Štai Suomijos mokslininkai gamina visiškai naują maisto ingredientą iš oro, vandens ir elektros. Jie tikisi, kad tai iš esmės pakeis maisto gaminimą.
Tam, kad pavyktų išmaitinti nesustabdomai didėjančią žmonių populiaciją, reikia labai daug Žemės resursų. Žemės ūkis yra vienas iš didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. O gyvulininkystė, daugiausia jaučiai ir pieniniai gyvuliai, atsakingi net už 14,5 proc. pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų dujų emisijos.
Maža to, žemės ūkis užima vis daugiau plotų, kur anksčiau augo miškai, taip pat jam reikia daug vandens. Jam, kaip skelbia Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, išnaudojama iki 70 proc. pasaulio vandens išteklių.
Tačiau viena Helsinkio kompanija stengiasi tai pakeisti.
„Norint apsaugoti planetą nuo klimato kaitos reikia atsieti maisto gamybą nuo žemės ūkio“, – įsitikinęs suomių kompanijos „Solar Foods“ vykdomasis direktorius Pasi Vainikka.
Baltymų milteliai
Startuolio pilotiniame projekte jų kuriamas naujas natūralus baltymų šaltinis vadinamas soleinu.
Kaip ir kiti baltymų papildai jis neturi ryškaus skonio ir gali būti dedamas į beveik kiekvieną užkandį ar patiekalą, o produkto paliktas anglies dvideginio pėdsakas, „Solar Foods“ teigimu, bus labai nežymus.
Soleinas yra baltymais praturtinti milteliai, kuriuos gamina mikrobai. Gamintojai sakė, kad jis 100 kartų draugiškesnis planetai, nei mėsa.
Soleiną gamina rauginimo skystyje augantys mikrobai. Tai panašu į alaus daryklose naudojamą procesą, bet, užuot mitę cukrumi, kaip darant alų, „Solar Foods“ mikrobai minta tik vandenilio burbulais, anglies dvideginiu, maistinėmis medžiagomis ir vitaminais.
„Solar Foods“ vandenilį gamina nukreipdami į vandenį elektrą, o angies dvideginį išgauna iš oro – štai kodėl kompanija soleiną vadina „maistu iš skysto oro“. Ir tai vyksta, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, kad būtų sumažintas anglies dvideginio išskyrimas.
„Taip pagaminami milteliai, kuriuose yra apie 65 proc. baltymų, taip pat angliavandenių ir riebalų“, – paaiškino P.Vainikka naujienų portalui CNN.
Miltelių galima pridėti į tokius produktus, kaip duona, makaronai, augalinė mėsa arba pieno produktų pakaitalai. Vieną dieną, pasak P.Vainikkos, tai gali netgi tapti maisto šaltiniu laboratorijose auginamai mėsai.
„Solar Foods“ teigia, kad jų produktas soleinas yra 100 kartų draugiškesnis klimatui nei mėsa ir 10 kartų geresnis už augalinius baltymus. Be to, jam pagaminti reikia kur kas mažiau vandens.
Nori išbandyti su astronautais
Kompaniją, kuriančią inovatyvų produktą, 2017 metais įkūrę buvęs Suomijos nacionalinio tyrimų instituto mokslininkai.
Įgyvendinant pilotinį projektą planuojama pagaminti apie 1 kilogramą baltymų miltelių per dieną.
P.Vainikka sakė, kad jų kaina galėtų atitikti jau egzistuojančių gyvūninių ar augalinių baltymų kainą. Skaičiuojama, kad kilogramo tokių 100-procentinių baltymų pagaminimas turėtų kainuoti apie 5-6 JAV dolerius (4,5-5,4 euro).
Planuojama, kad iki 2021 metų soleinas pasirodys rinkoje ir bus gausybėje patiekalų. Bet prieš tai reikia proporcingo komercinei produkcijai pilotinio plano ir soleinas turi būti pripažintas tinkamas vartoti žmonėms.
Tomas Linderis, Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto mikrobiologijos profesorius, niekaip nesusijęs su „Solar Foods“, mano, kad mikrobų pagaminti baltymai gali būti reikšmingi, stengiantis išmaitinti planetos gyventojus, tuo pačiu metu mažinant emisijas.
Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad anglies dvideginio panaudojimas reiškia, kad tokį maistą galima pagaminti bet kur. O tai, kad tam nereikia ūkininkavimo, leistų atželti iš atmosferos anglies dvideginį absorbuojantiems išnaikintiems miškams.
Tačiau T.Linderis įspėjo: reikia daugiau tyrimų, siekiant įsitikinti, kad anglies dvideginio emisijas būtų galima sieti su tokiais produktais.
„Taip pat reikia nepamiršti, kad tokiam kiekiui, kokį norima pagaminti, reikės pastatyti milžiniškus bioreaktorius iš daugybės betono ir plieno“, – pastebėjo profesorius. Dėl to tik labiau padidėtų anglies dvideginio emisijos.
Šiuo metu „Solar Foods“ bendradarbiauja su Europos kosmoso agentūra, kad astronautai galėtų vartoti soleiną, būdami orbitoje.
Nors tai skamba, kaip iš mokslinės fantastikos srities, „Solar Foods“ siekia įrodyti, kad jų gamyba yra natūrali.
„Mes darome tą patį, ką ir augalai, bet mums nereikia saulės, – paaiškino P.Vainikka. – Mūsų gamyba iš esmės yra efektyvesnė“.
Parengta pagal CNN
