Aušra – ne iš tų tinklaraštininkių, kurios nuo mažens virtuvėje ką nors minkė, virė, kepė. Virtuvės džiaugsmus ji atrado ne taip seniai – būdama 25 metų.
Sveikų patiekalų tinklaraštį „Skaniai sveikai“ dabar rašanti vilnietė prisiminė, kad jos šeimoje maistas nebuvo itin sureikšminamas, o ir studijuodama ji neturėjo daug laiko ir noro gaminti: kaip ir dera tikram studentui, ant stalo karaliavo makaronai ir koldūnai.
„Ir tik vėliau, kai dėl visiškai netvarkingos mitybos ir judėjimo stokos priaugau nepageidaujamo svorio, susivokiau: atėjo laikas ką nors keisti. Juk viskas prasideda virtuvėje“, – pasakojo iš Alytaus kilusi jauna moteris.
Tuo metu ji gyveno Londone – mieste, kur maisto produktų, paruoštų patiekalų, restoranų pasiūla begalinė.
„Sveiko maisto kryptį pasirinkau ne be reikalo. Visi žinome, kad valgyti reikia sveikai, bet neretai po kelių dienų viską metame ir grįžtame prie senų įpročių. Sunkiausia yra pradžia, o labiausiai koją kiša idėjų trūkumas.
Londone tikrai buvo be galo daug pagundų, bet atsisakyti restoranų maisto nebuvo sunku. Pirmiausia turėjau tikslą – sulieknėti savęs neribodama, tiesiog pakeitusi mitybos įpročius.
O maisto įvairovė parduotuvėse ir turguose kaip tik labai padėjo žengti pirmuosius žingsnius tiek keičiant mitybą, tiek rašant tinklaraštį“, – apie pokyčių pradžią pasakojo A.Trilupaitė.
Emigrantė pradėjo vartyti britiškus maisto žurnalus, žiūrėti kulinarines laidas, skaityti knygas apie maisto produktus, jų derinimą ir naudą.
Taip pat domėtis sveiko maisto sąvoka ir kaip nebūnant mitybos specialistu namuose pasigaminti maistingų kasdienių patiekalų. Žinoma, gelbėjo ir visagalis internetas.
Pirmieji jos patiekalai buvo paprasti – lengvai paruošiamos sriubos ir salotos. Vėliau, kai pačiai sau netikėtai Aušra pamėgo gaminimo procesą, drąsiai ėmėsi ir sudėtingesnių patiekalų.
„Ir jei kas nors mano, kad gaminti lengva, tikrai ne. Vienas nevykęs žingsnis, ir patiekalas keliaus tiesiai į šiukšlių dėžę“, – patirtų išbandymų neslėpė A.Trilupaitė.
Moteris atsisakė pusgaminių, gaiviųjų gėrimų, bulvių traškučių, dešrų, saldumynų ir visų produktų, kurių sudėtis jai atrodė nesuprantama.
„Tiesiog manau – kuo produktas natūralesnis, tuo geriau. O vietoj įvairiausių skonio stipriklių turėtume naudoti daugiau prieskonių. Aš pati jų turiu tiek, kad prireikus kurio nors konkretaus tenka ilgai ieškoti“, – pasakojo maisto tinklaraščio autorė.
Į mitybą ji įtraukė labai daug daržovių, kurių anksčiau beveik nevalgydavo. Taip pat lęšių, žuvies, rupios duonos. Kiaulieną pakeitė jautiena, sviestą – alyvuogių aliejumi.
Gerokai sumažino miltų, cukraus ir aliejaus kiekį. Iš naujo atrado medų, o kaip sveikesnę alternatyvą cukrui pradėjo naudoti agavų ir klevų sirupus.
Iš naujų atradimų Aušrai itin patiko avių pieno jogurtas, ėriena, dorados ir kininiai raukšlėtieji kopūstai („pak choi“).
Tiesa, kai prieš metus grįžo į Lietuvą, moteriai teko iš naujo prisitaikyti. Tai, ką Londone įsigydavo viename prekybos centre ar turguje, Lietuvoje įsigyja apsilankiusi keliose vietose.
„Čia galima rasti visko, tačiau reikia skirti daug laiko įvairioms parduotuvėms apibėgti, mokėti gerai planuoti laiką“, – pasakojo A.Trilupaitė.
