui pavadinimas suteiktas pagerbiant garsų italų kompozitorių Gioacchino Rossini. Jis buvo ne tik produktyvus operų kūrėjas, bet ir didelis gastronomijos žinovas bei gerbėjas. Jo vardu pavadinti patiekalai iš kiaušinių, vištienos bei žuvies. G. Rossini buvo didelis žąsų kepenėlių bei trumų mėgėjas. Apie trumus jis yra pasakęs: „Trumai – tai grybų mocartai“.
Istorijos šaltiniuose rašomi net keli iškiliausi virtuvės šefai, kurie sukūrė „Rossini“ receptūrą: haute cuisine kūrėjas Marie Antoine Carême, jo mokinys bei Rothschildų šeimos virėjas Adolphe Dugléré ir prancūzų virtuvės tėvas George Auguste Escoffieras. Išties, didelė garbė patiekalui, kuris siejamas su tokiomis iškiliomis gastronomijos pasaulio asmenybėmis.
„Rossini“ gaminimo paslapčių taip pat mokiausi iš J. Robuchono, – prisipažino virtuvės šefas G.Žalys. – Tik po dviejų metų sunkaus ir atkaklaus darbo man buvo leista jį gaminti svečiams. Dar niekada virtuvėje nebuvau toks laimingas, kaip tą vakarą, kai virtuvės šefas leido savarankiškai gaminti „Rossini“.
Vienas svečias po vakarienės atviravo, kad niekada nėra ragavęs taip tobulai pagamintos stirnienos, nors pats yra medžiotojos, mėgsta gaminti ir domisi gastronomija.
Daug žadantis 2008 metų derlius
Prie išraiškingo žvėrienos patiekalo pasiūlytos dvi šampano rūšys.
Christian Heidsieck našle tapo praėjus pusmečiui po vestuvių. Po trejų metų ji ištekėjo už Henri Piper, todėl namų pavadinime žodelio „veuve“ nebeliko.
Barbe Nicole Ponsardin buvo reikšmingiausia ir pati sėkmingiausia našlė, kuri būdama 21-ių ištekėjo už Francois Clicquot, tačiau po septynerių metų tapo našle. Madame Veuve Clicquot-Ponsardin, apsupta sėkmingų ir gabių vyrų, tapo turtingiausia Europos moterimi, kuriai pirmajai buvo leista atsidaryti banko sąskaitą.
Jos šampano namuose buvo sugalvotas būdas, kaip pašalinti mielių nuosėdas, kad šampanas taurėje būtų skaidrus kaip krištolas ir niekas netrukdytų stebėti magiškai kylančių burbuliukų.
„Šampanas – tai vynų vynas, kuris gimsta ir subręsta mažyčiame žemės plotelyje. Tai – istorinė žemė, paliesta karalių, karų ir revoliucijų. Kad išgertum taurę, tereikia kelių minučių, tačiau toje taurėje slypi šimtmečių patirtis“,- pripažino „Stiklių“ šefas G. Žalys.
