Šią Vytaro Radzevičiaus mamos sriubą kirsdavo visi kiemo vaikai

Prisiekusį futbolo gerbėją, komandos „Prelegentai“ narį Vytarą Radzevičių (51 m.) vaikystėje nuo sporto mama lengviausiai atitraukdavo išvirusi jo mėgstamą sriubą su frikadelėmis. Ilgainiui pats išmokęs gaminti daug įvairiausių patiekalų ir net parašęs knygą „Pasaulio puodai“ žurnalistas ir keliautojas mamos virtą sriubą su kukuliais prisiminė neatsitiktinai.

Sriuba su kukuliukais V.Radzevičiui – tikras vaikystės skonis.
Sriuba su kukuliukais V.Radzevičiui – tikras vaikystės skonis.
 V.Radzevičiaus kukuliukų sriuba.
 V.Radzevičiaus kukuliukų sriuba.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Sep 11, 2019, 4:08 PM

Rugpjūčio 23-iąją buvo minima švediškų mėsos kukulių, vadinamųjų „kottbullar“, diena. Ta proga vienas sostinės restoranas žinomą žurnalistą pakvietė pagaminti patiekalų, į kurių sudėtį įeitų kukuliai.

Pirmas patiekalas, atėjęs V.Radzevičiui į galvą, ir buvo minėta frikadelių sriuba.

„Tai – vaikystės skonis! Kai mama išvirdavo tą sriubą, nesvarbu, ar žaisdavome kieme futbolą, ar ledo rutulį žiūrėdavome, pakviestas pietų bėgdavau namo ir dar draugų atsivesdavau. Kirsdavau tą sriubą su mielu noru“, – prisiminė žurnalistas.

Susiruošęs virti kukulių sriubą su pupelėmis V.Radzevičius paskambino ir mamai. Ji prisakiusi būtinai nuvirus pupeles į sriubą įdėti su sviestu pakepintų svogūnų – tai viso gardumo paslaptis.

Kalbėdamas apie švediškus kukulius V.Radzevičius užsiminė, kad tai vienas mėgstamiausių jo sūnaus Vincento, kuris dabar yra paauglys, patiekalų. Vienu prisėdimu vaikinas gali suvalgyti net 15 kukulių, ir tokiu apetitu stebina savo tėtį.

Sūnus labiausiai mėgsta, kai tėtis prie kukulių jam paruošia specialų švelnų padažą, kurį V.Radzevičius net praminė Vincento padažu.

„Gal mokyklose anksčiau būdavo panašus baltas padažas, bet šis yra rausvas. Padažas susideda iš grietinėlės su pomidorų pasta – jį reikia vis pamaišyti verdant. Proporcijas daugmaž galima nustatyti pagal spalvą – padažas turi būti rožinis. Dar reikia šiek tiek įdėti druskos“, – atskleidė receptą keliautojas.

Kuo ypatingi švediški mėsos kukuliai, kad švedai jiems net dedikavo dieną?

Švedijos ambasados atstovė spaudai ir kultūros projektų koordinatorė Giedrė Berželionytė pabrėžė, kad švedai virtuvėje paprastai nevengia eksperimentuoti ar ieškoti naujų skonių, bet mėsos kukuliai yra tas patiekalas, kuris paprastai gaminamas ir patiekiamas griežtai paisant šeimos tradicijų.

Švedai juos būtinai kepa keptuvėje ir valgo su bulvių koše, ruduoju padažu, bruknių uogiene ir specialiu būdu marinuotais agurkėliais, kurie yra saldesni už mums įprastus.

Kadangi Švedijoje gausėja vegetarų gretos, išpopuliarėjo ir vegetariškos kukulių versijos.

Kad gaminant šį patiekalą svarbu paisyti tradicijų, pritarė ir Lietuvoje jau 18 metų gyvenantis lietuvę vedęs informacinių technologijų specialistas Andersas Bodinas, kurio šeimoje mėsos kukulius mėgsta visi, net šuniukas Leo. Todėl šeima juos ruošia bent po porą kartų per mėnesį.

„Mano žmona Aušra išmoko gaminti tikrus švediškus kukulius. Bet padažą prie jų visada ruošiu aš“, – atskleidė A.Bodinas ir pasidalijo rudojo padažo, kokį paprastai gamina švedai, receptu.

Padažui reikia išmaišyti du valgomuosius šaukštus kvietinių miltų su šiek tiek vandens arba kepant kukulius išsiskyrusiomis sultimis.

Padažą turi sudaryti apie 300 ml pieno ir 300 ml grietinėlės, taip pat reikia įpilti 2–3 arbatinius šaukštelius sojų padažo, 1–2 valgomuosius šaukštus veršienos padažo (tinka ir stipresnis jautienos kaulų sultinys), 1–2 arbatinius šaukštelius juodųjų serbentų uogienės ir baltojo vyno acto.

Viską maišant reikia lengvai pakaitinti, kol padažas sutirštės. Jeigu trūksta skonio, reikėtų įdėti dar daugiau sojų padažo, uogienės ar baltojo vyno acto. Padažą pagardinkite druska ir pipirais.

Švediški kukuliai prasiskynė kelią ir į lietuvių skrandžius, tad neverta stebėtis, kad šį patiekalą į savo valgiaraštį įtraukė ne vienas Lietuvos restoranas.

