„O jeigu rimtai... Tiesą pasakius, vakarais virtuvėje praleidžiu tik tiek laiko, kiek tai būtina. To priežastis – labai paprasta. Dirbu ganėtinai daug, po 10 valandų per dieną, o kadangi mano vyras turi kur kas daugiau laisvo laiko, grįžtančios po darbų su jau garuojančia vakariene manęs laukia jis.
Mūsų šeimoje vyrauja nerašyta taisyklė, kuria vadovaudamiesi su vyru sėkmingai pasidalinome maisto gaminimą. Darbo dienomis virtuvėje šeimininkauja jis, savaitgaliais virtuvė – mano šventovė. Būtent tada vyrą palepinu aš, stengdamasi paruošti tai, ko negamina jis: ką nors iš bulvių ar miltų“, – apie darną šeimos virtuvėje pasakoja Onutė.
Bulviniai patiekalai ima viršų
Šeimininkės virtuvėje dažniausi – lietuviški patiekalai. Tačiau Ona priduria, jog kelionių metu, o keliauti Mickevičiai tiesiog dievina, jie būtinai paragauja aplankytos šalies tradicinio maisto. Tą jie daro ne tik kavinėse, Mickevičiai neaplenkia ir pakelės užeigų ar turgaviečių.
„Man labai patinka Azijos šalių virtuvė. Dievinu jūros gėrybes. O namuose valgome viską. Maistui nesame išrankūs. Vištiena, žuvis, jautiena... Viskas puiku, viską mes valgome. Bet, prisipažinsiu, bulviniai patiekalai ima viršų.
Užauginome tris dukras, turime būrį anūkėlių. Tereikia tik prasitarti, kad šiandien kepsime vėdarus, švilpikus ar bulvinius blynus – ir tikrai žinome, kad šeima sugužės. Niekas negali atsispirti tokiems gardiems patiekalams. Kaip sako anūkėliai: „Skaniausi blynai tik pas močiutę“.
Tačiau, mano nuomonė kiek kitokia. Mūsų namuose niekas neiškepa tokių skanių, gražiai apskrudusių bulvinių blynų, kaip mano vyras. Susidaro toks įspūdis, kad jis apglosto kiekvieną blynuką, nes jie dar beskrusdami keptuvėje jau verčia ryti seilę“, – mėgiamiausius virtuvės patiekalus vardija šeimininkė.
Lietuviškos virtuvės perlas – kokorai
Šeimininkės virtuvėje yra ir tokių patiekalų, be kurių nei jos šeima, nei artimi draugai tikrai neįsivaizduoja rengiamo vakarėlio. Pavyzdžiui, jau gal keturiasdešimt metų Mickevičių šeimoje gyvuoja tradicija, kad Oninių šventė neapsieina be bulvių plokštainio. Ir ne bet kokio, o tik iš šviežių bulvių.
„O kaip gi kitaip. Manau, būčiau nesuprasta, jei vardinių šventimo vakarėlyje ant stalo negaruotų kvepiantis šviežių bulvių derliaus kugelis. Tas nenupasakojamas kvapas, pasklidęs ir už mūsų namų sienų, visada prikviečia didelį ratą svečių. Taip pat vienas iš kartos į kartą perduodamų receptų, lietuviškos virtuvės perlas, vienas mėgiamiausių mūsų Šv. Kūčių vakarienės karštų patiekalų – kokorai. Šeimos net klausti nereikia, kokį karštą patiekalą šiam vakarui gaminti. Atsakymas iš anksto aiškus“, – apie iš kartos į kartą perduodamas tradicijas kalba Ona.
Vengia riebaus maisto
Bekalbant su Onute, ši prasitarė ir apie jaunystę, kada nesukdavo sau galvos ką, kada ir kiek dėti į burną. Dabar ji stengiasi nevalgyti daug riebaus maisto, nevartoti duonos, o prie mėsos patiekalų ruošti kuo daugiau daržovių.
„Tą daryti verčia suapvalėjusios kūno linijos, na, žinoma, ir sveikata ne paskutinėje vietoje. Nors, regis, maitinamės įprastai, bet vėlgi čia atsiranda savų nerašytų taisyklių: namuose visada turi būti sriubos, stengiuosi nepadauginti ir druskos bei cukraus. Kai turiu laiko arba ruošiuosi kur nors išvykti ilgesniam laikui viena, tuomet, norėdama palepinti savo vyrą, priruošiu naminių pusfabrikačių (varškėčių, koldūnų, balandėlių, kepsniukų), kuriuos užšaldau“, – pabrėžia Ona.
Receptų knygą pavarto dukra
Kiekvieną naujai sužinotą patiekalą Onutė pirmą kartą gamina tiksliai pagal receptūrą. Vėliau šeimininkė nevengia paimprovizuoti: kažką pakeisti, kažkuo papildyti, kažko padauginti ar atsisakyti.
„Jei gaminu kažką naujo, stengiuosi tai paruošti taip, kaip parašyta. Drįstu paimprovizuoti tik su papildomais priedais: riešutais ar saulėgrąžomis, vaisiais ar uogomis. Nesu tokia jau kulinarė ar konditerė, pati nieko nekuriu. Pradžioje gaminau tai, ko buvau išmokusi begyvendama pas mamą. Vėliau norėjosi kažko savo, todėl daug naudingų patarimų ir receptų prisirankiojau iš vyresnių bendradarbių. Tais laikais dar nebuvo visagalio interneto, tekdavo ranka viską užsirašinėti, karpyti receptus iš žurnalų.
Dar ir dabar turiu tokią jau pageltusią „Kontorinę knygą“, kurioje sudėliota visa mano kulinarinė patirtis. Beje, šios knygos pavartyti neatsisako ir mano suaugusi dukra“, – turima patirtimi dalijasi šeimininkė ir pabrėžia, jog vis dėlto virtuvėje neapsieita ir be linksmų, įsimintinų nutikimų.
„O buvo taip... Užkaičiau vakarienei virti bulves. Kaip žinoma, bulvės verda apie 20 minučių, todėl nutariau nešvaistyti, o produktyviai išnaudoti laiką ir porai minučių nulėkti pas kaimynę. Be abejo, apie išėjimą perspėjau prie televizoriaus sėdintį vyrą ir patikinau, kad tuoj grįšiu. Laikas lekia labai greit. Aišku, vanduo suvirė, bulvės iškepė. Pabaiga aiški ir nuspėjama... Vakarienę teko ruošti iš naujo“, – nenusisekusią patiekalo gaminimo istoriją pasakoja šeimininkė.
Pamėgtais šeimos kokorų, naminės giros ir koldūnų receptais Ona Mickevičienė dalijasi ir su Jumis, mieli skaitytojai. Būtinai išbandykite!
Lietuviškos virtuvės perlas – kokorai
Jums reikės: 6–8 didelių bulvių, 1 kiaušinio, miltų tiek, kad tešla minkytųsi ir tinkamai suliptų, žiupsnelio druskos, trupučio krakmolo, 0,5 kg raugintų kopūstų, nedidelio svogūno, aliejaus, skoniui pagerinti galima įpjaustyti obuolį (bet nebūtina).
Gaminimas: bulves išvirkite, nulupkite ir sutrinkite ar sumalkite mėsmale. Svarbiausia, kad neliktų gumuliukų. Leiskite ataušti. Atvėsusias sugrūstas bulves sumaišykite su kiaušiniu, miltais, druska ir krakmolu. Maišykite atsargiai, kad masė nepasidarytų gliti, bet būtų vientisa.
Šeimininkė rekomenduoja įdarą pasiruošti ir iš vakaro. Raugintus kopūstus, susmulkintą svogūną, plonais šiaudeliais supjaustytą ar sutarkuotą obuolį sudėkite į puodą. Pašlakstykite aliejumi. Viską patroškinkite, kol suminkštės. Gautą įdarą atvėsinkite.
Iš tešlos rankomis suformuokite nevisai mažą, nevisai ploną (maždaug delno dydžio) paplotėlį. Dėkite kopūstų įdaro. Tada užspauskite, kad gautųsi plokščios apvalios formos blyneliai. Taip suformuotus kokorus sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir orkaitėje įkaitintoje iki 180 laipsnių temperatūros kepkite, kol gražiai apskrus iš abiejų pusių. Kol kokorai sėkmingai kepa orkaitėje, pasiruoškite padažą. Jei šeimininkė šį patiekalą gamina Kūčių vakarienei, tuomet blynelius pagardina pakepintų svogūnų ir grybų padažu. Jei šį patiekalą ruošia kitu laikotarpiu, blynelius patiekia su grybų ir grietinės arba šviežios šoninės spirgučių su (be) grietine padažu.
Naminė duonos gira
Jums reikės: 1 kepalo juodos duonos, 9–10 litrų vandens, 1 pakelio mielių, 1 kg cukraus, truputį džiovintų apelsino žievelių, razinų.
Gaminimas: orkaitėje stipriai apskrudinkite duoną. Užpilkite ją verdančiu vandeniu, uždenkite ir palikite pastovėti per naktį. Ryte perkoškite per marlę arba tankų sietelį, suberkite cukrų, sudėkite mieles, pagardinkite džiovintomis apelsino žievelėmis bei razinomis. Gerai viską išmaišykite ir palikite rūgti šiltoje vietoje, kol gira ims putoti. Pradėjusią putoti girą kelioms valandoms pastatykite šaltai. Tada vėl perkoškite. Po antrojo perkošimo girą jau galima ragauti. Skanaus!
Naminiai koldūnai
Jums reikės: 3 stiklinių miltų, 1 stiklinė verdančio vandens, 3 šaukštų aliejaus, žiupsnelio druskos.
Tešlos paruošimas: svarbiausia taisykle ruošiant koldūnų tešlą šeimininkė įvardija ilgą jos minkymą. Užvirkite vandens ir jame ištirpinkite 1 arbatinį šaukštelį druskos. Į didelį dubenį suberkite 1 stiklinę miltų ir užpilkite dar šiltą sūdytą vandenį. Tešlą gerai išmaišykite, kol ji taps vientisa, tačiau vis dar lipni. Tuomet, ant tešlos suberkite dar 1 stiklinę miltų ir išmaišykite, kad neliktų atskirų, prie tešlos neprilipusių miltų. Ant kočiojimui skirtos lentelės paberkite daugiau miltų ir minkykite tešlą, kol ji bus vientisa, elastinga ir nelips prie rankų. Svarbiausia yra neskubėti berti daugiau miltų, nes kuo daugiau jų bersite, tuo tešla bus kietesnė. Tešlą minkykite 5–10 minučių. Išminkytą tešlą įvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite 15–20 minučių pastovėti. Iš tešlos iškočiokite 4 mm storio lakštus ir išspauskite nedidelius skrituliukus. Šeimininkė tai daro tiesiog su stikline. Koldūnų įdarui šeimininkė naudoja mėsytę, mėsytę su sūriu, grybus, virtas bulves, varškę, varškę, sumaišytą su virtomis ir trintomis bulvėmis bei viską, ką turi šaldytuve. Tad ir Jūs, išbandydamos šį receptą, paimprovizuokite. Skanaus!
