Pernai lapkritį iš Škotijos atsigabenę 10 tūkstančių blyškiųjų baltakojų krevečių lervų mažiau nei per pusmetį klaipėdiečiai užaugino jas iki reikiamo dydžio ir svorio krevečių.
Tačiau neskubėkite į parduotuves ar restoranus jų ieškoti: tai mokslinis projektas, kurio tikslas – sukurti technologiją ir sistemą krevetėms auginti, įsisavinti visas reikalingas žinias. Tad šios krevetės nebus pardavinėjamos.
„Šiandien krevetės jau ant stalo, vadinasi, Klaipėdos universiteto mokslininkai įgavo reikiamų žinių, kurias vėliau tikimės pritaikyti verslui. Ir galbūt po kelerių metų šviežių Lietuvoje užaugintų krevečių įsigyti galės bet kuris šalies gyventojas“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Skiriasi ir vaizdas, ir skonis
„Jau vien pažiūrėjus į šias krevetes jos kelia daugiau pasitikėjimo, negu atvežtos iš Tailando ar kitos Azijos šalies. Ir paragavus skiriasi: jų struktūra standesnė, tvirtesnė, nes tai yra šviežios krevetės, o ne mėnesį keliavusios iki Lietuvos ,užšaldytos lede. Tikrai geras produktas", – lietuviškas krevetes gyrė Tomas Petryla, „Kamado Bono“ grilio šefas.
Jis įvertino ir tai, kad krevetės didelės – 12-18 centimetrų.
Lietuviškos krevetės išsiskiria ir tuo, kad jos auginamos ekologiškai – specialiose patalpose ir maitinamos specialiais pašarais.
Ir nors mokslininkai dar neskaičiavo, kiek kainavo užauginti šias jūrų gėrybes, jau dabar aišku, kad lietuviškos krevetės bus brangesnės už atvežtines.
„Būtų sunkų tikėtis, kad ekologiška produkcija kainuotų pigiau, negu importas iš Azijos. Kol kas sunku pasakyti, kiek kainuos užauginti krevetes. Pirmajame etape būta daug eksperimentų, bandymų, daug išlaidų, kurios augino kainą, ir sąnaudos kol kas tikrai neatitinka realių galimų. Kainą skaičiuosime kitame etape.
Bet žinant Europos praktiką – vietoje užaugintos krevetės yra 5-6 kartus brangesnės, negu importinės. Tikimės, Lietuvoje kaina bus mažesnė – jau atradome dalykų, kurie galėtų sumažinti auginimo kaštus“, – pasakojo A.Sutnikas.
Iškart ėmė domėtis verslininkai
Sukaupta patirtimi mokslininkai dalinsis su įmonėmis, norinčiomis užsiimti Lietuvoje ir net Europoje dar nauju krevečių auginimo verslu.
Vos tik pradėtu klaipėdiečių projektu ėmė domėtis verslininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių.
„Susidomėjimas platus, nes mūsų projektas tarptautinis: jame dalyvauja Vokietija, Lenkija, Lietuva, Danija. Krevetės auginamos tik Lietuvoje. Tikimės, kad Baltijos jūros regione Klaipėda taps kertine ašimi, kur bus galima pasisemti žinių apie krevečių auginimą.
Europoje yra keletas eksperimentinių fermų, bet verslas dar nėra išvystytas iki didelės apimties. Kol niša tuščia, tol potencialas didžiulis.
Mes esame priekyje, ir tai suteiks konkurencinį pranašumą mūsų verslininkams“, – neabejoja A.Sutnikas.