Gimtinėje ji pasigenda kokybiškų vaisių ir uogų įvairovės, kuria Jungtinėje Karalystėje galėjo mėgautis ištisus metus.
Kaip dabar atrodo sveikai besimaitinančios tinklaraštininkės valgiaraštis?
Aušros pusryčiai būna lengvi: košės, graikiškas jogurtas, skrudinti avižiniai dribsniai, kiaušiniai. Pietums ji dažniausiai renkasi įvairią mėsą su daržovėmis, troškinius su lęšiais, ryžiais, apkepus.
Pietų dėžutes, kurias nešasi į darbą, stengiasi pasiruošti iš anksto, nes suprato: norint valgyti sveikai, būtina planuoti.
Vakarienei renkasi žuvį, salotas ar sriubą. Dieną užkandžiauja vaisiais, riešutais, pačios gamintais sveikais saldumynais.
„Bet tai idealus variantas, – neslėpė tinklaraštininkė. – Realybė dabar dažnai tokia, kad valgau porą kartų per dieną, nes pasigaminti tiesiog nespėju. Valgau tai, ką gaminu tinklaraščiui, ir tik tada, kai turiu laisvą minutę. Būtent dėl to mano namuose nesveikų produktų nerasite, o į pietų ir užkandžių dėžučių ruošimą žiūriu labai atsakingai.“
Pietų dėžutėms daug dėmesio ji skiria ir tinklaraštyje – jame galima rasti patiekalų, kurie skanūs ir šalti, ir pašildyti.
„Pietų dėžutėms tinka viskas, kas sotu, maistinga, patogu valgyti ir neskleidžia įkyrių kvapų kolegoms gąsdinti. Dažniausiai derinu mėsą su sezoninėmis daržovėmis, įvairiausiais pačios gamintais padažais. Puikiai tinka visadalių grūdų makaronų salotos, daržovių arba kruopų kepsneliai. Pietūs būna mano pagrindinis valgymas, tad tik lengvų salotų tikrai neužtenka darbingumui palaikyti.
Svarbiausia patiekalus paruošti taip, kad jie neapsunkintų skrandžio ir pavalgius nesinorėtų nusnausti. Stengiuosi kaskart išgauti vis įdomesnį skonį, o kad maistas nepabostų, naudoju daug įvairių prieskonių. Man itin svarbu nenaudoti daug riebalų, pirktinių padažų, o visa kita – fantazijos reikalas“, – atskleidė tinklaraštininkė.
Tačiau ji patikino aklai nesivadovaujanti sveikos mitybos taisyklėmis: jeigu užsimano ko nors skanaus, nedrausmina savęs.
„Kasdien sveikai maitinuosi būtent todėl, kad užsimaniusi saldumynų ar greitojo maisto negalvočiau, ar galiu sau tai leisti. Užsimanau torto – suvalgau gabaliuką. Svarbiausia ir sunkiausia išsiugdyti įprotį valgyti tik sveikus produktus.
Vėliau dingsta cukraus potraukis, organizmas nenoriai priima riebius ir sunkius patiekalus. Saldumynai tampa reta išimtimi blogai nuotaikai pakelti“, – įsitikinusi tinklaraštininkė.
Firminis Aušros patiekalas, kone tapęs jos vizitine kortele, – obuolių ir varškės pyragas be miltų. „Jis nerealus! Kvepia medumi ir cinamonu. Bet paprastai stengiuosi tų pačių patiekalų negaminti, nes noriu savo skaitytojams pateikti kuo daugiau idėjų, kad jie išmoktų ruošti įdomius, nenuobodžius patiekalus“, – sakė A.Trilupaitė.
Iš tinklaraščio sekėjų ji sulaukia nemažai atgarsių.
„Kartais net jaučiuosi tarsi būčiau vaikštanti enciklopedija. Manęs klausia, kur rasti kokybiškos jautienos, kur gauti tam tikrų produktų, kuo patiekale pakeisti vieną ar kitą ingredientą. Labai smagu sulaukti grįžtamojo ryšio – bendrauti su sekėjais, dalintis žiniomis ir ypač geriausiomis vietomis, kur galima gauti tam tikrų produktų“, – pabrėžė Aušra.
Bet labiausiai ji džiaugiasi gavusi skaitytojų išbandyto patiekalo nuotraukas ar sužinojusi, kad kurį nors patiekalą šeima gamina kiekvieną savaitę.
Keletą A.Trilupaitės receptų rasite žemiau:
