3 sveikesnių pusryčių idėjos: paruošite greitai, o nauda – milžiniška

„Išeigines dienas labiausiai mėgstu dėl to, kad galiu neskubėdama mėgautis pusryčių ruošimu. Tai man – tarsi terapija, – juokiasi kėdainietė Aurelija Karaliūtė (26 m.). – O jeigu iš namų išlėkti tenka nepapusryčiavus, jaučiuosi tarsi savo ypatingą akimirką būčiau palikusi vieną namuose. Įsigudrinau: net ir dirbdama nuo ryto, tą akimirką iš namų „persikeliu“ į darbą. Tai – dar vienas įrodymas, kad pusryčiai man išties labai svarbūs.“

Trys sveikesnių pusryčių idėjos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Trys sveikesnių pusryčių idėjos.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Salotos su granatais ir avokadais.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Salotos su granatais ir avokadais.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Avižiniai blyneliai.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Avižiniai blyneliai.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Baltyminis glotnutis.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Baltyminis glotnutis.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Kėdainietė Aurelija Karaliūtė (dešinėje) pusryčių idėjomis dalijasi su savo jaunėle seserimi Austėja.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Kėdainietė Aurelija Karaliūtė (dešinėje) pusryčių idėjomis dalijasi su savo jaunėle seserimi Austėja.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Justina Šveikytė

2019-06-02 09:48, atnaujinta 2019-06-09 11:33

Šio „Rinkos aikštės“ numerio rubrikos „Gaminame su“ herojė dirba vienoje šalies avalynės tinklų parduotuvių gimtajame mieste bei užsiima vestuvių filmavimo paslaugų pardavimais, o kur dar laisvalaikis ir pomėgiai! Tad tam, kad nuo ryto iki vakaro, kol galva krenta ant pagalvės, išliktų žvali ir energinga, didelį dėmesį kraštietė skiria svarbiausiam dienos maistui – pusryčiams, kuriuos paruošti ir sukramsnoti įprastai užtrunka vos 20-30 minučių.

„Daugybė mitybos specialistų pasisako šiuo klausimu, akcentuodami, kad pirmuoju dienos valgymu pakrauname organizmą energija“, – įsitikinusi A.Karaliūtė.

Meniu – nuolat kintantis

Pagal skonį ir produktų teikiamą naudą ji kaskart sprendžia, kas bus patiekta pusryčių lėkštėje.

„Stengiuosi, kad joje būtų ne paprastieji angliavandeniai, o sudėtiniai, iš kurių gaučiau energijos ilgesniam laikui. Taip pat – kad maiste būtų baltymų ar sveikųjų riebalų, ir ilgiau jausčiausi soti bei surinkčiau kuo daugiau maistingų medžiagų. Dažniausiai pusryčiams – kruopos, košė, kiaušiniai, arba jogurto, varškės ir uogų ar vaisių, riešutų rinkinys, – pasakoja A.Karaliūtė. – Vienas favoritų – kiaušiniai: omletas, avokade keptas, virtas arba blynų sudėtyje. Sveikuoliški blyneliai dažni, jų nuotraukos kurį laiką karaliavo mano socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje.“

Prabudus – per 1,5 val.

O toji pusryčių lėkštė – pustuštė ar pilnutėlė? Anot kėdainietės, kuomet kalba pasisuka apie maisto porcijų dydį visos dienos eigoje, būtina atkreipti dėmesį į tai, kas valgoma vakarienei.

Jeigu pastaroji – kukli, tuomet pusryčius rekomenduojama pavalgyti sočius ir maistingus: „Tokiu būdu tam tikrą kiekį mikro- ir makro-, organizmui reikiamų medžiagų surinksite jau dienos pradžioje, taip „užkurdami“ visą savo medžiagų apykaitą. Sakoma, jog pavalgius per 1,5 valandos nuo momento, kai prabundate, medžiagų apykaita greitesnė nei to nepadarius.“

Kiekvienam – individualu

Ir nors pusryčiai A.Karaliūtei – vienas svarbiausių kasdienės mitybos ritualų, ji aplinkinių įtikėti, jog tai – būtinybė, neskuba: juk kiekvieno mityboje – savi niuansai.

„Mityba yra labai individualus, subtilus dalykas, tad nuo pasakymo, kad pusryčiai yra būtinybė – susilaikysiu. Būtinybė yra jausti, kas tinka individualiai. Egzistuoja daugybė mitybos principų: nuo tarplaikinio badavimo, kuomet organizmui duodama pailsėti nuo virškinimo 12 ar net 16 valandų, iki valgymo kas 2-3 valandas. Taigi, manau, kad svarbiausia atsirinkti, kada žmogus jaučiasi lengvas, turi daugiausiai energijos įgyvendinti savo svajones ir tikslus, – šypteli kėdainietė. – Jeigu žmogus laikosi tarplaikinio badavimo, daro „nevalgymo langą“, vadinasi, jis nevalgo arba vakarienės, arba pusryčių. Tuomet nėra nieko blogo, kad žmogus nepusryčiauja. Svarbiausia, kad šis metodas geriausiai atitiktų žmogaus gyvenimo būdą, tiktų jo režimui.“

Kava – neatsiejama pusryčių dalis...

Jau kuris laikas jauna kraštietė nesuka galvos, kuriomis valandomis pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti. Turėdama ūpo ir noro, mažesnėmis porcijomis ji kas tris valandas valgo keturis-penkis kartus dienoje. Kuomet laiko mažiau – pernelyg nežvilgčiodama į laikrodį – triskart.

O koks gi A.Karaliūtės santykis su viena svarbiausių sudedamųjų pusryčių dalių – rytine kava?

„Santykiai su šiuo karštuoju gėrimu ganėtinai sudėtingi. Esu giliuose apmąstymuose dėl to, kaip stipriai esu prisirišusi prie kavos, juolab, žinodama apie kofeino įtaką organizmui. Keliskart badžiau keisti įprotį, tačiau vėl sugrįžau. Kol kas pasimėgausiu kavos skoniu – tai ir darau su kiekvienu puodeliu. O jeigu ateis metas jos atsisakyti, tai ir padarysiu“, – juokiasi A. Karaliūtė.

... bet ne tuščiam skrandžiui

Tiesa, rubrikos „Gaminame su“ herojė turi keletą pastebėjimų, susijusių su puodelyje garuojančiu, rytmetį dažnam akis atmerkiančiu gėrimu – kava.

„Jos tuščiu skrandžiu negerti rekomenduojama dėl to, kad skrandyje yra druskos rūgšties, būtinos maisto virškinimui. Kava pernelyg stimuliuoja rūgšties gamybą, o dėl to gali nukentėti skrandžio sienelės. Tam kartojantis dažnai, organizmas palaipsniui nebegamina pakankamo druskos rūgšties kiekio, o nuo to kenčia virškinimas. Be to, kava gali paspartinti skysčių išsiskyrimą iš organizmo – tai veda į dehidrataciją.

Kuomet įprantama kavą gerti rytais ir nepavalgyti, prarandamas apetitas. Gali skambėti neva kaip galimybė numesti svorio… Tačiau organizmas to nepamiršta, ir ateina momentas, kuomet nebegalima ignoruoti pusryčių, nes juos praleidęs žmogus vėl priaugs svorio, organizmui stengiantis kompensuoti maistingųjų medžiagų trūkumą antroje dienos pusėje. Dėl šių priežasčių mitybos specialistai rytinį kavos puodelį gerti rekomenduoja tik gerai pavalgius.“

Baltyminis glotnutis (1 porc.)

Reikės:

100–150 g varškės (pagal pomėgį liesa 0,5% arba pusriebė 9%),

3–4 v. š. natūralaus lieso jogurto,

šlakelio augalinio (kokosų, migdolų, sojų ar kt.) gėrimo/ bet kokio kito, jūsų mėgiamo pieno, kurio kiekį eigoje reguliuojate pagal tai, kiek tiršto ar skysto varianto norite,

1 banano,

saujos džiovintų vaisių/riešutų/šviežių uogų.

Gaminimas: bananą smulkiai supjaustome ir jį sutriname, į tą patį indą dedame varškę, jogurtą, pilame pieną, viską susmulkiname blenderiu. Pagardiname uogomis, riešutais. Skanaus!

Avižiniai blyneliai (2 porc.)

Reikės:

170 g avižų miltų,

2 kiaušinių,

1 banano,

šlakelio augalinio pieno/vandens,

cinamono,

0,5 a. š. sodos,

kokosų aliejaus (ar bet kurio kito jūsų naudojamo aliejaus kepimui/sviesto).

Gaminimas: bananą susismulkiname. Į indą, kuriame maišysime tešlą, mušame kiaušinius, išplakame, beriame trintą bananą, pilame augalinį pieną. „Nugesiname“ sodą: į pusę šaukštelio sodos lašiname actą, kad ši išputotų. Tuomet pilame ją į paruoštą mišinį, beriame miltus, cinamoną ir viską gerai išmaišome. Kepame įkaitintoje keptuvėje arba 190°C orkaitėje 20-25 min. Skanaus!

Salotos su granatais ir avokadais (3-4 porc.)

Reikės:

1 aisbergo kopūsto,

1 granato,

1 avokado,

šlakelio graikinių riešutų/alyvuogių aliejaus,

citrinos arba žaliosios citrinos sulčių,

saujelės sezamo sėklų,

žiupsnelio druskos.

Gaminimas: sausoje keptuvėje pakepiname sezamo sėklas, supjaustome kopūstą ir avokadą, išgliaudome granatą, sudedame viską į salotų indą, užpilame aliejaus, įspaudžiame citrinos sultis, įberiame žiupsnelį druskos, viską gerai išmaišome. Skanaus!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.