G.Berželionytė šyptelėjo prisiminusi, kaip drauge su Švedijos ambasados virtuvės vadove Daiva Leonavičiene aplankė kone visus sostinės restoranus, kuriuose buvo patiekiami švediški kukuliai, ir su restoranininkais pasidalijo savo įžvalgomis, ką galbūt vertėtų patobulinti, kad skonis būtų dar švediškesnis.

Nors mėsos kukuliai yra vienas labiausiai su Švedija siejamų patiekalų, vien švedai jų savintis negalėtų. Mėsos kukuliai yra vienas seniausių patiekalų, kurių galima rasti bet kuriame pasaulio kampelyje. Skiriasi tik jų gaminimo, pateikimo būdas ir prieskoniai.

Pirmieji rašytiniai mėsos kukulių receptai siekia daugiau nei 200 metų prieš Kristų. Daug mėsos kukulių receptų buvo įtraukta į senovės Romos maisto gaminimo knygą „Apicius“. Kukulių receptų galima aptikti ir dalyje seniausių arabų receptų knygų.

Skirtingose šalyse kukuliai vadinami įvairiai. Daug kur, taip pat ir Lietuvoje – mėsos kukuliai vadinami frikadelėmis, Turkijoje – koftėmis, Italijoje mėsos kukuliai žinomi kaip polpetės (it. „polpette“).

Panašiai šį patiekalą pavadino ir kaimynai lenkai – jie kukulius vadina „pulpety“ arba „klopsy“.

Mėsos kukuliai laikomi tradiciniu maistu visoje Skandinavijoje, tačiau, pavyzdžiui, švediški kukuliai nuo daniškų frikadelių skiriasi tuo, kad danai jas verda sultinyje, o švedai būtinai kepa keptuvėje.

Pirmasis švediškų kukulių receptas buvo paminėtas legendinėje švedų virėjos Annos Christinos Warg, geriau žinomos kaip Cajsa Warg, receptų knygoje, išleistoje dar 1755 metais.

C.Warg nurodo, kad kukulius reikia gaminti iš kapotos veršienos (bet tinka ir aviena ar jautiena), sumaišytos su duona bei kiaušiniais ir pagardintos druska, pipirais ir muskato riešutu.

Nors buvo aprašytas dar XVIII amžiaus viduryje, visoje šalyje šis patiekalas išpopuliarėjo XIX amžiuje, kai dažnuose švedų namuose atsirado viryklės ir mėsmalės.

Iki XX amžiaus pradžios užrašytuose švediškų mėsos kukulių receptuose nerastumėte svogūnų, bet 1944 metais išleistoje Edith Jonsson-Ekegardh didžiojoje receptų knygoje jau galima aptikti ir keletą kukulių receptų, į kuriuos įeina raudonasis ir geltonasis svogūnai, baltieji pipirai, paprikų milteliai, pomidorų padažas ir grietinėlė arba pienas.

Frikadelių sriuba

Reikės (4 porcijoms):

1 l vištienos sultinio,

20 kukulių,

100 g nevirtų baltųjų pupelių,

1 vidutinio dydžio morkos,

2 didelių bulvių,

2 svogūnų,

6 skiltelių česnako,

25 g (1 šaukštelio) sviesto,

druskos ir pipirų pagal skonį,

krapų ir petražolių pagal skonį,

4 laurų lapelių.

Užvirinę mėsos sultinį į jį dėkite išmirkytas pupeles, kubeliais pjaustytas morkas ir bulves, nuluptą svogūno galvą. Virkite, kol daržovės išvirs. Kitą svogūno galvą ir česnakus smulkiai supjaustykite ir pakepkite su sviestu keptuvėje, kol daržovės įgaus auksinę spalvą.

Į sriubą sudėkite mėsos kukulius, kepintus svogūnus ir česnakus. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais. Supilstę sriubą į lėkštes norintiems įberkite smulkiai pjaustytų krapų ir petražolių.

Švelnus rožinis Vincento padažas

Reikės:

200 g grietinėlės,

2 šaukštų pomidorų pastos,

druskos ir pipirų pagal skonį.

Užvirinkite grietinėlę. Į ją dėkite pomidorų pastą, druską ir pipirus. Maišykite, kol pomidorų pasta ištirps ir padažas įgaus vienodą spalvą. Patiekalą patiekite į lėkštę įdėję 10 kukulių, ryžių garnyrą ir padažą. Ryžius apibarstykite keptais svogūnais. Kepkite keptuvėje su nedideliu kiekiu rapsų arba alyvuogių aliejaus.

Veganiški grybų kukulaičiai

Reikės (6 porcijoms):

300 g pievagrybių arba portobelo grybų,

1 svogūno,

2 šaukštų rapsų aliejaus,

1/2 šaukštelio druskos,

200 ml sojų miltų,

1 kiaušinio,

1 šaukštelio čiobrelių,

juodųjų pipirų,

2 šaukštų pakepintų saulėgrąžų,

1 šaukšto koncentruoto daržovių sultinio.

Smulkintus grybus ir svogūnus apkepinkite, atvėsinkite. Sudėkite likusius produktus. Palikite 1 valandai šaldytuve. Formuokite graikinio riešuto dydžio kamuoliukus. Keptuvėje apkepinkite su trupučiu aliejaus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.